Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini).,., neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

R. B. 2019 m. gegužės 11 d. žodinio konflikto metu, namuose adresu (duomenys neskelbtini).,, tyčia trenkė ne mažiau penkis smūgius rankos kumščiu savo tėvui V. B. į dešinę veido sritį (kaktą) bei kitas įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

K. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko 2019 m. gegužės 11 d., apie 19 val., buvo dar šviesu. Buvęs namuose (duomenys neskelbtini)., Gyvenantis su tėčiu V. B.. Tėtis registruotas Darbo biržoje. Abu nedirbantys, nelegaliai dirbantys pas ūkininkus. Retkarčiais išgeriantys. Tos dienos nelabai prisimenantis. Galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Namuose buvo neįgalus brolis, jis tuo metu gyveno tėvo namuose, dabar gyvena Gražiškiuose. Tėvo draugą Kęstutį pažinojęs, pavardės nežinantis, tuo metu ir jis buvo. Tėtis su draugu buvo išgėrę, baltą gėrė namuose. Konfliktavę su broliu D.grįžęs, nes jis pradėjo kabinėtis. Nelabai pamenantis dėl ko buvo konfliktas. Tėtis matė konfliktą, lyg nieko nesakė, bandė išskirti. Tada įvyko konfliktas tarp jo su tėčiu. Nelabai pamenantis, kas nutiko. Sudavęs tėčiui, galėjo būti, kad keturis sykius į veido sritį. Ir jam tėtis sudavė, bet pirmas jis sudavęs. Anksčiau buvo policija važiavusi dėl jų konfliktų, bylų nebuvę. Tėtis galėjo jausti skausmą, mėlynių nesimatė, tėtis nieko nesakė. Pas jį matėsi mėlynės. Brolis policiją iškvietė. Dėl konflikto jis buvo kaltas, tėtis gynėsi. Nuo to karto negeriantis. Tokių įvykių daugiau nebus. Nelabai priklausomas nuo alkoholio, galintis negerti, įskaitoje neįrašytas. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, būdamas blaivus tėčio nebūtų mušęs. Prieš tai apie porą dienų buvo gėręs. Galiojančių administracinių nuobaudų neturintis. Su tėčiu susitaikę, tėtis atleido. Norintis teisme susitaikyti.

K. R. B. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), įrodymų tyrimas nutrauktas, ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 str.1 ir 2 d. numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius įrodymus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:

N. V. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-12 9:24---9:38 val. parodė, kad 2019-05-11 apie 17 val. jam grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini).,., radęs savo neįgalų sūnų D. B. bei draugą K. P.. Kadangi pas jį į svečius atvyko draugas K., seniai matęsi, tad visą vakarą vartoję alkoholį, bei dviese išgėrę 0,7 l. degtinės butelį. Apie 19 val. grįžo kitas sūnus R. B., kuris matėsi, buvo nemažai išgėręs. Kadangi vienas sūnus Darius neįgalus, pradėjo prie jo kabinėtis, stumdyti, tuomet jis pradėję sūnų ginti, dėl ko konfliktas dar labiau įsiplieskė. Jie konflikto metu apsistumdę, ir sūnus R. be jokios priežasties jam rankos kumščiu trenkė ne mažiau penkis smūgius į veido sritį – kaktą, bei kitas kūno vietas, šonus, kojas, dėl ko jautęs fizinį skausmą. Anksčiau sūnus nebūdavo agresyvus, nesmurtaudavo (b.l.31-32);

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. B. 2019-05-11 praneša, kad smurtą patyręs asmuo V. B., kuriam nustatytas sužalojimas kaktos dešinėje pusėje. Galimas smurtautojas R. B. akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas ( b.l.8-11);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame 2019-05-11 19:45---19:55 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).,. ( b. l. 12 -18);

Neblaivumo nustatymo žurnalo registracijos įrašų kopijos, iš kurių matyti, kad V. B. 2019-05-11 19:36 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, R. B. 2019-05-11 20:16 val. nustatytas 2,69 promilių neblaivumas (b.l.53-157).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

K. R. B. viso proceso metu iš esmės visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., teigdamas, kad būdamas neblaivus konflikto metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam tėvui V. B. į veido sritį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo apklausos protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis R. B. prieš savo šeimos narį, kartu gyvenantį tėvą V. B., panaudojo fizinį smurtą, jam suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 dalį, jis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str.2 d., ir jam skirtina bausmė.

IV. BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai.

BK 38 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nuo jo sulaikymo momento viso proceso metu. Jis ir nukentėjusysis susitaikė, kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad susitaikę, atsiprašė, atleidęs, daugiau nemuša.Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareikštas, turtinė žala nepadaryta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau neteistas, nes teistumas išnykęs, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, nevartoti alkoholinių gėrimų, gydytis nuo alkoholizmo. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.66) Kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena ir gyvens toliau kartu. Viešasis interesas yra kuo greičiau atstatyti taiką tarp jų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 str.1 d. numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str.2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinius veiksmus, apsvaigęs nuo alkoholio ir artimoje aplinkoje, toliau gyvens su nukentėjusiuoju, jam tikslingiausia skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.) (b. l. 50-51 ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. B., bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuris numato baudą arba areštą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.