Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1449-284/2019m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5; 2.12.2;

2019 m. rugsėjo 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB, statybininku, teistas:

1. 1997 m. vasario 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidedant l metams;

2. 2000 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 strapsnio l dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

3. 2001 m. kovo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, su 1/2 turto konfiskavimu;

4. 2003 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 16 straopsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio l dalį, 42 straipsnį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su 100 litų turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu prijungta neatlikta bausmė pagal 2001 m. kovo 2 d. nuosprendį, galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo su 100 litų turto konfiskavimu;

5. 2007 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio l dalį – 2 metų laisvės atėmimu;

6. 2011 m. balandžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio l dalį – 6 mėnėnesių laisvės atėmimu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio l dalimi, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

7. 2013 m. kovo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187straipsnio 1 dalį, 3 dalį – 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimu;

8. 2016 m. kovo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto, bausmę atlikęs,

9. 2018 m. rugsėjo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 54 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent: 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 03:20 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, tyčia tris kartus spyrė sutuoktinei S. L. į kairę koją ir vieną kartą į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai S. L. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. L. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad žmona kėlėsi į darbą, jis išgirdo, irgi atsikėlė. Žmona pradėjo rėkauti, kad jis geria, nedirba, nesirūpina šeima. Vartojo necenzūrinius žodžius . Paskė, kad išeina iš namų. Išėjo, kad išvengtų didesnio konflikto. Tai buvo apie 3.30 val. Iš vakaro buvo išgėręs. Ryte į alkotesterį nebūtų pripūtęs. Ar žmona gėrė, nežino, ji dirbo visą parą, jis kartu su ja negėrė. Konfliktas vyko koridoriuje, ji ten gėrė kavą. Jis buvo vakare išgėręs, bet kartu su žmona negėrė. Vakare matė, kad ji neblaivi. Vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Vaikas buvo pas A. G. žmoną. Jis jo bendradarbis. Vaiko namuose nebuvo. R. G. nebuvo užėjęs į butą, buvo prie laiptinės, jis galėjo girdėti, kaip šūkaujam, bet nematė. Stovėjo lauke prie laiptinės, pasirėmęs į laiptų turėklą ir rūkė. Kad žmona kviečia policiją, girdėjo, kvietė koridoriuje. Išėjo, nes žmona pradėjo stumdyti jį. Išėjo, kad išvengtų didesnio konflikto. Į policiją nuvyko pats kitą dieną. Kol atvyks pareigūnai, nelaukė. Tyrėjai sakė, kad viską rašytų nuo žmonos pareiškimo, sakė, kad jis nieko nedarė. Į areštinę nebuvo išvežtas. Tyrėja liepė prisipažinti, sakė bus bausmė švelnesnė. Kad žmona meluoja ,iš karto žinojo. Tyrėja jam sakė, ką žmoną parašė. Tyrėja sakė, prisipažink arba išvežame į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jis sakė, ką liepė. Ne pirmą kartą jį apklausia, supranta, kaip reikia pareigūnams sakyti. Jis po konflikto nuėjo į A. G. tėvų namelį. Turi raktus, ten miegojo. Į į namus nėjo, važiavo į policiją. Jam liepė nesiartinti prie žmonos. Darbe sutiko ją, apie tai kas nutiko, kalbėjo. Atsiprašė, klausė, ar ji galvoja, ką pasakė ir padarė? Policijai neskambino, nes byla buvo perduota teismui. Iš karto į policiją nesikreipė, nes nusprendė, kad per vėlu. Tyrėja surašė, liepė perskaityti, bet , neskaitęs parodymų, pasirašė. Ketino gydytis, bet neišleido bedrovės pirmininkas. Jis sakė , kad jam nereikia, jis nėra nusigėręs ir gali pats susitvarkyti. Sakė ,jei važiuos gydytis, pripažins, kad yra degradas. Seniūnijoje buvo susirinkimas K. pasiūlė jam gydytis. Siuntimo nebuvo. Pasiūlė lankyti psichologo kursus. 2019 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis įvykdė visus kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu, t.y. jai spyrė 3 kartus į koją ir 1 kartą į galvą.

Kaltinamojo R. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-05 apie 3val.20 min. pas juos į namus atėjo žmonos bendradarbis R., su kuriuo žmona turėjo eiti kartu į darbą. Iš vakaro jis ir žmona vartojo alkoholį, žmona atsibudo nervuota, jie pradėjo konfliktuoti žodžiu, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais, taip bekonfliktuojant, jis koridoriuje su koja įspyrė žmonai, kiek kartų ir į kurias kūno vietas, neprisimena ,jei žmona sako, kad į kairę koją ir galvos sritį, tai taip ir galėjo būti, to neneigia ir neginčija, visą jų konfliktą matė žmonos bendradarbis. Jis iš namų išėjo, girdėjo, kaip žmona kvietė policijos pareigūnus. Neneigia, kad dėl tokio jo elgesio žmonai S. galėjo skaudėti ( 91-92 b. l.).

Nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-05 apie 03:20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ruošiantis į darbą vyras R. L., būdamas neblaivus, be priežasties pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir koridoriuje tris kartus iš kojos spyrė jai į kairę koją. Pataikė į šlaunį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas.Po to kai ji pasilenkė, vyras vieną kartą iš kojos spyrė jai į galvą, pataikė į kairės pusės galvos sritį, dėl to jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Į teismo medicinos ekspertizę nevyko. Civilinio ieškinio nereiškia.(b.l.819-20).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. parodė, kad R. L. yra jos vyras, jie augina 7 metų vaiką, 12 metų gyvena kartu. Apie smurtą pranešė ji . Rugpjūčio 5 d., namuose (duomenys neskelbtini) apie 3.20 val. įvyko įvykis. Jie susikivirčijo, sutuoktinis buvo kitam kambaryje. Ji kėlėsi į darbą, jis irgi atsikėlė. Ji buvo neblaivi, kokios būsenos R. L. buvo , nežino. Jis geria pusę metų ir galimai buvo neblaivus. Atsikėlė, kilo kivirčas dėl išgėrinėjimų. Buvo miestelio šventė, ji buvo irgi išgėrus, bet taip būna retai. Viskas įvyko iš sekmadienio į pirmadienį. Priekaištavo vienas kitam. Apsižodžiavo, bet jis jos neskriaudė, ji norėjo jį pagąsdinti. Nusibodo jo gėrimai, pravaikštos ir nesirūpinimas namais. Policijai nurodė, kad jis jai spyrė į galvą ir koją. Jie kivirčijosi, po to jis išėjo iš namų. Iš tikrųjų jis jai nespyrė. R. G. yra jos bendradarbis, jie kartu važiuoja dviračiais į darbą. Ji paprašė jo, kad jis pasakytų, jog jai L. spyrė. Prašė, kad meluotų policijai. R. G. irgi melavo, jos paprašytas. Išsikvietė policiją, kad R. L. pasikeistų, susimąstytų ir pradėtų rūpintis šeima. Policija apžiūrėjoją ir nematė mėlynių. Fotografavo. Supranta, kad baudžiamoji atsakomybė yra už melagingus parodymus ir jai gali būti iškelta byla. Jai buvo nustatytas neblaivumas. R. L. buvo išėjęs iki atvyko policija, girtumas jam nenustatytas. Necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti. Anksčiau buvo smurtas prieš ją, L. buvo nubaustas ir bausmę atliko. Šį kartą jis nesmurtavo. Tyrimas pradėtas pagal pranešimą. Prieš apklausiant kaip liudytoją, jai jos teises buvo išaiškinta. Sekančią dieną sakė tą patį ,kaip ir skambinant į pagalbos centrą. R. G. paprašė, kad meluotų iki atvykstant policijai. Su R. G. susitarė, ką reikią sakyti. Jis sutiko, už tai nieko jam nedavė, jie bendradarbiai. R. G. išvažiavo į darbą, ji nevažiavo. Vaiko namuose nebuvo, jis buvo pas giminaitę, (duomenys neskelbtini), pas K. R. sūnaus uošvienę. Name niekas daugiau negyvena. Išvykę į užsienį. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB melžėja. Skambino zootechnikei, kad namuose konfliktas ir ji neatvyks į darbą. Ar zootechnikei sakė, kad buvo sumušta, nepamena, buvo neblaivi. Vaikas grįžo į namus kitą dieną. Policijos pareigūnams sakė, kad L. smurtavo, nedrįso pasakyti tiesos. Supranta, kad gali būti iškelta baudžiamoji byla. Supranta, kad ir R. G. irgi gali iškelti bylą. Sako tiesą, o tada buvo išgėrus ir norėjo pagąsdinti vyrą. Išsiblaivius bijojo pasakyti tiesą. Bijo ir dabar,jai sunku. Galėjo pasakyti tiesą, bet bijojo. Sutuoktinis jai negrasino, policija poveikio nedarė, neliepė sakyti, kad spyrė. 2019 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. L. parodė, kad kaltinamasis R. L. jai tris kartus spyrė į koją ir vieną kartą į galvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytojas R. G. parodė, kad su S. ir R. L. yra kaimynai. S. dar ir bendradarbė. Nesipyksta. Su S. turėjo vykti į darbą. 3.40 val. su dviračiu nuvažiavo pas ją, įėjo į butą, durys buvo nerakintos. Įėjo į koridorių, S. atsikėlė, ruošėsi eiti į darbą. Išlėkė iš savo kambario S. vyras R. L.. Pradėjo prikaišioti S. kažkokį vyrą. Sakė, kad su kitais vyrais S. prasideda. Vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ar S. ką sakė jam, nežino. R. L. spyrė S. į koją, kai ji susilenkė, tada spyrė į galvą. Spyrė į šoną, kiek kartų nežino, pamatė, kad S. susirietė, tada jis spyrė į galvą. Ji kvietė policiją, o R. L. pabėgo. R. L. jis klausė, ką darai, bet jis tylėjo. Ar jisa buvo blaivus, nežino, atrodė normaliai. Abu L. ką tik iš lovų buvo atsikėlę, nežino, ar jie buvo blaivūs. S. susilenkė, kai spyrė, tai gal skaudėjo. Kai skambino į pagalbą centrą sakė, kad nori iškviesti policiją dėl smurto. Kai atvyko policija , jis išvažiavo į darbą, nes vėlavo. Zootechnikei V. V. skambino pati S., kad neateis į darbą. Valdžia leido neateiti į darbą, Vietoj jos kažką iškvietė iš atostogų. Mėlynių ant veido nesimatė, ar ant kūno buvo, nežino. Nuvažiavęs į darbą pasakė, kad S. apsirgo . Po to atvažiavo pareigūnai. Pareigūnai jį apklausė darbe, tada visi sužinojo, kas S. nutiko.. Zootechnikė pasakė fermos vedėjai L. B.. Jis sakė, kad apsirgo, bet kalbos kad vyras smurtavo prieš S., išėjo iš kitų asmenų. R. L. pabėgo iš namų, kai S. skambino policijai. Negrasino, tik pabėgo. Vaiko nematė, į kambarius nebuvo įėjęs. S. jam nieko nesakė, neprašė, kad kažko nesakytų. Sako tai, ką matė. Kai policija atvyko , jis buvo blaivus, iš vakaro nedaug buvo išgėręs. Jautėsi normaliai. Gėrė visas kolektyvas , gal devyni žmonės. Išgėrė buteli brendžio apie 12 val. Po to visi ėjo dirbti. Tai buvo sekmadienį apie 12 val. Visi dirbo ir daugiau negėrė. Tai buvo sekmadienį. Jį į posėdį atvežė policija. Tyrėja paskambino ir pasakė, kad reikia vykti į teismą. Jo niekas nieko neprašė, sako tai, ką matė.

Liudytoja J. J. parodė, kad su S. L. nebendravo, o L. žino iš tyrimo. Ji atliko ikiteisminį tyrimą. Prieš kelis metus jau buvo ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Juos sieja tik darbiniai santykiai. R. L. atėjo pas ją. Iš pradžių paskambino ir pasakė, kad atvyks apklausai. Sakė žino apie įvykį dėl smurto. Skambino prokurorei A. J., iš jos gavo nurodymą ir atvyko pas ją. Tai buvo, kai pareiškė įtarimą, tą pačią dieną. Atvyko ir įėjęs pasakė, kad prisidirbo, su žmona susitaikė, klausė, ką daryti. Pasakė, kad jį apklaus, išaiškino jam teisės. Buvo atlikta apklausa, per apklausą keletą kartų klausė, ką daryti, sakė, kad su žmona susitaikė. Viską surašė, padavė atspausdintą apklausos protokolą, susipažino ir pasirašė. Jis pasakojo pats, kartais ,jei jai buvo neaišku,jiš užduodavo klausimus. Jis dar sakė, kad nebuvo tą naktį namuose , į namus grįžo su bendradarbiu, kuris padėjo susitaikyti su žmona. Kad gali būti uždarytas, ji jam negrasino. Ką jis pasakojo, tą ji rašė, kas neaišku, klausė. Ar sulaikyti asmenį , ar ne , ne ji sprendžia. R. L. nesakė rašyti taip, kaip sakė S. L.. Prieš apklausą jis klausė, kaip būtų geriau, kad geriau viskas pasibaigtų. Ji sakė, sakyti taip, kaip buvo ir tiesą. S. L. norėjo įteikti šaukimą, bet jos gyvenamojoje vietoje nebuvo. Ji buvo (duomenys neskelbtini), tada kolegos nuvežė ir įteikė šaukimą. Kiek pamena, buvo vienas liudytojas, pavardės nežino. R. L. jai savo kaltę pripažino, nurodė, kad susitaikė su žmona. Jam buvo paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium, jis nustebo, kodėl negali kartu, nes susitaikė. Jokių grasinimų R. L. nebuvo. Jis pats atvyko į policijos komisariatą. Nuo S. L. parodymų nenurašinėjo. Prisipažinimas visada yra lengvinanti aplinkybė. Ji sakė, kad gailėjimasis ir prisipažinimas bausmę lengvina. Šiuo atveju pasakė, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę ir viskas.

Liudytoja L. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB, fermos vedėja. S. L. gerai pažįsta, jis jos darbuotoja, santykiai geri. R. L. žino, kad dirba statyboje. Tada buvo sekmadienis, ji turėjo išeiginę. S. L. turėjo ateiti į darbą, bet jie ją pakeitė kita darbuotoja. Pirmadienį sužinojo, kad įvyko konfliktas šeimoje. S. L. nieko nepasakojo. Vietoj S. L. fermos zootechnikė surado kitą žmogų. Iš nuogirdų žino, kad S. ir R. L. susipyko. Su S. L. nekalbėjo ir to įvykio neaptarinėjo. Darbe girtavimo atvejų nebūna. Po darbo buteliuką išgeria, bet kitoje vietoje. Ji girdėjo, kad vyras ir žmona susimušė. Dėl susipykimo į darbą neateiti negalima. Praneša ir nurodo priežastį. Turi būti rimtesnė priežastis, kad neateitų į darbą. Paprastai nebūna, kad sugalvojęs neina į darbą. R. G. yra S. L. bendradarbis, jie tada turėjo pagal grafiką kartu dirbti.

Liudytoja V. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB vvr. zootechnike. S. L. pažįsta, santykiai normalus. L. žino, kaip bendrovės darbininką. Paskambino S. L. ir pasakė, kad negalės ateiti į darbą dėl šeimyninių problemų. Sakė, atvyko policija. Buvo apie 5 val. ryto. Jai nuo sekančios dienos turėjo būti atostogos. Suprato, kad atvyko policija, į darbą ji neateis, turėjo greitai surasti žmogų, kuris ją pakeistų. Pasakė, negali ateiti, atvyko policija, kas nutiko, neklausė. Kadangi ji pati skambino, suprato, kad nieko baisaus. Tą dieną S. L. turėjo dirbti su R. G.. Jis atėjo į darbą, bet nieko nepasakojo. Vėliau nesiaiškino, nes išėjo atostogauti. Policija miestelyje dažnai važinėja, to įvykio nesureikšmino. Žmonės kolektyve kalbėjo, kad susimušė. Ji nesigilino, kas ten buvo. Su R. G. nekalbėjo.

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, atvejo, kuriame nurodyta sužalojimo vieta (31-34 b.l)

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriame S. L. parodė vietą bute, kurioje prieš ją buvo panaudotas smurtas (11-15 b. l.).

Iš BPC pateikto ir teisme išklausyto garso įrašo girdėti, kad BPC buvo užfiksuota , jog skambino S. L., kuri nurodė, kad jai spyrė vyras, ji prašė policijos pagalbos.

Kaltinamojo R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo žmonai S. L., t.y. tyčia tris kartus spyrė sutuoktinei S. L. į kairę koją ir vieną kartą į galvos sritį.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nelaiko lengvinančia aplinkybę kaltinamojo savo kaltės pripažinimą paskutinio teismo posėdžio metu, nes ankstesniuose teismo posėdžiuose jis savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis R. L. teistas 9 kartus ( tame tarpe ir už analogiškos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją), teistumas neišnykęs, anksčiau jis yra atlikęs laisvės atėmimo ir arešto bausmes (53-63,66-69 b. l.), padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių, baustas administracine tvarka (70-78 b. l.), dirba (79—80, 81 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad R. L. nurodė, kad nori gydytis nuo alkoholio vartojimo, todėl jis dėl žalingo alkoholio vartojimo buvo užregistruotas stacionariam gydymui Šiaulių priklausomybių centre 2019 m. rugpjūčio 19 d., tačiau gydymo atsisakė, nurodydamas, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB pateiktos R. L. charakteristikos matyti, kad jis dirba nuo 2018-11-27 statybos darbininko pareigose, darbą atlieka gerai, draugiškas kolektyve, drausminių nuobaudų neturi. Iš teismo posėdyje pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad R. L. ir S. L. augina neįgalų nepilnametį vaiką, kartu su jais gyvena S. L. motina, kuriai nustatyti specialūs poreikiai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, areštą (BK 49 str.). R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (95-96 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti areštu 60 ( šešiasdešimt) parų.

R. L. arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

R. L. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės. R. L. išaiškinti, kad, jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios

Daiktinį įrodymą: CD laikmeną su įrašu iš BPC palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.