- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1209-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00199-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. V.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio S. A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis S. A. V., su kuriuo gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko jo palikimas - ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo bendroje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja po sutuoktinio mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties ir iki šiol ji pastoviai gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), valdo visą butą ir sodą, rūpinasi turtu ir moka visus mokesčius. Jų su sutuoktiniu dukra R. V. į tėvo palikimą po jo mirties nepretendavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškimui neprieštaravo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pateikė prašymą nagrinėti pareiškimą jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė G. M. pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. A. V. Pareiškėja sutuoktinio mirties metu gyveno su juo santuokoje ir iki mirties bei iki šiol gyvena jiems bendrai priklausiusiame bute, jį prižiūri, valdo ir naudojasi. Nurodė, kad nuo 1999 m. butas ir žemės sklypas neturi jokių skolų, pareiškėja moka komunalinius, mokesčius, administravimo mokesčius, rūpinasi sodo sklypu, moka visus žemės sklypo mokesčius, bei pateikė tai patvirtinančias pažymas. Nurodė, kad nei vienas iš suinteresuotų asmenų neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Po S. A. V. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. po savo sutuoktinio mirties priėmė jam priklausantį palikimą faktiniu valdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens R. V. tėvas S. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 1992-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-1326, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos S. V. vardu, ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 1992-08-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4455, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos S. V. vardu. Iš Kretingos rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2020-08-19 pažymos Nr.S-62, nustatyta, kad po S. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure iki 2020-08-19 užvesta nebuvo, palikimas nėra priimtas. Testamentų registro duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Suinteresuotas asmuo S. A. V. ir pareiškėjos S. V. santuokoje gimusi dukra R. V. atsiliepimu neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų visą mirusio tėvo turtą. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja S. V. po sutuoktinio S. A. V. mirties faktiškai valdo ir prižiūri jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, moka už jį mokesčius. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškimui taip pat neprieštaravo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo sutuoktinio S. A. V. mirties. Pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai valdo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, prižiūri sodo sklypą, rūpinasi butu, moka visus mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Kretingos būstas“ ir Kretingos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie tai, kad butas ir sodas neturi jokių įsiskolinimų. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po sutuoktinio mirties gyvena jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir rūpinasi likusiu turtu, jį valdo ir prižiūri, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjo sutuoktinė S. V. faktiška pradėdama valdyti turtą po vyro mirties, priėmė jo palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V. po sutuoktinio S. A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio S. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.