Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų teikimą dėl nuteistosios R. A. atleidimo nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Teismas, išklausęs gynėjo, prokurorės, ekspertės siūlymus, ištyręs pateiktos bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia: 2016 m. balandžio 13 d. Bausmės pabaiga: 2025 m. gruodžio 23 d.

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl nuteistosios R. A. sveikatos būklės ištyrimo uždaro tipo psichiatrijos stacionare, nustatant, ar nuteistoji, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, gali toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Panevėžio pataisos namų atstovė Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pacientė elgėsi neadekvačiai, su ja sunku bendrauti, nemiega naktimis. Vaistus atsisakydavo gerti, pacientė prašė pakeisti jai paskirtą gydymą. Surinkus medžiagą, tapo aišku, kad tai psichinis susirgimas. Psichiatro rekomenduoto gydymo atsisakė. Nepakluso bendram pataisos namų režimui. Įvykus konfliktui tarp R. A. ir kitų nuteistųjų, pacientė buvo iškelta kitur. Pablogėjus būklei, R. A. buvo išvežta tolimesniam gydymui į stacionarinę įstaigą. Prašo teikimą tenkinti, nes R. A. turi emocijų, valios ir mąstymo sutrikimų, kas sąlygojo sunkią psichikos ligą, kuri turi būti gydoma specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad komisija R. A. konstatavo ūminį ir praeinantį psichozinį sutrikimą – reaktyviąją psichozę (F 23.91), dėl kurios ji šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir rekomendavo priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo. Bausmės R. A. atlikti negali, kadangi ji yra ligonė, kuriai reikalingas gydymas, be to, R. A. veiksmai nėra prognozuojami, ji yra pavojinga visuomenei, todėl teikimas turėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu prokurorė ir gynėjas prašė tenkinti teikimą ir skirti R. A. priverčiamąsias medicinos priemones, kadangi iš gauto ekspertizės akto matyti, kad nuteistajai sutriko psichika ir ji šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

Iš Panevėžio pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. liepos 27 d. pažymos dėl nuteistosios R. A. sveikatos būklės matyti, kad nuteistoji ne visuomet sugeba orientuotis aplinkoje, dažnai nesuvokia ir nevykdo objektyviai egzistuojančių reikalavimų. Kolektyve dažnai kyla skundų ir pretenzijų dėl nuteistosios neadekvataus elgesio. Šiuo metu jos būklė pablogėjo – amimiška, nesilaiko asmens higienos, kaupia šiukšles po čiužiniu, rūko uždraustose vietose, labai nenoriai geria jai paskirtus vaistus. Pacientė kenkia sau negerdama vaistų, kenkia aplinkiniams kaupdama šiukšles, rūkydama gyvenamoje patalpoje. Dėl ilgalaikių psichologinių bei psichiatrinių problemų būtinas gydymas.

Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrės R. A. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išrašo (epikrizės) matyti, kad pacientei R. A. taikytas medikamentinis gydymas, rekomenduota pacientę nukreipti į įkalinimo įstaigų ligoninę stacionariam gydymui.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. - spalio 6 d. nuteistojo tiriamojo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2017 matyti, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija R. A. konstatuoja ūminį ir praeinantį psichozinį sutrikimą – reaktyviąją psichozę (F 23.91), dėl kurios ji šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir rekomenduoja priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistajai R. A., po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Esant šioms aplinkybėms ji yra atleistina nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, taikant BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą, sustiprinto stebėjimo sąlygomis, specialioje sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsniu, BK 76 straipsniu, 98 straipsniu, BPK 141 straipsniu, 359 straipsniu, 362 straipsniu, 402 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio pataisos namų teikimą tenkinti ir nuteistąją R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos priėmimo dienos, o nuteistajai nuo nutarties nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.