- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- Iv-672-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00070-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti A. B. 2012-12-18 skundo aplinkybių tyrimą vadovaujantis LR Seimo ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1995-07-03), LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (1996-03-14 Nr. I-1234) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinius sprendimus susijusius su teisingumo vykdymu (b.l. 17-20, 61). Skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-01-24 raštą Nr. 20-S-283 atsisakė ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti (b.l. 65).
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-12-18 pateikė Policijos departamentui skundą, kuriame teigė, jog policijos pareigūnai, veikdami nepilnametės G. B. atžvilgiu, nevykdė Policijos generalinio komisaro 2001-06-25 įsakymu Nr. 278 patvirtintos „Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos“ 25 straipsnio, kuriame nustatyti darbo su pristatytais į budėtojų padalinį vaikais ypatumai, nesivadovavo LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, netaikė nepilnamečio asmens teisinės padėties ypatumus reglamentuojančių jokių teisės aktų, Jungtinių Tautų Organizacijos teisės aktų, Europos Tarybos teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pareiškėjo skundą tyrė šališkai bei neatsakė ir neišsprendė skundo reikalavimų. Atsakovo 2013-01-24 raštas Nr. 20-S-283 yra neteisingas, neaiškus, nepagrįstas, nemotyvuotas, šališkas bei niekinis. 2012-12-18 pareiškėjo skundas yra susijęs su teisingumo vykdymu, t.y. skunde išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu turi būti priimtas procesinis sprendimas, kurio apskundimas turėtų būti nukreiptas Kauno apylinkės teismui, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskiriami veiksmai susiję su teisingumo vykdymu. Šiuo atveju atsakovas peržengė kompetencijos ribas tikrindamas Kauno apygardos teismo 2012-12-13 nutartį, tačiau netyrė ir nevertino pareiškėjo skundo aplinkybių. Atsakovui atlikus tyrimą, motyvuotai turi būti atsakyta į 2012-12-18 skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu turi būti patvirtinta arba paneigta policijos padaryta prielaida, jog Lietuvos Respublikoje negalioja nei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuos šioje situacijoje atsakovas ignoravo nepilnametės G. B. atžvilgiu. Prašė skundą šioje dalyje tenkinti, bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2013-01-24 raštą Nr. 20-S-283 nutraukti ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK) atsiliepime (b.l. 53-54) nurodė, panašiai ir teismo posėdžio metu atstovas A.Šakickas paaiškino, kad 2013-01-07 buvo gautas pareiškėjo skundas dėl pareigūnų neveikimo įvertinimo. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas parašė skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš jo nepilnametę dukrą G. B. . Buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį pareiškėjas apskundė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Prokuroras priėmė nutarimą skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nutarimas buvo apskųstas Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2012-11-21 nutartimi taip pat atmetė pareiškėjo A. B. skundą. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį pareiškėjas apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2012-12-13 nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą. Teismas pažymėjo, kad tiek kontrolieriai, tiek policijos pareigūnai, atlikdami minėtus veiksmus, veikė teisėtai, tokie veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama. Atstovas nurodė, jog policija nekompetentinga tikrinti medžiagų, kuriose priimtas procesinis sprendimas pagal LR baudžiamojo proceso kodekso normas, teisėtumo ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skundas buvo ištirtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme numatytais terminais, kurie nebuvo pažeisti, taip pat vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 str. ir 34 str. nuostatomis. Atsakovas prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kildinamas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nepilnametės pareiškėjo A. B. dukros G. B. atžvilgiu.
Pareiškėjas 2013-02-15, kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti 2013-01-24 Kauno apskrities VPK sprendimą Nr. 20-S-283, įpareigoti Kauno apskrities VPK atlikti A. B. 2012-12-18 skundo aplinkybių ir reikalavimų tyrimą, teisės aktų nustatyta tvarka taikyti procedūrinius veiksmus ir priimti procesinius sprendimus susijusius su teisingumo vykdymu bei įpareigoti Kauno apskrities VPK nutraukti vilkinimo veiksmus ir A. B. 2012-12-18 skundą išnagrinėti įstatymo nustatytais terminais (b.l. 17-20). Tačiau teismo posėdžio metu, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 52 straipsniu, pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus ir atsisakė reikalavimo panaikinti 2013-01-24 Kauno apskrities VPK sprendimą Nr. 20-S-283 ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti (b.l. 61, 65).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl to, jog 2012-12-18 skundas (b.l. 9-10) dėl pareigūnų veikimo ar neveikimo G. B. atžvilgiu, nėra tinkamai išnagrinėtas ir teisės aktų nustatyta tvarka nepriimtas procesinis sprendimas. Patikslinęs teismo posėdžio metu skundo reikalavimą pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Kauno apskrities VPK atlikti A. B. 2012-12-18 skundo aplinkybių tyrimą vadovaujantis LR Seimo ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1995-07-03), LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (1996-03-14 Nr. I-1234) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinius sprendimus susijusius su teisingumo vykdymu (b.l. 61), motyvuojant, jog atsakovas pareiškėjo 2012-12-18 skundo aplinkybių netyrė ir nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog nebuvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo skundo reikalavimus, paaiškino, jog 2013-01-24 rašte Nr. 20-S-283 pareiškėjui nurodyta tik įvykių seka.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo klausimą nagrinėjamoje byloje, aktualu, kad konkretaus asmens atžvilgiu priimtas vienkartinis teisės taikymo aktas paprastai turėtų būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), o jo turiniui turėtų būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai.
Nustatant, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundas buvo objektyviai, išsamiai bei visapusiškai ištirtas ir priimtas įstatymo reikalavimus atitinkantis individualus teisės aktas, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti LR Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Pabrėžtina, jog Kauno apskrities VPK yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla remtųsi įstatymu ir atitiktų jo reikalavimus (VAĮ 3 str. 1 d.). Taigi, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip kaip numato teisės aktai.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai ir pateikiamas įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006). Be to, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Teismo vertinimu 2013-01-24 atsakovo raštas Nr. 20-S-283 atitinka aukščiau nurodyto administracinio akto bendruosius reikalavimus, tačiau juo, kaip jau patvirtino ir pats atsakovo atstovas, nėra tinkamai atsakyta į visus pareiškėjo 2012-12-18 skunde nurodytus reikalavimus, ištirtos ne visos aplinkybės ir veiksmai. Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad atsakovas minėtame rašte neatsakė pareiškėjui dėl Kauno apskrities VPK Panemunės PK budėtojų veikimo ar neveikimo G. B. atžvilgiu, ją sulaikant, pristatant į policijos komisariatą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl Kauno apskrities VPK Panemunės PK budėtojų tarpininkavimo kontrolieriams neginant įstatymais saugomų vaiko interesų, dėl pareigūnų atimtos ir suvaržytos nepilnametės G. B. laisvės Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 54 straipsnio reikalavimų prasme. Todėl šie trūkumai šiuo atveju laikytini iš esmės procedūriniais ir savo ruožtu patvirtinančiais, jog į pareiškėjo skundą nebuvo tinkamai atsakyta. Atsižvelgus į nustatytas neginčijamas bylos aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl Kauno apskrities VPK įpareigojimo atlikti A. B. 2012-12-18 skundo aplinkybių tyrimą vadovaujantis LR Seimo ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1995-07-03), LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (1996-03-14 Nr. I-1234) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinius sprendimus nebuvo atsakovo tinkamai išnagrinėtas. Atsižvelgus į nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį ginčo santykių reglamentavimą skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2012-12-18 skundą iš naujo, atsakant į visus skunde nurodytus reikalavimus.
Vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas pasinaudojo teise ir patikslinęs skundo reikalavimus, skundo dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2013-01-24 Kauno apskrities VPK sprendimą Nr. 20-S-283, atsisakė (b.l. 65). Atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1d. 3p. tvarka. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3d.).
Pareiškėjas, teismo posėdžio metu, taip pat prašė teismo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, nurodydamas, jog pareiškėjui atsiėmus skundą, t.y. atsisakius reikalavimo – panaikinti 2013-01-24 Kauno apskrities VPK sprendimą Nr. 20-S-283, vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 2 p. turi būti grąžintinas ir žyminis mokestis.
Pažymėtina, kad ABTĮ 52 straipsnyje yra įtvirtinta pareiškėjo teisė atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo ar atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 42 straipsnyje yra reglamentuoti sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo atvejai. Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punktu sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas, kai pareiškėjas skundą (prašymą) atsiima, t.y. tais atvejais, kai skundas (prašymas) yra atsiimamas iki jo priėmimo (ABTĮ 52 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo reikalavimo atsiėmimo jau po to, kai buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas (b.l. 2, 61, 65). ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje žyminio mokesčio grąžinimas pareiškėjui atsisakius skundo ir bylą nutraukus vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu nėra reglamentuotas, tad pagrindo vadovaujantis ABTĮ 42 straipsniu grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį nėra, reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokia pozicija formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr.AS444-472/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-380/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu ir 42 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2012-12-18 skundą, atsakant į visus skunde nurodytus reikalavimus.
Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti 2013-01-24 Kauno apskrities VPK sprendimą Nr. 20-S-283, nutraukti.
Prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.