Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirba pagalbiniu darbininku, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) neteistas;

V.S., gim. (duomenys neskelbtini) asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. ir V. S.kaltinami tuo, kad panaudodami fizinį smurtą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią,o būtent :

kaltinamieji 2013-07-28 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, pasivijo keliu einančią L. T. ir pasiūlė jai lytiškai santykiauti. Nukentėjusiajai atsisakius, J. S., panaudodamas fizinį murtą, pastūmė nukentėjusiąją ir jai nukritus ant žemės, toliau pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą: viena ranka užgniaužė jai burną, kita ranka prirėmęs jai prie kaklo daiktą, panašų į peilį, pagrasino papjauti, taip palaužęs nukentėjusiosios valią, ją nurengė nuogai ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. J. S. atlikus lytinį aktą ir laikant nukentėjusiosios kojas, V. S., rankomis stipriai spausdamas jos rankas prie žemės, atliko su L. T. lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, J. S. dar kartą atliko lytinį aktą su L. T. prieš jos valią. Tokiu būdu, J. S. ir V. S., veikdami bendrai grasindami panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami fizinį smurtą, padarydami nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei dilbyje, dešiniame žaste, abiejų šlaunų priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, išžagino L. T., tuo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 2 d..

Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, santykiai normalūs. 2013-07-27, apie 18 val. abiems kaltinamiesiems būnant namuose, atvažiavo R. ir N. B.. Kartu su jais buvo ir nukentėjusioji L. T.. Jie paprašė pastumti jų automobilį. Abu kaltinamieji nuėjo prie automobilio, o likusieji pasilikę prie kaltinamųjų namo, vartojo alkoholį. Išgertuvėse dalyvavo kaltinamųjų tėvai, taip pat dar buvo kaimynas V. J., kaimynė E. K.. Sugrįžę kaltinamieji taip pat prisijungė prie kompanijos. Buvo įjungę muziką, visi šoko. Apie 22 val. R. B. su žmona susiruošė važiuoti į namus. Kaltinamieji pasisiūlė irgi kartu su jais važiuoti ir pas juos dar išgerti. R. B. sutiko. L. T. taip pat įsėdo į automobilį. Kiek pabuvę pas B., abu kaltinamieji apie 24 val. išėjo į namus. Kiek paėję pamatė, kad iš B. išėjo ir L. T.. Kaltinamieji nutarė jos palaukti. L. T. priėjus prie kaltinamųjų, visi kartu ėjo. L. T. buvo girta, pradėjo kabinėtis, glamonėtis, prašė nuvesti ją į namus. Kaltinamasis J. S. pasiūlė nukentėjusiajai pasimylėti ir ji sutiko. Tai vyko prie kelio krašto, gal apie 60 metrų atstumu nuo B. gyvenamojo namo. L. T. nusirengė nuogai. Kaltinamasis J. S. irgi išsirengė nuogai. Atsigulęs ant L. T. įvedė varpą į jos lytinius organus, tačiau spermos neišliejo. Tai buvo kaltinamojo J. S. pirmas lytinis aktas. Antrą kartą nebandė atlikti lytinio akto. Jokio smurto L. T. atžvilgiu nei vienas iš kaltinamųjų nevartojo, smūgių nesudavė. Tik J. S. pasiūlė pasimylėti ir ji sutiko. L. T. nešaukė, niekas jai ir negrasino. Su savimi kaltinamasis nieko neturėjo. Dar anksčiau kaltinamieji siūlė L. T. pasimylėti. Tada ji atsakė, kad „šiandien ne, kitą kartą“. Kaltinamiesiems buvo žinoma, kad L. T. „prieinama“ moteris. Po to, kai J. S. atsikėlė nuo nukentėjusiosios, V. S. irgi paprašė L.su juo lytiškai santykiauti. L. T. sutikus, V. S. nusiavė šortus ir atsigulė ant L. T.. J. S. nežino, ar brolis pilnai atliko lytinį aktą. Pabaigęs atsistojo, visi apsirengė ir visi kartu nuėjo pas E. K.. Nukentėjusioji sakė, kad ji neis pas sugyventinį, nes jie susipykę ir eis pas draugę ir pas ją nakvos. Kol E. K. atidarė duris, abu kaltinamieji stovėjo už namo kampo, nes nenorėjo, kad juos matytų E. K.. Įėjus L. T., J. ir V. S. nuėjo į namus. Iš kur ant nukentėjusiosios kūno atsirado sužalojimai-J. S. nežino. Lytinių aktų metu jos nei vienas iš kaltinamųjų nemušė, jos nestumdė. Mano, kad šiuos sužalojimus galėjo padaryti jos sugyventinis. Be to, nukentėjusioji buvo labai girta, vos laikėsi ant kojų, todėl galėjo susižaloti ir eidama. Kaltu neprisipažįsta todėl, kad lytinį aktą su L. T. atliko su jos sutikimu, jokio smurto nei jis, nei brolis L. T. atžvilgiu nevartojo. Nei jis, nei brolis V. L. T. negrasino, jokių daiktų nei jis, nei brolis jai prie gerklės nebuvo pridėję. Kaip jau minėjo, abu kaltinamieji lytinį aktą su L. T. atliko jai sutikus. Jie negirdėjo iš nukentėjusiosios jokių pasakymų, kad ji nenori mylėtis, o lytinio akto metu nesipriešino. Kodėl L. T. jį ir brolį apkaltino išžaginimu, nežino, nes su ja nesipyko. Mano, kad ją taip pasielgti privertė vyras, nes ji bijo savo vyro. Taip pat nesutinka ir su pareikštu ieškiniu.

Kaltinamasis V. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją L. T. pažįsta, santykiai iki įvykio buvo normalūs. Ji gyvena tame pačiame kaime kaip ir kaltinamieji. 2013-07-27 d. vakare, apie 18 val., nukentėjusioji L. T. kartu su kaimynais R. ir N. B., N. mama S. atvažiavo pas kaltinamuosius į namus. Jie paprašė pagalbos pastumti automobilį. Paskui visi susirinko pas kaltinamuosius namuose, visi vartojo alkoholį. Tuo metu pas kaltinamuosius namuose buvo dar ir kaimynai E. K. ir V. J.. Grojo muzika, visi linksminosi. Apie 22 val. B. susiruošė važiuoti į namus. Kartu su jais išvažiavo ir kaltinamieji bei L. T.. N. B. motina buvo girta, todėl ji iš karto nuėjo miegoti, o jie gėrė alų.. Apie 24 val. abu kaltinamieji susiruošė eiti į namus, o L. T. liko. Kiek paėję pamatė, kad paskui juos išėjo ir L. T.. Ji buvo girta, sunkiai laikėsi ant kojų. Ji ėjo kaltinamiesiems iš paskos. Kaip parodė V. S., jie su broliu palaukė L. T.. Priėjusi, nukentėjusioji juos apkabino, pradėjo glamonėti, meilintis. Tolėliau nuėję nuo B. namo, brolis J. S. paprašė su juo pasimylėti. L. T. sutiko. Ir nukentėjusioji bei kaltinamojo brolis J.-abu išsirengė nuogai ir atliko lytinį aktą. Kaltinamasis V. S. tuo metu buvo truputį pasitraukęs nuo jų ir žaidė su telefonu. Pabaigus broliui lytinį aktą V. S. paprašė L. T. ir su juo lytiškai santykiauti. Nukentėjusioji sutiko. Kol V. S. lytiškai santykiavo su L. T., brolis J. apsirengė. Pabaigęs lytinį aktą, V. S. apsirengė ir visi trise nuėjo link K. E. L. T. sakė, kad bijo eiti pas savo sugyventinį, sakė, kad pas E. K. pernakvos. Kaltinamieji palydėjo L. T. iki E. K. namų ir nukentėjusiajai užėjus į vidų, abu kaltinamieji nuėjo į namus. Anksčiau kaltinamasis su L. T. neturėjo lytinių santykių. Kodėl L. T. juos apkaltino išžaginimu-nežino, tačiau mano, kad taip pasielgti ją privertė sugyventinis. Jokio smurto nei jis, nei brolis nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo, negrasino jai, jokių daiktų, peilių neturėjo. Abu kaltinamieji lytiškai santykiavo sutikus nukentėjusiajai, pastaroji nesipriešino, sutiko pati. Su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. T. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, iki įvykio santykiai buvo normalūs. 2013-07-27, apie 17 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį V. P.. Pati gyvena (duomenys neskelbtini). Su savimi atsinešė vyno butelį. Tik pradėjus gerti, susipyko su sugyventiniu ir išėjusi į lauką viena sėdėjo, rūkė ir gėrė vyną. Tuo metu važiavo B. ir nukentėjusioji kartu su jais nuvažiavo pas kaltinamųjų tėvus S.. Išgėrę, išvažiavo pas B. Kartu su jais važiavo ir abu kaltinamieji bei L. T.. Kiek pabuvus, L. T. susiruošė eiti į namus, tiksliau ruošėsi eiti nakvoti pas E. K.. . Tuo metu nukentėjusioji gyveno su sugyventiniu V. P.. L. T. išėjus iš B. namo, abu kaltinamieji dar buvo likę. Praėjus nukentėjusiajai apie 100 m. Ją pasivijo kaltinamieji. J. S. pasiūlė lytiškai santykiauti, tačiau L. T. nesutiko. Tada J. S. ją pastūmė, o V. S. stovėjo šalia. J. S. nukentėjusiąją pastūmė iš priekio ir ji pargriuvo. Tada kaltinamasis J. S. ją nurengė. Nukentėjusioji buvo apsirengusi megztiniu, kuris užsisega užtrauktuku, buvo apsirengusi maikutę ir buvo su liemenėle. L. T. nesileido nurengiama, šaukė, stūmė rankomis, kojomis spardė, tačiau J. S. uždengė jai burną ranka, sakė, kad jeigu šauks-papjaus. Iš pradžių nelaikė nei rankų, nei kojų. Vėliau laikė. Atsigulęs J. S. ant nukentėjusiosios, rankoje kažką laikydamas spaudė L. T. kaklą. Kaltinamasis nurengė megztinį, maikute, liemenėlę, kurią numetė į kitą kelio pusę ir, atsegęs kelnes, jas nutraukė žemyn kartu su apatinėmis kelnaitėmis. Tuo metu, kai J. S. lytiškai santykiavo, V. S. ją įžeidinėjo. J. S. atsigulęs ant nukentėjusiosios įvedė savo varpą į jos lytinius organus. Ar baigė lytinį aktą-negali pasakyti. Po J. S., lytinį aktą su L. T. atliko V. S.. Jis atsigulė ant nukentėjusiosios, o tuo metu J. S. stovėjo šalia ir juokėsi. Paskui J. S. pasakė V. S. leisti jam, nes jis vėl „nori“. V. S. nulipus nuo L. T., su ja lytiškai santykiavo vėl J. S.. L. T. negali pasakyti, ar V. S. baigė lytinį aktą, jis buvo pajėgus atlikti lytinį aktą. Pabaigus lytiškai santykiauti J. S., V. pakvietė brolį eiti. Nukentėjusioji nurodė, kad abu kaltinamieji savo lytinius organus buvo įvedę į jos lytinius organus. Lytinio akto metu ji buvau šoke, buvo išsigandusi. L. T. parodė, kad jos kaltinamieji nemušė, tačiau gąsdino. Kaltinamieji sakė, kad jie duos telefoną nukentėjusiajai, nupirks kortelę ir jeigu jie „norės“-paskambins ir tada L. T. vėl turės su jais santykiauti. Iš įvykio vietos pirmieji pasitraukė kaltinamieji. L. T. viena nuėjo pas E. K.. Atėjusi L. T. nieko nepasakojo. Miegojo iki ryto. Ryte sugyventinis paskambino E. K. ir paprašė, kad L. ateitų į namus, bet L. atsisakė. Tada sugyventinis dviračiu atvažiavo pas E. K. prie namų, kad pasikviesti L. grįžti. Su juo L. grįžo namo ir susitaikė. Susitaikiusi, su juo lytiškai santykiavo. Po kurio laiko pas juos su buteliu atėjo E. K.. Tada trise išgėrė ir L. vėl pradėjo galvoti apie nakties įvykius, pradėjo verkti. Sugyventiniui bijojo pasakyti, todėl jam negirdinti, paklausė pas E. K., ką jai daryti: papasakoti sugyventiniui apie išžaginimą, ar ne. E. K. pasakė tik tiek, kad naktį ją išžagino broliai S.. E. K. buvo girta, nesureikšmino L. klausimo ir pasakė, kad pranešusi policijai apie išžaginimą, po to gali turėti problemų su S. Kai E. K. išėjo namo, sugyventinis paklausė kas atsitiko ir L. jam viską papasakojo. Sugyventinis iš karto liepė pranešti policijai ir pats paskambino numeriu 112. Jie naudojasi vienu mobilaus ryšio telefonu. Tuo metu telefonas buvo pas sugyventinį, todėl jis ir paskambino. Buvo atėjusi kaltinamųjų mama, siūlė pinigų, siūlė pasakyti kiek reikia pinigų. Sugyventinis vartoja smurtą, kaltina L. T. neištikimybe. Nukentėjusioji būtų ir pati pranešusi policijai, jeigu nebūtų to padaręs sugyventinis. Kaltinamieji lytiškai santykiavo be nukentėjusiosios sutikimo, panaudodami smurtą. Prašo priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos, kurią sudaro įžeidinėjimai. L. T. parodė, kad po įvykio buvo mėlynės ant rankų ir ant kojų. Šiuos sužalojimus nukentėjusiajai buvo padaryti pastumiant ją ir laikant už kojų ir rankų. Už rankų laikė J. S... Tą dieną sugyventinis jokio smurto nevartojo. Kaip parodė L. T., nors įvykio dieną ir vartojo alkoholį, jautėsi apsvaigusi, tačiau negirta.

Iš byloje esančio L. T. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji į Trakų rajono policijos komisariatą kreipėsi 2013-07-28, 15 val. Protokole-pareiškime nurodo, kad 2013-07-28, apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini). grasindami peiliu bei grasindami, kad nužudys ją išžagino V. ir J. S. (b. t. 1, l. 1).

Sutinkamai su byloje esančiu 2013-07-28 apžiūros protokolu matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). nustatyta, kad ji randasi šalia (duomenys neskelbtini), kuri yra neasfaltuota, nuo (duomenys neskelbtini) namo tvoros kitoje pusėje, einant link (duomenys neskelbtini), 65 metrų atstumu, prie pat gatvės randasi ištrypta pieva 2 m. ilgio ir 0,70 m. plote (b. t. 1, l. 7-10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-07-28 specialisto išvados Nr. G 2413/13 ( 01 ) matyti, kad L. T. lytinių organų srityje sužalojimų ar ypatumų nėra. L. T. kairiame žaste bei dilbyje, dešiniame žaste, abiejų šlaunų priekiniame paviršiuje nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos suspaudžiant rankų pirštais aplinkybėse nurodytu metu.. L. T. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tepinėlyje ir tampone su L. T. makšties turiniu, tepinėlyje ir tampome su makšties prieangio turiniu rasta sperma. ( b. t. 1, l. 22-24 ).

Iš byloje esančio L. T. blaivumo testo matyti, kad nukentėjusiajai 2013-07-28, 15 val. 37:50 min. nustatytas 1 promilės girtumas (b. t. 1, l. 11).

Sutinkamai su 2013-11-25 daiktų apžiūros protokolu, apžiūrėjus L. T. rūbus, kuriais ji buvo apsirengusi 2013-07-28 nustatyta, kad megztinis, trikotažiniai marškinėliai ir kelnės tvarkingos, nesuplėšytos. Ant kelnių klešnių matomos purvo dėmės. Ant megztinio dešiniojo skverno matosi juodos spalvos purvinos dėmės. Po apžiūros drabužiai grąžinti nukentėjusiajai (b. t. 1, l. 17-20).

Iš L. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji parodė vietą, kuri randasi (duomenys neskelbtini)., ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, prie kurių, pasak nukentėjusiosios, 2013-07-28 ji buvo išžaginta brolių S.. (b. t. 1, l. 40-45).

Apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad nukentėjusioji L. T.-jo sugyventinė. Kartu gyvena apie 8 metus, jo namuose, (duomenys neskelbtini). L. tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). 2013-07-27 sugyventinė buvo nuėjusi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Grįžo vakare apie 18 val. su buteliu vyno. Dėl to jie susipyko ir ji, paėmusi tą butelį, išėjo į lauką. V. P. matė, kaip ji sėdėjo prie tvoros. Gal po valandos jis vėl išėjo į kiemą, bet L. jau nebuvo. Jis pagalvojo, kad ji grįžo pas motiną į (duomenys neskelbtini). 2013-07-28 ryte, apie 7 val. jis paskambino kaimynei E. K.. Pokalbio metu sužinojo, kad sugyventinė nakvojo pas ją. Sugyventinė atsisakė su juo kalbėti telefonu, todėl jis sėdo ant dviračio ir atvažiavo prie E. K. namų. Jos dar gulėjo lovose. Jis davė pinigų E., kad ji nupirktų butelį vyno ir butelį alaus, norėjo susitaikyti su sugyventine. Pasiūlė visiems ateiti pas jį į namus ir ten išgerti vyną. E. nuėjo į parduotuvę, o jis su sugyventine grįžo namo. Namuose susitaikė, turėjo su sugyventine lytinius santykius. Tačiau L. T. nieko nepasakojo, nors V. P. ir pastebėjo, kad ji susirūpinusi. Paklausta kas atsitiko, L. T. iš pradžių tylėjo, o išgėrus E. K. atneštus gėrimus ir jau išėjus E. K., L.pradėjo verkti. Paklausta kas atsitiko, į tai ji, ne iš karto papasakojo, kad naktį ją išžagino du broliai S. L. T. pasakojo kad buvo pas B., o kai ji išėjo iš namų, tie du vaikinai išėjai jai iš paskos. Pasakojo, kad jie pasivijo ją, pargriovė, vienas peilį prie kaklo laikė. Jokių kūno sužalojimų jis nepastebėjo. V. P. iš karto pasiūlė kreiptis į policiją ir kadangi mobilusis telefonas buvo pas jį-jis ir paskambino. Tą dieną jis jokio smurto . T. atžvilgiu nevartojo, nors šiaip yra vartojęs.

Apklausta liudytoja N. B. parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusiąją gerai pažįsta, santykiai normalūs. 2013-07-27, apie 16 val. ji su savo vyru važiavo keliu (duomenys neskelbtini) Prie kelio pamatė stovinčią L. T. ir sustojo. Nukentėjusioji pasisiūlė važiuoti kartu su jais ir jai įsėdus, visi nuvažiavo į Paluknio kaimo parduotuvę. Po pusvalandžio grįžus į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas kaltinamųjų tėvus S.. Čia visi vartojo alkoholį. Kartu buvo ir abu kaltinamieji. Apie 22 val. išvažiavo į namus. Kartu su jais atvažiavo ir L. T. bei abu kaltinamieji, nes norėjo dar išgerti alkoholio. Atvažiavus į namus, paaiškėjo, jog alkoholio namuose nėra, todėl visi ilgai neužsibuvo. Abu kaltinamieji ir L. T. išėjo. Kas pirmas išėjo-liudytoja neprisimena. Liudytoja juos palydėjo iki sodo vartelių. Greitai ji išgirdo kažkokį garsą, todėl įjungė lauke šviesą ir paleido šunį. N. B. neigia girdėjusi L. T. riksmą. Balsas sklido nuo tos pusės, kur randasi nukentėjusiosios ir jos sugyventinio namas. Jie dažnai barasi. Sekančią dieną sužinojo, neva, broliai S. išprievartavo L. T.. Liudytoja net negalėjo pagalvoti, kad taip gali nutikti. Viešint pas juos, jokių konfliktų nebuvo, visi gražiai šoko linksminosi.

Apklaustas liudytoju R. B. teismui davė analogiškus parodymus kaip ir jo žmona N. B., tik nurodė, kad kai N. B. visus išlydėjo, jis jau miegojo, todėl negali nurodyti, kas išėjo pirmas.

Liudytoja E. K. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamuosius, tiek ir nukentėjusiąją, santykiai normalūs. E. K. gyvena viena, o L. T. gyvena netoli jos, todėl dažnai su ja bendrauja. 2013-07-27 nuo 17 val. iki 22 val. ji buvo svečiuose pas A. S., (duomenys neskelbtini). Ten taip pat buvo abu kaltinamieji, L. T., N. B. ir R. B.. Visi vartojo alkoholį. Apie 22 val. ji viena nuėjo namo miegoti. Po kurio laiko, valandos nežino, ji išgirdo beldimą į langą. Pagal balsą atpažino, kad tai L. T., ji prašė pas ją pernakvoti. E. K. įsileido ją į namus. Liudytoja nieko neklausinėjo L. T.. E. K. paklojo lovą ir jos užmigo. L. T. neatrodė susijaudinusi ar sukrėsta. Sekančią dieną L. T. neverkė, jokių sumušimų ant jos veido nesimatė. Drabužiai taip pat buvo tvarkingi. Ji atsikėlė ir nuėjo į namus. Kiek vėliau E. K. kartu su L. T. bei jos vyru gėrė pas juos namuose. E. K. mano, kad prie jos namų L. T. atėjo ne viena, nes tuo metu, kai nukentėjusioji prašė įleisti pernakvoti , liudytoja lauke girdėjo balsus. Ryte E. K. paklausė L. T., ar ji atėjo viena. Nukentėjusioji atsakė, kad viena. Apie tai, kad broliai S. išžagino L. T.-sužinojo tik po kelių dienų.

Apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad kaltinamieji-jo sūnūs, o nukentėjusiąją pažįsta. 2013-07-27 pas juos į namus atvažiavo Natalija ir R. B.. Kartu su jais buvo ir nukentėjusioji L. T.. Pas S. tuo metu buvo dar ir kaimynas V. J. bei E. K.. Visi kartu išgerdinėjo. Kaip viskas vyko toliau-liudytojas nežino.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2013-07-27 jis buvo pas S., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Jam be būnat, atvažiavo pas S. nukentėjusioji L. T. kartu su asmenimis, kurių liudytojas nepažįsta. Visi išgerdinėjo, šoko. Nukentėjusioji išgertuvių metu vis sėsdavo ant kelių kaltinamiesiems, juos kvietė šokti. Kiek pabuvę, visi išvažiavo. Kartu su jais išvažiavo ir L. T. bei abu kaltinamieji. Mano, kad broliai S. negalėjo išžaginti L. T..

Apklausta liudytoja P. parodė, kad nukentėjusioji-jos sūnaus sugyventinė, o su kaltinamaisiais pažįstama. Liudytoja parodė, kad gerai neprisimena įvykių. Ivykio dieną L. T. atėjo pas jos sūnų, jie kažko susibarė ir nukentėjusioji išėjo pas kaimynę. L. T. tą naktį namie nenakvojo. Į namus grįžo tik ryte. Matė, kaip L. T. verkė, todėl jos sūnus vis klausė L., ko ji verkia. Tada L. T. ir pasakė, kad ją išprievartavo. Jokių sumušimo žymių ant L. T. kūno liudytoja nepastebėjo. Sūnus iškvietė policiją.

Iš byloje esančių kaltinamųjų J. S. ir V. S. blaivumo testų matyti, kad 2013-07-28, 15 val. 23:27 min. kaltinamajam J. S. nustatyta 0,77 promilių girtumas (b. t. 1, l. 73)., o kaltinamajam V. S. 2013-07-28, 15 val. 22:03 min. nustatyta 2 promilių girtumas (b. t. 1, l. 121).

Sutinkamai su byloje esančiu 2013-09-27 kaltinamųjų J. S. ir V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kaltinamieji nurodė vietą (duomenys neskelbtini) r., link namo Nr. 1, kuriame gyvena B., kur jie 2013-07-28 L. T. sutikus, lytiškai su ja santykiavo (b. t. 1, l. 85-87, 136-138).

Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas atliko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimas pabaigė lytinį aktą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs visus įrodymus, priima nuosprendį. Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (LR BPK 303 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Įrodymų vertinimas neatsiejamai yra susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Taigi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji J. S. ir V. S. dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltais neprisipažino ir parodė, kad 2013-07-28 (duomenys neskelbtini)., jiems išėjus iš Bražickių gyvenamojo namo ir, pamatę, kad jiems iš paskos išėjo ir nukentėjusioji L. T.-jos palaukė, nes, kaip teigia kaltinamieji, ji buvo girta ir manė padės jai pareiti į namus. Einant, moteris apkabino kaltinamuosius, glaustėsi prie jų, todėl J. S. ir pasiūlė L. T., kaip jis sako „pasimylėti“. L. T. sutikus, jie abu, t. y. nukentėjusioji ir J. S. išsirengė nuogai ir prie pat kelio, pievoje, atliko lytinį aktą. Po J. S., lytinį aktą su L. T., pastarajai sutikus, atliko ir kitas kaltinamasis V. S.. Kaip abu kaltinamieji parodė, lytinius aktus su L. T. jie atliko nukentėjusiajai sutikus, jokio smurto bei grasinimų nei vienas iš jų nevartojo. Po lytinių santykių kaltinamieji dar palydėjo L. T. iki E. K. namų, kur nukentėjusioji nakvojo. Be to, kadangi apie įvykį policijai pranešė ne pati nukentėjusioji, o jos sugyventinis, todėl mano, jog L. T., bijodama savo sugyventinio, ir todėl sugyventiniui pasakė, kad kaltinamieji ją išžagino.

Gi nukentėjusioji L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kaltinamieji J. S. ir V. S. su ja lytiškai santykiavo panaudodami fizinį smurtą: J. S. iš pradžių ją pastūmė, o jai pargriuvus ant žemės, ją nurengė, o bandant L. T. šaukti-po kaklu pakišo peilį, grasino nužudyti. Lytiškai santykiaujant V. S.-J. S. laikė už kojų. Nors nukentėjusioji ir neigia, kad iki E. K. namų ją palydėjo teisiamieji, tačiau kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, po lytinių aktų L. T. kartu su kaltinamaisiais J. S. ir V. S. ėjo iki E. K. namų. Iš karto po įvykio atėjusi pas E. K.-L. T. jai nieko nepasakojo apie jos atžvilgiu vartotus smurtinius veiksmus, juo labiau apie išžaginimą ir jokios pagalbos neprašė. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos E. K. parodymais, juo labiau, kaip parodė E. K., ji su L. T. dažnai susitinka, bendrauja, nes netoli viena nuo kitos gyvena, todėl apkalbėti E. K. L. T. nėra jokio pagrindo.Taigi, kaip parodė E. K., atidariusi duris girdėjo vyriškus balsus, iš kurių ir suprato, kad L. T. atėjo ne viena. Taip pat, E. K. parodė, kad atėjusi L. T. atrodė normaliai, nebuvo susijaudinusi ar sukrėsta.. Apie tai, kad ją ką tik išžagino du vyriškiai-ji nieko apie tai E. K. nepasakojo. Jokių sumušimų ant jos veido nesimatė, drabužiai taip pat buvo tvarkingi. Atsikėlusi sekančią dieną L. T. neverkė. Atvažiavus sugyventiniui V. P. su juo nuvažiavo į namus, susitaikė su juo ir dar lytiškai santykiavo bei atnešus E. K. alkoholinių gėrimų-juos vartojo, ir tik po to pradėjo verkti, o paklausta sugyventinio kas atsitiko- pasakė, kad ją broliai S. išžagino. Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino V. P., policijai apie nusikaltimą pranešė ne L. T., o, būtent, jis.

Kaip jau buvo minėta, atsakomybė pagal BK 149 str. atsiranda už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.), kuri suprantama kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Taigi, vien BK straipsnio dispozicijoje numatytos veikos objektyviųjų požymių nustatymas neįrodo to, kad J. S. ir V. S., pavartodami fizinį smurtą bei grasinimus, ir taip atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis, lytiškai santykiavo prieš L. T. valią. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji J. S. ir V. S. su L. T. lytiškai santykiavo prieš jos valią, t. y. kad, tikslu palaužti L. T. valią, vartojo fizinį smurtą arba grasinimus ir, tokiu būdu, atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis. Teisiamieji neneigia lytiškai santykiavę su L. T., tačiau neigia, kad tai buvo prieš jos valią ir naudojant fizinį smurtą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių L. T. nurodytas aplinkybes, jog J. S. ir V. S. jos atžvilgiu vartojo smurtą. Nors sutinkamai su byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013-07-28 specialisto išvada Nr. G 2413/13 ( 01 )jog L. T. kairiame žaste bei dilbyje, dešiniame žaste, abiejų šlaunų priekiniame paviršiuje nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos suspaudžiant rankų pirštais aplinkybėse nurodytu metu, t. y. L. T. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau nesant kitų įrodymų, teigti, jog šie L. T. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamųjų, t. y. jų pavartoto fizinio smurto pasekoje-negalima. Nors L. T. parodė, kad ji, kaltinamiesiems vartojant fizinį smurtą jos atžvilgiu, šaukė, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. B., kurios namas randasi apie 65 m. atstumu nuo įvykio vietos, neigia girdėjusi L. T. šauksmą. Liudytoja teigia, kad girdėjo kažkokius garsus, tačiau jie sklido nuo L. T. ir V. P. gyvenamojo namo, manė, kad jie vėl barasi, nes dažnai jie bardavosi. Kad ant L. T. kūno nesimatė jokių smurto žymių, patvirtino ir liudytojos E. K. bei D. P.. Teisiamojo posėdžio metu L. T. parodė, kad kaltinamasis J. S. nurengė ją nuogai, tačiau iš byloje esančio 2013-11-25 L. T. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios rūbus, kuriais ji buvo apsirengusi 2013-07-28 nustatyta, kad megztinis, trikotažiniai marškinėliai ir kelnės tvarkingi, nesuplėšyti. (b. t. 1, l. 17-20). Tai, taipogi, paneigia fizinio smurto L. T. atžvilgiu vartojimą. Taip pat liudytoja E. K. parodė, jog kai atėjo L. T. pas ją-pastarosios rūbai buvo tvarkingi. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji L. T., iš karto po įvykio kartu su asmenimis, kuriuos kaltina ją išžaginusiais, atėjo pas E. K. ir nieko apie išžaginimą L. K. nesakė. Sutinkamai su E. K. parodymais, L. T. atrodė normaliai, drabužiai buvo tvarkingi. Ir sekančią dieną L. T. apie tai, kad ją išžagino broliai S., E. K. nesakė. Nesakė ir savo sugyventiniui, o dar su juo lytiškai santykiavo, vėliau vartojo alkoholį ir tik jau vėliau pasakė savo sugyventiniui, jog ją išžagino broliai S. Pati L. T. į policiją dėl padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu nesikreipė-policijai paskambino nukentėjusiosios sugyventinis. Visos šios aplinkybės, nesant kitų įrodymų, jog J.ir V. S. padarė nusikalstamą veiką-aiškinamos kaltinamųjų naudai. Be to, pačios nukentėjusiosios L. T. elgesys kelia abejonių dėl jos parodymų patikimumo. Kitų įrodymų, kuriuos vertinant kiekvieną atskirai ar visumoje, neginčijamai patvirtinančių J. S. ir V. S. kaltę dėl L. T. išžaginimo, nėra. Nė vienas byloje apklaustas asmuo, tame tarpe liudytojai R. B., D. P., V. P., A. S. bei V. J.,įvykio nematė ir dėl L. T. išžaginimo nieko reikšminga neparodė, todėl teismas jų parodymais ir nesivadovauja.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji 2013-07-28 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, pasivijo keliu einančią L. T. ir pasiūlė jai lytiškai santykiauti. Nukentėjusiajai atsisakius, J. S., panaudodamas fizinį murtą, pastūmė nukentėjusiąją ir jai nukritus ant žemės, toliau pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą: viena ranka užgniaužė jai burną, kita ranka prirėmęs jai prie kaklo daiktą, panašų į peilį, pagrasino papjauti, taip palaužęs nukentėjusiosios valią, ją nurengė nuogai ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. J. S. atlikus lytinį aktą ir laikant nukentėjusiosios kojas, V. S., rankomis stipriai spausdamas jos rankas prie žemės, atliko su L. T. lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, J. S. dar kartą atliko lytinį aktą su L. T. prieš jos valią. Tokiu būdu, J. S. ir V. S., veikdami bendrai grasindami panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami fizinį smurtą, padarydami nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei dilbyje, dešiniame žaste, abiejų šlaunų priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, kad išžagino L. T., t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta , kad J. S. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 2 p.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neabejotinai nepatvirtina J. S. ir V. S. kaltės dėl L. T. išžaginimo, o esant pagrįstoms abejonėms dėl J. S. ir V. S. kaltės negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes tai pažeistų aukščiau nurodytus visuotinai pripažintus baudžiamosios teisės principus. Todėl J. S. ir V. S. pagal LR BK 149 str. 2 d. išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. T. prašo priteisti iš kaltinamųjų 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 .,J. S. ir V. S. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, L. T. civilinis ieškinys atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-303 str. 5 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalyje padarymo, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą-J.S. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalyje padarymo, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą- V.S. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

L. T. civilinį ieškinį dėl 5000,00 neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.