- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-1670-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01250-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- R. T.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti dukters K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu iki bus išnagrinėta byla, priteisti iš atsakovės A. Ž. dukrai K. T. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dukters turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant užtikrinti nepilnametės dukters teises ir interesus, kad teisminio nagrinėjimo metu minimaliai būtų užtikrinta vaiko teisė į išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-18 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu R. T. iki bus išnagrinėta civilinė byla. Priteisė iš atsakovės A. Ž. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. T. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant nuo ieškovo R. T. kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013-07-17, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas išimtinai į šalių dukters K. T. interesus, vaiko amžių, į ieškinyje išdėstytas aplinkybes tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai iki bus išnagrinėta civilinė byla (CK 3.174 str., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p., 13 p.). Tuo tarpu priteisiamą laikino išlaikymo dydį sumažino iki 300 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo surinkti visus įrodymus, leidžiančius nuspręsti, su kuriuo iš tėvų vaikui geriausia gyventi kol bus išnagrinėta byla. Vis dėlto teismas to nepadarė ir priėmė neteisėtą nutartį. Esant šioms aplinkybėms apeliantė nurodo, kad šį klausimą teismas turėtų nagrinėti iš naujo. Priešingu atveju vaikui bus padaryta nepataisoma žala.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remdamasis vien tik ieškovo paaiškinimais. Teismas, atsižvelgdamas į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, privalėjo apie tai pranešti ir atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Tokią būtinybę šioje byloje suponavo vaiko interesai, kurie nagrinėjamu atveju yra prioritetiniai. Dėl to nepateisinama pirmosios instancijos teismo pozicija išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos vien tik remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei neišklausius visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės. Nepaisant to, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iš dalies apribotas CPK 17 straipsnio taikymas, ieškovui pakanka tik įrodyti tikėtiną reikalavimo pagrįstumą, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su vaiko interesais, šalių lygiateisiškumo principas turėtų turėti prioritetą prieš CPK 144 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju neužtenka vien tik tikėtinai pagrįsti reikalavimą, o teismas turėtų imtis priemonių, jog išsiaiškintų visas aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo priėmimui, kuris susijęs su vaiko interesais. Be to, atsižvelgiant į CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, teismas turėjo nustatyti, jog yra ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos. Tuo tarpu, kaip nurodė ieškovas ieškinyje, vaikas gyveno su juo ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo. Dėl to teismui vien tik remiantis šia aplinkybe nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto šios aplinkybės nereiškia, kad teismas neturėjo teisinės pareigos informuoti atsakovės ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, apie ieškovo pareikštą prašymą ir spręsti ieškovo prašymą tik gavęs iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius juose išdėstytą poziciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiamo klausimo svarba suponuoja būtinybę šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pats įvertinti sprendžiamo klausimo svarbą ir pasirinkti teismo posėdžio formą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 147 straipsnio 1 dalies, ir nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie nagrinėjamą ieškovo prašymą bei nesuteikė jiems teisės išreikšti savo nuomonės ir pateikti įrodymų, reikšmingų sprendžiamu klausimu, daro išvadą, kad yra pagrindas priimtą nutartį naikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovės atskirasis skundas tenkintinas visiškai, iš ieškovo priteistina atsakovei 100 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-18 nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš ieškovo R. T. 100 Lt žyminį mokestį atsakovės A. Ž. naudai.