Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Alberto Milinio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajam G. L., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, romų tautybės, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, nesimoko, teistas 2008-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 4 MGL (500 Lt.) bauda, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2009 m. balandžio 15 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. L. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai 11 kartų nukentėjusiajai J. L. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosrūvas kairės akies vokuose, abiejuose žanduose, kaktoje ir smakre, dvi muštines žaizdas abiejose lūpose, kraujosrūvą liežuvio viršūnėje, kraujosrūvas kaktos minkštuosiuose audiniuose ir nubrozdinimus abiejose blauzdose, o po to, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, t.y., siekdamas nekliudomai pagrobti svetimą turtą, suėmęs nukentėjusiosios J. L. kaklą, kuri dėl jo panaudoto smurto bei senyvo amžiaus buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo aktyviai pasipriešinti, viena ranka jį spaudė, tuo padarydamas skydinės kremzlės dešinio rago lūžimą, kraujosrūvas liežuvio šaknyje, ties paliežuvio kaulu ir dešinės skydinės kremzlės rage, ko pasekoje nuo uždusimo J. L. mirė, o po to jis pagrobė svetimą turtą: 300 litų vertės DVD grotuvą „Philips“, 80 litų vertės mobilaus ryšio telefoną Nokia 6310i, 400 litų vertės kompiuterio maitinimo bloką, 10 litų vertės 50 g talpos viskio buteliuką „Crown Royal“, 23 litų vertės kopiuterio pelę „Logitech“, 200 litų vertės vyriškus kvepalus, 500 litų vertės grotuvą MP3, 2100 litų, t.y., dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą nužudė bejėgiškos būklės J. L.. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 11 p.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2009-04-15, dienos metu, nuėjo pas senutę J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad senutė gyvena viena. Ją jis pažinojo nuo vaikystės, kartais jai padėdavo susitvarkyti kiemą, išnešdavo šiukšles, o J. atsidėkodama duodavo pinigų. Minėtą dieną jis nuėjo pas J., norėdamas paprašyti 20 litų degtinei. J. atidarius duris, jis paprašė 20 litų, ji nuėjo į vidų, o pats laukė lauke. Pro praviras lauko duris pastebėjo, kad kambaryje yra televizorius, o ant jo stovi trys DVD grotuvai. Netrukus J. išėjo į lauką ir padavė jam 20 litų. Už šiuos pinigus jis nusipirko degtinės bei kitų alkoholinių gėrimų ir nuėjo gerti pas draugą R. A.. Apie 19 val., išgėrus atsineštus alkoholinius gėrimus, jis išėjo, bet dar trūko išgerti, todėl nutarė apiplėšti J., iš jos namų pagrobti DVD grotuvą ar dar ką nors vertingo. Eidamas link jos namų, suplanavo, kad kai senutė atidarys duris, suduos jai, kad nuo smūgio netektų sąmonės, o tada pasiims DVD grotuvą ir paieškos dar kokių daiktų. Paskambinus į jos duris, J. atidarė duris, bet nepilnai, kadangi jos buvo užkabintos metaline grandinėle. Jis paprašė dar kelių litų ir tada J. atidarė duris, o jis įėjo į vidų. Abu stovėjo namo prieangyje ir ji iš chalato kišenės ištraukė ir padavė jam 2 litus. Tuomet jis puolė ją, trenkė du kartus ranka į veidą, senutė nuo smūgių nukrito virtuvėje ir prarado sąmonę. Pamatė, kad jai iš lūpos bėga kraujas, ji nejudėjo. Išsigandęs, kad J. atgaus sąmonę ir pradės šauktis pagalbos, paėmė ją už pažastų ir nutempė į lovą. Beguldant senutę į lovą, jai nusivilko chalatas, buvo nuoga. Pamanęs, kad ji tuoj atgaus sąmonę ir ims kviestis pagalbą bei praneš policijai, nusprendė ją nužudyti, uždusindamas pagalve. Paėmęs pagalvę, uždengė jai veidą ir kelias minutes spaudė. Supratęs, kad ji užduso, pagalvę paliko ant veido, o kūną uždengė paklode. Iš namų paėmė DVD grotuvą, mobilaus ryšio telefoną, medžiaginį kompaktinių diskų dėklą su kompaktais, kompiuterio pelę, mažą stiklinį buteliuką konjako, iš spintos paėmė vyriškus kvepalus, dar vieną mobilaus ryšio telefoną Nokia. Šiuos daiktus susidėjo į plastikinį maišelį. Kambaryje apžiūrėjo vyriško džinsinio švarko kišenes ir rado juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo pinigai, apie 2000 litų, kupiūromis po 20, 50, 100 ir 200. Šiuos pinigus paėmė ir įsidėjo į savo kelnių kišenę. Banko kortelės, buvusios piniginėje, neėmė. Išėjęs iš J. namų, vėl nuėjo pas draugą R. A.. Draugui pasiūlė pirkti DVD grotuvą ir kompaktinius diskus, bet R. nepirko, todėl jis šiuos daiktus jam paliko. Apie padarytą nusikaltimą nieko nepasakojo, Ričardui neaiškino, iš kur jis gavo tuos daiktus. Pinigus, pagrobtus iš Janinos namų, išleido alkoholiui. Dėl J. L. nužudymo nuoširdžiai gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė J. L. namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodė ir paaiškino, kur ir kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajai, kokiu būdu ją nužudė, iš kurios vietos pagrobė pinigus bei kitus daiktus ( t. 2, b.l. 88-90 ).

Nukentėjusysis G. L. paaiškino, kad nužudytoji J. L. – jo mama. Maždaug pusantrų metų jis gyveno su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Mama buvo senyvo amžiaus, gimusi 1919 m., todėl buvo būtina priežiūra. 2009-04-15 namo po darbo grįžo apie 22,30 val. Priėjęs prie durų, pamatė, kad jos šiek tiek praviros ir suprato, kad durys neužrakintos ir neužkabinta durų grandinėlė. Viduje buvo tamsu, šviesos nedegė. Įėjęs į virtuvę, pamatė, kad išmėtyti daiktai, o mamą rado gulinčią lovoje, ant jos kūno buvo užmesta ar tai paklodė, ar chalatas. Uždegęs šviesą pamatė, kad ant mamos galvos uždėta pagalvė. Kai pakėlė pagalvėlę, suprato, kad mama nebegyva, nes sumuštas veidas, matėsi ir kraujosrūvos ant jos kaklo. Jis iškvietė policiją. Iš bute buvusių daiktų pasigedo DVD grotuvo „Philips“, kompiuterio pelės „Logitech“, nešiojamo kompiuterio HP maitinimo bloko, 50 g viskio buteliuko „Crown Royal“, kvepalų dėžutės su vyriškais kvepalais, telefono Nokia 6310i, 2100 litų, paimtų iš jo piniginės, 3 atminties kortelių dėkliukų ( t. 1., b.l. 110-11, 112-114, 118, 119 ).

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2009 m. balandžio 20 d., būnant savo namuose, atėjo iš matymo pažįstamas romų tautybės vaikinas, kurį vadina S., ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną, aiškindamas, kad jam reikia pinigų alui. Jis pirkt atsisakė, bet paskambino pažįstamam E. V. ir paklausė, ar jam nereikia mobilaus ryšio telefono. Atvykus E. V., S. parodė jam telefoną, bet E. V., apžiūrėjęs telefoną, iš pradžių jį pirkt atsisakė, jie abu su S. dar kalbėjosi, todėl jis nežino, ar po to V. pirko kokį telefoną, ar ne ( t. 1, b.l. 165-166 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. M. atpažino asmenį, kurį vadino S., t.y., A. B., kuris siūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ( 1 t., b.l. 167-169 ).

Liudytojas E. V. paaiškino, kad 2009 m. balandžio mėnesį, apie 20 d., jam į mobilų telefoną paskambino A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė atvažiuoti prie jo namo, kadangi jam atnešė pirkti mobilaus ryšio telefoną. Jis nuvažiavo pas A. ir ten atėjęs romų tautybės vaikinas, vardu S., buvo atnešęs parduoti kelis mobilius telefonus. S. pasiūlė pirkti telefoną „Siemens“, bet neveikė kai kurios telefono funkcijos, tai tada pasakė, kad turi telefoną „Nokia“. Tuomet S. greit nubėgo namo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir grįžo su telefonu „Nokia“, kurį siūlė pirkti už 40 ar 50 litų. Jis patikrino, kaip veikia telefonas ir sutiko jį pirkti. S. sumokėjo pinigus, bet po kelių dienų, balandžio 22 d., minėtą telefoną Kaišiadoryse pridavė į panaudotų telefonų supirktuvę, kur jam sumokėjo 70 litų. Supirktuvėje „Omni Mini“ jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Iš kur S. buvo gavęs telefoną, nežino ( 1 t., b.l. 157-158 ).

Asmens parodymo atpažinti metu E. V. atpažino A. B. ir nurodė, kad jis yra S., kuris 2009-04-20 pardavė jam mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6310i“ ( t. 1; b.l. 159-160 ).

Liudytojas R. A. paaiškino, kad 2009 m. balandžio mėn. viduryje pas jį į namus atėjo A. B. ir pasiūlė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6310i“ bei dar vieno modelio telefoną „Nokia 3310“. A. B. nepasakė, iš kur jis gavo šiuos telefonus. Atnešęs telefoną „Nokia 6310i“ ir DVD grotuvą, A. B. paprašė 20 litų už telefoną ir 40 ar 50 litų už grotuvą. Jis už šiuos daiktus A. sumokėjo 50 litų. Apie tai, iš kur A. gavo minėtus daiktus, nežino, jis nieko nesakė. Po kelių dienų A. B. vėl atėjo ir atsiėmė jam parduotą telefoną, sakydamas, kad šį telefoną nori parduoti. Sumokėtų pinigų už telefoną atgal neprašė, kadangi A. jį buvo vaišinęs degtine. DVD grotuvas liko, o 2009-05-13 buvo paimtas ( 2 t., b.l. 57-58 ).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo akivaizdu, kad 2009-05-14 R. A. pateikė maitinimo bloką su laidu ( 1 t., b.l. 46 ), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir prijungtas prie baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00336-09 ( 1 t., b.l. 47-55 ).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo akivaizdu, kad 2009-05-13 A. P. policijos pareigūnui pateikė DVD grotuvą „Philips“ Nr. 5980/12 ( 2 t., b.l. 62 ). DVD grotuvą pas A. P. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsinešęs ir pasidėjęs R. A. ( 2 t., b.l. 67-68 ).

2010-01-08 apžiūros protokolu DVD grotuvas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir prijungtas prie baudžiamosios bylos Nr. 20-1-0036-09 ( 1 t., b.l. 70-75 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. A. atpažino A. B., iš kurio pirko telefoną „Nokia 6310i“ ir DVD grotuvą ( 2 t., b.l. 59-61 ).

2010-01-11 daiktų parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis G. L. atpažino DVD grotuvą, kuris buvo pagrobtas iš jo motinos J. L. namų ( 2 t., b.l. 63-64 ).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, kad V. B. 2009-05-06 policijos pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6310i“ ( 1 t., b.l. 150 ), kurį G. L. atpažino kaip pavogtą iš J. L. namų ( 1 t., b.l. 151-152 ). V. B. minėtą telefoną pirko Kaišiadoryse, salone „Omni Mini“ ( 1 t., b.l. 148-149 ).

M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus med. specialisto išvadoje Nr. M 416/09 (02) konstatuota, kad J. L. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą pašaline jėga (ranka). Tai patvirtina skydinės kremzlės dešinio rago lūžimas, kraujosrūvos liežuvio šaknyje, ties paliežuvio kaulu ir dešinės skydinės kremzlės ragu, židininės kraujosrūvos gerklose ir po plaučių krūtinplėvėmis, plaučių emfizema, skystas tamsus kraujas, veninis vidaus organų pilnakraujiškumas ( 1 t., b.l. 62-68 ).

Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1837 (G1-2079) konstatuota, kad vienas delno ir vienas piršto pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių įvykio vietos tyrimo metu, palikti įtariamojo A. B. kairės rankos delnu ir dešinės rankos nykščiu ( 1 t., b.l. 91-93 ). 2009-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), ant kambario durų Nr. 3, vidinės pusės, virš rankenos rastas ir išryškintas delno pėdsakas, kuris buvo nukopijuotas ant skaidrios, daktiloskopinės plokštelės, pažymėtos Nr. 4 ( 1 t., b.l. 4-15 ). Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-534 (G1-808) konstatuota, kad šis pėdsakas paliktas kairės rankos delnu. Ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas vienas piršto pėdsakas taip pat priklauso įtariamajam A. B. ( 1 t., b.l. 79-82 ).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis G. L. atpažino maitinimo bloką, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6310i“ ir DVD grotuvą, kurie buvo pagrobti iš J. L. namų ( 1 t., b.l. 56-58; 1 t., b.l. 151-152 ).

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog A. B. kaltė nužudžius J. L. pilnai įrodyta. Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori ją atimti. Kaltinamasis A. B., antrą kartą ateidamas į nužudytosios J. L. namus, norėjo pasisavinti jos daiktus, bet, sudavęs jai keletą smūgių, išsigando, kad ji praneš policijos pareigūnams, todėl nutarė ją nužudyti ir, praradusią sąmonę, nutempė į lovą bei uždusino pagalve, rankomis stipriai spausdamas kaklą. Tokios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai teigti, kad J. L. nužudymas padarytas tiesiogine tyčia.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nužudytoji J. L. buvo senyvo amžiaus, gim. 1919 m., ligota, prižiūrima savo sūnaus, todėl akivaizdu, kad neturėjo jokios galimybės pasipriešinti ir teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Dėl senatvės, prastos sveikatos ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto J. L. negalėjo gintis arba aktyviai pasipriešinti kaltinamajam.

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad kaltinamasis A. B. ėjo pas nužudytąją J. L., turėdamas tikslą pasisavinti jos daiktus ir nusipirkti degtinės. Sudavęs pirmuosius smūgius nužudytajai į veidą, o po to išsigandęs, kad ji, atgavus sąmonę, šauksis pagalbos ir informuos policijos pareigūnus, nutarė ją nužudyti ir tuomet pagrobti keletą vertingų daiktų. Nutempęs J. L. į lovą ir ją uždusinęs pagalve, iš jos buto pagrobė rastus vertingesnius daiktus, pinigus ir tuomet pasišalino, tikėdamasis, kad taip išvengs atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis A. B. nužudė J. L. dėl savanaudiškų paskatų, t.y., norėdamas ją apvogti ir siekdamas nuslėpti savo nusikaltimą, tokiu būdu išvengiant baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifkuojama kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, t.y., pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Savo nuomonę teismas grindžia tuo, kad pirmąjį kartą kaltinamajam atėjus pas J. L. ir paprašius jos 20 litų, nusikaltimo nepadarė, nebuvo nusprendęs nužudytosios apiplėšti ir, gavęs pinigus, išėjo iš jos namų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Vėliau, kuomet jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir norėjo dar išgerti, bet pinigų nebeturėjo, grįžo į J. L. namus nusprendęs, kad reikia pagrobti jos vertingesnius daiktus, o vėliau ir nužudyti, tokiu būdu įgyjant pinigų alkoholiui ir išvengiant atsakomybės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis priskiriamas labai sunkiems (LR BK 11 str.) nusikaltimams, į nepataisomas šio nusikaltimo pasekmes (J. L. mirtis), į kaltinamojo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus. Teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo asmenybę tuo aspektu, kad jis nužudė nuo vaikystės pažįstamą senolę, kuri neatsisakydavo duoti jam pinigų už atliktus namų ūkio darbus, o, kas akivaizdu iš surinktų byloje duomenų, ir šiaip, kaltinamajam paprašius. Nužudytoji J. L. juo pasitikėjo, nes, iki vėlaus vakaro būdama namuose viena, atidarė jam duris, įsileido į vidų ir davė pinigų. Pamindamas bet kokius žmogiškumo principus, kaltinamasis nužudė senolę, aukščiau visko iškeldamas savo savanaudiškus tikslus, atimdamas gyvybę žmogui, negalinčiam pasipriešinti dėl senatvės ir panaudoto prieš ją smurto, tai padarydamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas už svetimo turto pagrobimą, teistumas neišnykęs, o tai rodo, kad A. B. yra linkęs nusikalsti, išvadų nepadaro, niekur nedirba, šeimos nesukūręs. Romų bendrijos pirmininko S. V. pateiktoje charakteristikoje, A. B. charakterizuojamas kaip uždaro būdo žmogus, augęs kultūringoje ir tvarkingoje šeimoje. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, amžių ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, A. B. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra didesnis, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Vadovaujantis LR BK 66 str., kaltinamajam į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas.

Nukentėjusysis G. L. prašo priteisti jam iš kaltinamojo 3613 litų (tris tūkstančius šešis šimtus trylika) turtinei žalai ir 100.000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis pažymi, jog nusikaltimo metu buvo pagrobtas DVD grotuvas „Philips“ - 300 litų vertės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6310i“ – 80 litų vertės, 400 litų vertės kompiuterio maitinimo blokas, 10 litų vertės buteliukas viskio, 23 litų vertės kompiuterio pelė „Logitech“, 200 litų vertės vyriški kvepalai, 500 litų vertės MP3 grotuvas, pinigai – 2100 litų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas DVD grotuvas „Philips“, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6310i“ bei nešiojamo kompiuterio HP maitinimo blokas, kurie kartu su byla perduoti teismui ir grąžintini nukentėjusiajam G. L., todėl civilinis ieškinys mažintinas grotuvo, mobilaus telefono bei kompiuterio maitinimo bloko vertės sumoje ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 2833 litai turtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, nes padarytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad kiekvienas smurtinis nusikaltimas sukelia artimiesiems dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, juo labiau, kada nužudomas artimiausias žmogus – motina, kurią pats nukentėjusysis slaugė, gyveno kartu su ja ir rūpinosi pastaruosius kelerius metus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, tačiau prašoma suma, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintina iki 50.000 litų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 11 p. ir nubausti laisvės atėmimu 15 (penkiolikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 66 str., į paskirtąją bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-05-12 iki 2010-02-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2010 m. vasario 22 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – mobilaus ryšio telefoną „Nokia“6310i ir DVD grotuvą „Philips“ – grąžinti nukentėjusiajam G. L.; CD plokštelę – grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Daiktinius įrodymus, paimtus įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus Kauno apskr. VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o nešiojamo kompiuterio HP maitinimo bloką – grąžinti nukentėjusiajam G. L..

Tenkinti civilinius ieškinius ir iš A. B. nukentėjusiajam G. L. priteisti 2833 (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris litus.) Lt. turtinei žalai atlyginti ir 50.000 (penkiasdešimt tūkstančių Lt.) Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.