- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-720-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Diana Butrimienė Procesinio sprendimo kategorija 28.1.; 45.6.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 29 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui B. B., jo atstovei adv. R.Cibulskienei, atsakovui V. D., jo atstovui adv. Z.Benečiui, vertėjai O.Vostrenkovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovui V. D. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. D. 38 000 Lt skolos, 3 441 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-17 išdavė atsakovui įgaliojimą parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančias 6385/113900 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovas pats būdamas minėto sklypo bendrasavininkis, žadėjo sutvarkyti sklypo geodezinių matavimų dokumentus, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tarp bendrasavininkių tvarką. Ieškovas nurodė, kad, nemokėdamas lietuvių kalbos, nesuprato įgaliojimo reikšmės, todėl, supratęs, kad įgaliojimas neatitinka tikrosios jo valios, 2007-06-27 pranešė atsakovui apie jo anuliavimą. Ieškovas 2007-12-06, gavęs iš valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus miesto skyriaus priminimą dėl mokesčių deklaracijos pateikimo, sužinojo, kad jam priklausantis žemės sklypas buvo parduotas už 38 000 Lt. Atsakovas apie sudarytą turto perleidimo sandorį ieškovo neinformavo, pinigų už parduotą sklypo dalį jam neperdavė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-10 sprendimu priteisė ieškovui B. B. iš atsakovo V. D. 38 000 Lt skolos, 3 441 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą – 4 1441 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2008-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovui B. B. iš atsakovo V. D. 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančios 2006-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog minėta sutartimi ieškovas B. B., atstovaujamas atsakovo V. D. pagal 2006-03-17 patvirtintą įgaliojimą, pardavė pirkėjui T. P. ieškovui nuosavybės teise priklausančias 3192/113900 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 38 000 Lt. Šios sutarties 2.1.1. punkte nurodyta, kad pardavėjo atstovas (atsakovas), gavo iš pirkėjo 38 000 Lt pinigų sumą prieš pasirašant sutartį. Remiantis CK 6.760 str. 4 d. įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuoj pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi būti pridėti pateisinamieji dokumentai. Visa, ką gavo vykdant pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 5 d.). Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ataskaitą ieškovui pateikė (CPK 178 str.). Liudytojas V. V. nurodė, kad pinigai už parduotą žemės sklypą notarų biure sandorio sudarymo metu buvo perduoti ieškovui. Liudytojas nurodė, jog žemės pirkimo-pardavimo sandorį pasirašė ieškovas ir pirkėjas T. P. Liudytojas T. P. nurodė, kad kainą už sklypą suderėjo su atsakovu, pinigus notarų biure už perkamą sklypą jis perdavė ieškovui, tačiau, negalėjo nurodyti, kada perdavė pinigus, iki sandorio pasirašymo, ar po sandorio pasirašymo. 2006-03-28 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1. punkte nurodyta, kad pardavėjo atstovas (atsakovas) patvirtina, jog gavo iš pirkėjo 38 000 Lt pinigų sumą prieš pasirašant sutartį. Sutinkamai su CPK 197 str. notariškai patvirtinta 2006-03-28 pirkimo-pardavimo sutartis turi didesnę įrodomąją galią. Teismas nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, be to, iš jų parodymų matyti, jog su atsakovu juos sieja atlygintiniai (bendradarbiavimo, tarpininkavimo ir kt.) santykiai. Jų parodymus teismas vertino kritiškai, ir laikė nepakankamais paneigti kitus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir 2006-03-28 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes, jog pinigai pagal sandorį perduoti atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą ir ieškinį atmesti. Iškviesti ir apklausti liudytojus, kuriuos atsisakė apklausti pirmos instancijos teismas: Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarę Gelminę Každailienę, Teatro g. 3-9, 03107 Vilnius; R. K., gyv. (duomenys neskelbtini); M. B., gyv. (duomenys neskelbtini); J. K., (duomenys neskelbtini). Prijungti korporacijos „Matininkai“ raštą, gautą 2009-04-03 ir apklausti liudytoju korporacijos „Matininkai“ darbuotoją A. M., dirbantį (duomenys neskelbtini). Prijungti prie bylos 2007-06-28 planą su ieškovo B. B. parašu ir įrašyta data. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kuo pasireiškė liudytojų parodymų nenuoseklumas ir kodėl kritiškai vertino liudytojų parodymus. Teismas 2006-03-28 dienos pirkimo-pardavimo sutartį vertino sutinkamai su CPK 197 str. reikalavimais ir nurodė, kad ši notariškai patvirtinta sutartis turi didesnę įrodomąją galią. Teismas šį įrodymą vertinimo kaip oficialų įrodymą, nes tik toks įrodymas turi didesnę įrodomąją galią. Tačiau šitoje byloje teismas vertino ne notariškai patvirtintą sutartį visumoje, bet vieną jos punktą - 2.1.1. punktą, kuriame nurodyta - pardavėjo atstovas patvirtina, kad gavo iš pirkėjo 38 000 Lt pasirašant šią sutartį. Šis vienas iš sutarties punktų kaip rašytinis įrodymas nepripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes punktas įrašytas ir patvirtintas iš pasirašiusiųjų sutartį asmenų žodžių, būtent pardavėjo atstovo – atsakovo bei yra jo ir pirkėjo pasirašytas, o jame pateikta informacija nėra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Visiems žinomos aplinkybės, kad notarė tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį tik paklausia ar atsiskaityta. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino aplinkybes, kad dėl šios sutarties pas notarę net įvyko ginčas - atsakovas paaiškino, kad pinigus gavo ne jis, bet pats pardavėjas, tačiau notarės padėjėja ruošusi sutarties projektą nebepanoro perspausdinti sutarties, paaiškindama, kad svarbiausia ne kam pinigai mokėti, o kad atsiskaityta, todėl žinodamas, jog pinigai realiai perduoti žemės sklypo pardavėjui, atsakovas sutiko su tokiu sutarties tekstu. Vieną iš sutarties punktų teismas privalėjo vertinti kaip vieną iš įrodymų, o kadangi šį sutarties punktą patvirtinę parašais pardavėjo atstovas ir pirkėjas paneigė, laikytina, kad šis punktas neįrodo pinigų perdavimo fakto. Šioje byloje norint nustatyti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokėjimo už žemę, buvo privalu kviesti į bylą liudytoja notarę tvirtinusią šią sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė prašymą iškviesti notarę Gelminę Každailienę, tačiau teismas prašymo netenkino. Apeliantas mano, kad notarės paaiškinimas kas ruošė sutarties 2.1.1. punktą, kas jai žinoma apie pinigų sumokėjimą ir dalyvavusius asmenis sutarties sudarymo metu yra svarbios aplinkybės šiame ginče. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nesuprato įgaliojimo teksto. Įgaliojimo tekste aiškiai įrašyta, kad įgaliojimas perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantis šalių valią, pasirašytas. Teismas nesiaiškino kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas sužinojo apie įgaliojimo tekstą. Šios aplinkybės svarbios vertinant ieškovo parodymų patikimumą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007-12-06 dieną gavo iš VMI priminimą pateikti deklaraciją ir nuėjęs sužinojo, kad dalis jam priklausančio žemės parduota, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl byloje esančiame 2007-06-28 plane yra ieškovo parašas ir nurodytas jau sumažėjęs sklypo plotas. Šis planas įrodo, kad ieškovui pasirašant šį planą buvo žinoma apie sklypo dydžio pasikeitimą, t.y. pardavimą. Vertinant šį įrodymą matyti, kad ieškovas sako netiesą. Įrodymą, kad gavęs iš VMI priminimą pateikti deklaraciją ir nuėjęs sužinojo apie sklypo pardavimą paneigia liudytojų T. P., V. V., atsakovo paaiškinimai. Tai patvirtins ir neapklausti liudytojai R. K., M. B., J. K. Taip pat šias aplinkybes gali paliudyti korporacijos „Matininkai“ atstovas A. M., prie kurio 2007-09-24 pasirašė ieškovas. Teismo posėdžio metu prijungtas kaip įrodymą 2007-02-23 dienos susitarimas, kuriuo sklypo bendraturčiai atsisako pirmumo teisės pirkti bendrąja nuosavybe priklausančio parduodamo žemės sklypo dalis. Minėtą susitarimą pasirašė ir ieškovas B. B. Šis įrodymas įrodo, kad ne 2007-12-06 dieną gavęs iš VMI priminimą pateikti deklaraciją sužinojo apie žemės sklypo sumažėjimą - pardavimą, o tai buvo žinoma jau 2007-02-23 dieną. Šis įrodymas parodo ieškovo parodymų neteisingumą. Teismas nė vieno iš nurodytų įrodymų net nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Atsakovo išvardinti įrodymai paneigia ieškovo B. B. parodymus ir įrodo jo nesąžiningumą bei jo parodymų nepatikimumą.
Atsiliepimas
Ieškovas B. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notaro patvirtinta 2006-03-28 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes atitinka visus CPK 197 str. 2 d. nurodytus požymius. Visos sutartyje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Aplinkybę, kad pardavėjo atstovas (atsakovas), veikdamas pagal išduotą įgaliojimą, gavo iš pirkėjo 38 000 Lt pinigų sumą patvirtina ne tik 2006-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 punktas. Sistemiškai vertinant visą sutartį, jos sudarymo aplinkybes (sutartį sudarė atstovas įgalintas pardavėjo), šalių elgesį prieš sutarties sudarymą (pardavimo kaina, kaip patvirtino liudytojas T. P. (pirkėjas) buvo derinama tik su atsakovu) ir po sutarties sudarymo (išduoto įgaliojimo panaikinimas) akivaizdu, kad pinigai galėjo būti perduoti tik atsakovui, atstovavusiam pardavėją. Atsakovas, nuolatos užsiimdamas nekilnojamo turto verslu, vertintinas kaip profesionalas, kuris veikdamas protingai ir apdairiai bei siekdamas užtikrinti savo interesus nebūtų pasirašęs sutarties, kurioje nurodyta, kad pinigus jis gavo asmeniškai, nors pinigų nebūtų gavęs. Be to, rūpestingas ir sąžiningas žmogus nepasirašinėtų pas notarą sutarties vadovaudamasis įgaliojimu šalia esant pačiam pardavėjui, o pirkėjui nelieptų sumokėti pinigus pirmą kartą matomam žmogui, kuris pasak atsakovo paaiškinimų laukė notaro priimamajame, ir net nematė sutarties teksto. Byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis negavo 38 000 Lt. Be to, prima facie įrodymu patvirtintas aplinkybes paneigti liudytojų parodymais gali būti leidžiama tik konstatavus, kad draudimas juos panaudoti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, todėl pinigų negavimo faktas negalėjo būti paneigtas nei atsakovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Atsakovas prašydamas apklausti liudytojus nenurodė jokių naujų aplinkybių, apie kurių buvimą galėtų paliudyti liudytojai. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus apklausti teisme nebuvo pagrindo, nes jų parodymais iš dalies buvo ketinama įrodinėti su byla nesusijusias aplinkybes bei tas, kurias patvirtina oficialūs įrodymai. Akivaizdu, kad sandorį patvirtinusi notarė, nebūtų galėjusi patvirtinti aplinkybės apie pinigų perdavimą ar neperdavimą, o kiti atsakovo prašyti apklausti liudytojai nurodyti naujų aplinkybių. Atsakovo pateikti pirmos instancijos teismui rašytiniai dokumentai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad ieškovas žinojo apie sudarytą sandorį ar pirkėjas tiesiogiai ieškovui perdavė 38 000 Lt. Žemės sklypų ribų pažymėjimo dokumentuose esantis ieškovo parašas tik parodo, kad jis žinojo apie vykstantį procesą dėl žemės atidalijimo. Ieškovas tuo tikslu, t.y. norėdamas, kad atsakovas sutvarkytų žemės sklypo dokumentus (atliktų geodezinius matavimus), kad žemę būtų galima atidalinti iš bendrosios nuosavybės, 2006-03-17 Vilniaus miesto 18-ame notarų biure atsakovui išdavė įgaliojimą. Žemės atidalijimo klausimai yra pakankamai painūs, daug paveldėjusių žemę savininkų, idealiosios žemės sklypo dalys sandorių pagalba buvo perleidinėjamos tarp giminaičių ir tretiesiems asmenims, todėl ieškovas net matydamas žemės sklypų planus nesuprato, kad dalis nuosavybės teise jam priklausiusios žemės yra perleista kitam savininkui. Be to, ieškovas yra lenkų tautybės, lietuviškai kalba silpnai ir lietuviškai neskaito. Ieškovas pastebėjo, kad dokumentuose nurodytos žemės sklypo dalys neatitinka jo turimų, tačiau atsakovas jam paaiškino, kad vyksta atidalijimo procesas, jam pasibaigus ieškovui skirtas žemės sklypas atitiks jo turimas bendrojoje nuosavybėje dalis. Įtaręs, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, ieškovas 2007-06-27 anuliavo atsakovui išduotą įgaliojimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą leisti pateikti papildomus įrodymus, bylos nagrinėjimą atidėjo 3 kartus, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus vertino sąsajumo požiūriu ir įrodymus, susijusius su įrodinėjimu dalyku, prijungė prie bylos, nesusijusius - atmetė. Apeliaciniame skunde nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, egzistavusias iki skundžiamo sprendimo priėmimo, o jų pateikimo būtinybė egzistavo dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nauji rašytiniai įrodymai neturėtų būti priimami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
LR CK 6.759 straipsnio 1 dalis numato, jog įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus. Tai, kad tarp šalių sudarytame 2006-03-17 d. įgaliojime (b.l. 12) buvo nurodyta, jog ieškovas įgaliojo atsakovą savo nuožiūra už jo aptartą kainą ir sąlygas parduoti jam ir J. V. priklausančio žemės sklypo dalis, bei gauti iš pirkėjų pinigus už parduotą daiktą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pareiga buvo pateikti byloje įrodymus, kad jis nevykdė pavedimo šioje dalyje, t.y. negavo pinigų iš pirkėjo, pirkusio žemės sklypą iš pardavėjo B. B.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovų iniciatyva iškviestų liudytojų – V. V. ir T. P. parodymus, atmesdamas juos kaip nenuoseklius, kaip parodymus, duotus asmenų, kuriuos su atsakovu V. D. sieja atlygintiniai bendradarbiavimo, tarpininkavimo ir kt. santykiai. Atsakovas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nemotyvavo, kuo remiantis padarė išvadą, jog šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Tačiau tai, kad liudytojas V. V. parodė, jog sandorį pasirašė ieškovas ir T. P., o pats atsakovas patvirtino ir dokumentais byloje įrodytą faktą, kad sandorį pasirašė atsakovas V. D. ir pirkėjas, leidžia teismui daryti išvadą dėl atsakovo pakviesto liudytojo V. V. ir paties atsakovo paaiškinimų prieštaringumo ir dėl to atmestini liudytojo parodymai ir dėl pinigų perdavimo fakto, darant išvadą, kad liudytojas neduoda tikslių parodymų dėl reikšmingų byloje aplinkybių. Liudytojas T. P., žemės sklypo pirkėjas, paaiškino teismo posėdyje, kad atsakovas V. D. buvo vienas iš tarpininkų, jam įsigyjant sklypą. Šis liudytojo paaiškinimas leido teismui daryti išvadą, kad liudytoją su atsakovu sieja tarpininkavimo santykiai. Be to, liudytojas T. P. teismo posėdyje paaiškino, kad sumokėjo 1 procentą nuo sumos, t.y. 380 Lt už tarpininkavimą V. V., o su atsakovu dar nėra pilnai atsiskaitęs. Ši aplinkybė leidžia liudytojo T. P. parodymus vertinti kritiškai, nes jis yra skolingas atsakovui, todėl galėjo duoti melagingus parodymus teisme, naudingus asmeniui, kuriam jis skolingas. Teismui atmetus šio liudytojo parodymus dėl pinigų perdavimo fakto už nusipirktą daiktą ieškovui, turi būti sprendžiamas klausimas dėl liudytojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Patikrinus byloje esantį liudytojo T. P. priesaikos tekstą (b.l.109) matyti, kad jam buvo išaiškintas LR BK 293 str. turinys, nors teismas turėjo liudytoją įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už priesaikos sulaužymą pagal LR BK 235 str. Dėl netinkamo įspėjimo apie galimą baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pranešti prokurorui apie paaiškėjimą, jog liudytojas T. P., teigdamas, kad pinigus už perkamą žemę perdavė ieškovui B. B., byloje sakė netiesą.
Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą ir apklausęs byloje liudytoja notarę G. Každailienę daro išvadą, kad atsakovas neįrodė apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pas notarę įvyko ginčas, atsakovui paaiškinus, kad pinigus gavo ne jis, tačiau notarės padėjėja, ruošusi sutarties projektą, nebepanoro perspausdinti sutarties, paaiškindama, kad svarbiausia ne kam mokėti pinigai, o kad atsiskaityta. Notarė nepatvirtino, jog buvo iškilęs toks ginčas jos kontoroje, atsakovas nenurodė, jog tai galėtų paliudyti ne notarė, o jos padėjėja, todėl ši aplinkybė pripažintina neįrodyta. Tai, kad atsakovas prisiėmė įgaliojimu (b.l.12) vairius veiksmus ieškovo naudai, leidžia daryti išvadą, kad jam tenka padidinti reikalavimai pasirūpinti, kad atstovaujamų piliečių interesais veiksmai atliekami būtų taip, kad juos patvirtintų pasirašomi dokumentai, kad jie atitiktų faktinę padėtį. Atsakovas, kaip tarpininkavimo veiksmus atlikęs asmuo, turėjo galimybę pasirūpinti, kad pirkimo pardavimo sutarties tekstas atitiktų atliekamus veiksmus. Padarius išvadą, kad asmuo turėjo galimybę pasirūpinti įrodymais, tačiau jų neturi, priimtinais laikytini kitaip teigiančio asmens, t.y. ieškovo paaiškinimai byloje. Kiti liudytojai, kurie buvo apklausti teismo posėdyje, neturėjo žinių apie pinigų perdavimo faktą notarinėje kontoroje, todėl jų parodymų priėmimas ar atmetimas negali turėti lemiamos įtakos išvadai dėl pareikštų reikalavimų.
Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad nepagrįstai iš jo buvo priteista 3441 Lt palūkanų, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pakeičia šią teismo sprendimo dalį, darydama išvadą, kad teismas netinkamai taikė LR CK 6.760 str. 8 d. Tai nėra išėjimu iš apeliacinio skundo ribų, nes atsakovas skundu prašė visus reikalavimus atmesti. Nors atsakovas nenurodė argumentų, dėl ko yra neteisingos teismo išvados šioje dalyje, tačiau tai nulėmė jo siekis įrodinėti, kad nepagrįstas yra ieškovo reikalavimas prisiteisti 38000 Lt skolą, nenurodant, dėl ko nepagrįsti su skolos priteisimu susijusių kitų reikalavimų tenkinimas tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad skolos dalyje ieškinys pagrįstas. Atsakovas buvo įgaliotas gauti pinigus už parduotą ieškovo turtą, buvo nurodyta įgaliojime, tačiau šalys nebuvo susitarusios dėl taikytinų palūkanų tuo atveju, jei atsakovas nevykdys pareigos nedelsiant perduoti įgaliotiniui gautus pinigus už parduotą turtą. Be to, ta aplinkybė, jog ieškovas žemės sklypo plane, kurį sudarė Korporacija „ Matininkai“ 2007-09-24 patvirtino, kad sutinka su žemės sklypo ribomis, kuriose jau nebuvo nurodytas žemės sklypas, parduotas T. P., bei ta aplinkybė, kad 2007-06-11 pardavimas buvo įregistruotas Valstybinės įmonėje Registrų centre ir ieškovas turėjo galimybę sužinoti, kad jo sklypas parduotas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą ir teisminiu keliu siekti dėl skolos priteisimo. Ieškovas, anuliuodamas įgaliojimą, išduotą atsakovui, 2007-06-27 jau konfliktavo su atsakovu, todėl galėjo sužinoti apie sklypo pardavimą, jeigu būtų pakankamai rūpestingas, patikrindamas registrų centro duomenis. Tai, kad atsakovas negrąžino jam pinigų ginčydamas savo pareigą grąžinti, leidžia daryti išvadą, kad iki ieškovui pareiškiant ieškinį teisme, jis naudojosi ieškovo pinigais teisėtai, gavęs juos pagal įgaliojimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis buvo įgijęs šį turtą be pagrindo. Dėl to ieškovo reikalavimas dalyje dėl 3441 Lt palūkanų priteisimo atmestinas, to pasekoje keistina suma, nuo kurios priteistos 5 procentų palūkanos – į 38000 Lt sumą. Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas LR CPK 329 str. 1 d. p[pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus dėl šios aplinkybės.
Bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1300 Lt, atsižvelgiant į tai, kad dalyje ieškovo reikalavimai pripažinti atmestinais. Ieškovas turi teisę gauti ši atsakovo 300 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti turėtas išlaidas ir dalinai jam atlygintinos atstovo pagalbai apmokėti turėtos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai, t.y. 1000 Lt.
Ieškovas prašė priteisti 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, šis prašymas tenkintinas dalinai, priteisiant 800 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą dėl to, kad apeliacinis skundas dalyje buvo patenkintas, bei priteisiamą sumą sumažinant 103 Lt, pripažįstant, kad šia suma ieškovas turi atlyginti atsakovui išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokėti už apeliacinį skundą, t.y. priteisiant ieškovui 697 Lt.
Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo nepilnai apmokėjęs žyminį mokestį už ieškinį, todėl dalis, kuri turėjo būti sumokėta, priteistina iš atsakovo į valstybės pajamas, t.y. 840 Lt( 1140 lt – 300 lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo V. D. ieškovui B. B. 3441 Lt palūkanų panaikinti ir reikalavimą šioje dalyje atmesti.
Pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad palūkanos priteisiamos nuo 41441 Lt sumos ir priteisti 5 procentų metines palūkanas ieškovui B. B. nuo 38000 Lt sumos.
Priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovui B. B. iš atsakovo V. D. sumažinti iki 1300 Lt.
Priteisti iš atsakovo V. D. 840 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteisti ieškovui B. B. iki 1300 Lt.
Priteisti ieškovui B. B. iš atsakovo V. D. 697 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.