Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant suinteresuoto asmens A. J. atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės prašymą leisti priverstinai gydyti suinteresuotą asmenį A. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau - VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė) prašo leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityje, tame tarpe ir sveikatos priežiūros srityje, pripažintą A. J., kuri serga psichikos liga – (duomenys neskelbtini), ir savo veiksmais kelia pavojų savo sveikatai bei gyvybei.

A. J. 2025 m. liepos 14 d. 14.56 val. buvo budinčio gydytojo hospitalizuota į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Ūmių būsenų skyrių, nes pablogėjusi pacientės psichikos sveikata, neadekvatus elgesys. Psichiatrų komisijos išvadoje nurodyta, remiantis med. dokumentais nustatyta, kad pacientė tapo nerami, pikta, veržiasi kažkur eiti, bandė išeiti į Panevėžį, naktimis nemiega, vaistų nevartoja. Pacientės psichinė būsena nestabili, dėl esamų psichozės reiškinių ir iš to sekančių jos veiksmų, kelia pavojų savo sveikatai ir gyvybei todėl būtina paskirti A. J. stacionarinį gydymą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas ir suinteresuotas asmuo A. B., nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismo posėdžių sekretorei susisiekus telefonu su suinteresuotu asmeniu A. B., pastarasis nurodė, jog apie procesą žino, neprieštarauja, jog jo globotinė būtų priverstinai gydoma VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Suinteresuoto asmens A. J. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė - Gavorskienė teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo, kad prašymas būtų tenkintas, teigė, jog teikimas pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. J. psichikos sveikata yra suprastėjusi, galimai dėl to, jog A. J. po paskutinio savo gydymo 2024 m. gruodžio mėn.- 2025 m. sausio mėn., vaistų nevartojo ir į medikus nesikreipė. Tikėtina, jog dabar A. J. gydant ligoninėje ir tinkamai vartojant medikamentus, jos sveikatos būklė stabilizuosis ir ji galės grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Atstovė pastebėjo, jog pateikta psichiatrų komisijos išvada fiziniu parašu yra pasirašyta tik dviejų psichiatrų, tuo tarpu administracijos atstovės parašo nėra, nurodytas tik prierašas, jog su ja suderinta telefonu.

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-952-291/2018 A. J. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, taip pat ir sveikatos priežiūros srityje. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5698-291/2018 A. J. nustatyta globa ir jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas brolis A. B..

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos 2025 m. liepos 15 d. gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad gydytojų komisija, įvertino A. J. psichikos būklę, rekomenduoja jai skirti stacionarinį gydymą, nes A. J. serga psichine liga – (duomenys neskelbtini), šiuo metu pacientės būsena yra pavojinga jos sveikatai ir gyvybei. A. J. 2025 m. liepos 14 d. 14.56 val. buvo budinčio gydytojo hospitalizuota į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką, nes jos psichikos sveikata pablogėjusi.

Gydymo įstaigoje A. J. prasmingas verbalinis kontaktas apsunkintas; mąstymas stokojantis nuoseklumo, produktyvumo, rezonuojantis, lėto tempo, dėmesio koncentracija senkanti; pokalbio metu regos haliucinacijas neigia, esant nekonstatuota; išsako namuose buvusias klausos haliucinacijas „vyriški, moteriški balsai šalia namų apie gėles, kapus šnekėjo“; būklei kritikos stokoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens laisvė neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 2.26 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Taigi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas nustato būtinas sąlygas priverstinei hospitalizacijai, t. y. asmuo turi psichikos ar elgesio sutrikimų ir reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Teismas visų pirma įvertinęs tai, jog nepaisant aplinkybių, jog pareiškėjo teikimą fiziniu parašu yra pasirašę du gydytojai psichiatrai ir nėra fiziniu parašu pasirašyta administracijos atstovo – I. P., tačiau įvertinęs tai, jog teikime uždėtas atstovo spaudas bei prierašas, jog suderinta telefonu, vertina, jog atstovės valia yra išreikšta žodine forma ir mano, jog teikimas yra pagrįstas. Be to, teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. J. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė - Gavorskienė iš esmės teikimo teisėtumo neginčijo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašomas leisti hospitalizuoti ir gydyti asmuo A. J. yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, taip pat ir sveikatos priežiūros srityje. Ji, pablogėjus jos psichikos sveikatos būklei, buvo hospitalizuota į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Ūmių būsenų skyrių. Su stacionariniu gydymu jos globėjas sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos ir gydymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos ir gydymo jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas priima šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad reikia hospitalizuoti ir gydyti neveiksnų atitinkamoje srityje asmenį jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje hospitalizuojamas ir gydomas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo jo globėjo sutikimu privalo per šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pradžios (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, jog A. J. globėjas telefonu informavo, jog jis sutinka, kad globotinė būtų priverstinai gydoma VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, taip pat atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, į tai, kad A. J. serga psichine liga – (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jos psichikos sveikatos būklė yra paūmėjusi – kritikos savo būklei stokoja, išsako namuose buvusias klausos haliucinacijas „vyriški, moteriški balsai šalia namų apie gėles, kapus šnekėjo“; nuotaika lėkšta, kiek pažeminta, emocijos stokojančios adekvatumo situacijai ir t.t., todėl įvertinus šias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo metu yra reali grėsmė, kad A. J. savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ir gyvybei. Be to, pastebėtina, jog A. J. paskutinį kartą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, psichiatrijos skyriuje gydyta 2024 m. gruodžio 4 d. – 2025 m. sausio 4 d. ir buvo skirti medikamentai, tačiau po stacionaraus gydymo pas psichiatrus ambulatoriškai nesilankė, vaistų nevartoja. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. J. reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare. Be to, A. J. negali išreikšti nuomonės dėl hospitalizavimo ir gydymo, nes yra teismo sprendimu pripažinta neveiksnia sveikatos priežiūros srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsniu, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsniu, 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Neveiksnią tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityje, tame tarpe ir sveikatos priežiūros srityje, pripažintą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos globėjo A. B. žodiniu sutikimu, priverstinai 1 (vienam) mėnesiui hospitalizuoti ir tęsti gydymą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 14 d.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Nutartį vykdyti skubiai.