Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2021-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-852-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
e1-852-586/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37425-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1–852-586/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37425-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.12.1.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda - 2) prokurorės Kristinos Prialgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Uzbekistane, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Telšiai, Telšių r. sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., vedęs, dirbantis pagal Individualios veiklos pažymą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

2020 m. rugsėjo 14 d., apie 14.29 val., miške, sklypo Nr. 5525/0007:0130, priklausančiame UAB „Dinvesa“, esančiame adresu Klaipėdos r. sav., Girininkų k.v., Vėžaičių sen., Brožių km., būdamas atestuotas pagal medkirčio profesinio mokymo programą (diplomas Nr. L 061304), dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą Nr. 635964 ir 2020-09-02 sudarytą miško kirtimo rangos sutartį su UAB „Dinvesa“, pagal leidimą Nr. 059706 su 2018-09-17 pagal darbo sutartį įdarbintu pagalbiniu darbininku S. J. atliko medžių kirtimo/pjovimo darbus miške, neatlikęs profesinės rizikos vertinimo, neparengęs tokių darbų atlikimo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, saugaus darbų atlikimo taisyklių, pavojingų darbų atlikimo paskyros-leidimo ar kito vietinio (lokalinio) norminio teisės akto, įdarbinto pagalbinio darbuotojo S. J. neinstruktavęs darbo vietoje darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, neapmokęs dirbti motopjūkliu bei pagal miško pjovėjo mokymo programą, pagalbiniam darbininkui S. J. esant pavojingoje medžių pjovimo zonoje ir atliekant motopjūkliu anksčiau nupjauto medžio šakų genėjimo darbus, motopjūkliu atliko netinkamą medžio - drebulės, pjovimą - neatlikęs šoninių medžio žievės nupjovimų vertimo pjūvio lygyje, kad įsitikinti jog medžio kamienas yra sveikas, atliko pakartotinę išpjovą, kurios gylis didesnis nei 1/5 - 1/3 medžio skersmens pjūvio vietoje, tuo pažeisdamas:

???1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio (Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje) 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus:

??????2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, <...>

??????3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

??????1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu;

??????2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu;

??????3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;

??????4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes);

??????5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

??????6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais;

??????7) pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms;

??????8) darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

??????9) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

???2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio (Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse ) 2 dalies reikalavimus: darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

???3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-9 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 dalies bei 9 dalies reikalavimus:

??????4. Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę.

??????9. Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. <...>

???4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1 dalies reikalavimus: 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.

???5. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 punktų Nr.: 6, 38, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 49, 51, 53, 54, 59, 65, 66, 69, 70, reikalavimus:

??????6. Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos <...> nustatyta tvarka nepasitikrinusiems sveikatos <...> neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti. Profesinė kvalifikacija turi būti patvirtinta dokumentu <...>

??????38. Medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai, vėliau – kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai pjaunami tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine. Pagrindinę medžių leidimo kryptį nustato pavojingų darbų vadovas.

??????39. Medžių leidimo kryptis kertant turi būti: plynai – į iškirstą plotą, ne plynai – į augančių medžių tarpus.

??????41. Apie pjaunamą medį pirmiausia iškertamas trakas ir pomiškis, nugenimos žemutinės šakos, nuvalomas sniegas ir pašalinama viskas, kas gali trukdyti šiam darbui. Esant apledėjimui, ledo danga apie pjaunamą medį sutrupinama. Taip pat pašalinamas pjaunamo ir gretimų medžių įlūžusios ir kabančios šakos bei viršūnės. Kai įlūžusių ir kabančių šakų bei viršūnių pašalinti negalima, medį leidžiama pjauti tik visiškai įsitikinus, kad jos nekris, ir betarpiškai vadovaujant pavojingų darbų vadovui.

??????42. Pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi apžiūrėti jį, įvertinti būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus faktorius, turinčius įtakos medžio kirtimui, ir numatyti leidimo kryptį. Leidimo kryptis turi kuo labiau atitikti pagrindinę medžių leidimo kryptį. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad nupjautas medis virsdamas neįstrigtų į kitus. Pjaunant papuvusius ir sausus medžius, reikia patikrinti vertimo šakute (kartimi), ar tvirtai jie stovi.

??????43. Kad galima būtų atsitraukti nuo pjaunamo medžio jam virstant, turi būti išvalyti atsitraukimo takai. Dirbant dviese turi būti du atsitraukimo takai. Atsitraukimo takų kryptis turi eiti 45 laipsnių kampu nuo priešingos medžio leidimui krypties, jų ilgis – ne mažesnis kaip 4 m, pjaunant iki 14 cm storio 1,3 m aukštyje medžius, ne mažesnis kaip 2 m (B priedas).

??????44. Pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai. Būtinu atveju – apmokant darbininkus, demonstruojant techniką, kontroliuojant darbą, egzaminuojant, analizuojant darbo būdus – gali būti ir kiti asmenys. Tokiu atveju turi būti visi instruktuoti, paruošti atsitraukimo takai, paskirtas vyresnysis, kurio nurodymus reikia vykdyti.

??????45. Pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m. Statesniuose nei 15 laipsnių šlaituose nuolydžio kryptimi pavojinga zona yra iki šlaito papėdės. Įstrigusio medžio pavojinga zona – skritulio pusė įstrigusio medžio pasvirimo kryptimi ir 5 m priešinga kryptimi (C priedas).

??????46. Kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas.

??????49. Medžius pjauti galima vienam ir dviese. Dirbant dviese, reikia iš anksto susitarti, kas ir kokias operacijas atliks, nustatyti tarpusavio ryšio sutartinius ženklus.

??????51. Prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio.

??????53. Storesniems medžiams kaip 14 cm 1,3 m aukštyje, pradedant pagrindinį pjūvį, padaroma išpjova. Ji išpjaunama iš tos pusės, į kurią medis leidžiamas, ir kiek galima žemiau. Išpjovos gylis – 1/5 – 1/3 medžio skersmens pjūvio vietoje – priklausomai nuo stiebo formos toje vietoje. Išpjova pradedama įžambiu pjūviu, po to žemiau pjaunama horizantaliai iki susikirtimo su įžambiuoju pjūviu. Kampas tarp abiejų pjūvių turi būti ne mažesnis kaip 45°. Leidžiama daryti išpjovą dviem įžambiais pjūviais (D priedas).

??????54. Pagrindinis pjūvis daromas statmenai medžio kamieno ašiai išpjovos pjūvių susikirtimo lygyje arba iki 5 cm aukščiau jo. Medžiams iki 35 cm storio pjūvio vietoje, darant pagrindinį pjūvį, paliekama ne plonesnė kaip 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje užtūra. Storesniems kaip 35 cm medžiams užtūra gali būti plonesnė nei 1/10 pjaunamo medžio storio pjūvio vietoje, bet ne plonesnė kaip 3,5 cm. Medžiams su puviniu kelminėje dalyje užtūra paliekama 2 cm storesnė. Medžiams, palinkusiems į šoną nuo leidimo krypties, užtūra paliekama pleišto formos taip, kad jos plonesnis galas būtų nukreiptas medžio palinkimo pusėn (E priedas).

??????59. Pradėjus medžiui virsti, kirtėjai turi nedelsdami atsitraukti iš anksto paruoštais takeliais ne mažiau kaip 4 m. Pjaunant iki 14 cm storio 1,3 aukštyje medžius, atsitraukimo atstumas gali būti mažesnis, bet ne mažiau kaip 2 m. Atsitraukdami darbininkai turi stebėti virstantį medį.

??????65. Motorpjūkliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems kaip 18 metų, turintiems reikiamą kvalifikaciją ir tą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

??????66. Draudžiama dirbti motorpjūkliu be apsauginio šalmo, veido ir akių apsaugos, darbinių pirštinių, darbinių kelnių su specialia apsauga nuo įpjovimo. Darbinės pirštinės turi būti su apsauga nuo vibracijos poveikio, jeigu naudojamo motorpjūklio vibracija viršija leistinas normas. Taip pat kai motorpjūklio keliamas triukšmas viršija leistinas normas, privaloma dėvėti prieštriukšmines ausines. Biržėse darbininkų drabužiai turi būti su signaliniais oranžinės ar geltonos spalvos atributais.

??????69. Pavojingų darbų vadovas, pradedant kirtimą, turi apžiūrėti biržę, pastatyti įspėjamuosius ir draudžiamuosius ženklus, nustatyti tarpinių sandėlių ir poilsio namelių vietas, valksmas, pagrindinę medžių leidimo kryptį, supažindinti darbuotojus su darbų organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus toje biržėje. Keičiantis biržės darbo teritorijai, už įspėjamųjų ženklų perkėlimą yra atsakingas medžių pjovėjas.

??????70. Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus,

dėl ko baigiant pjauti drebulės pakartotinę (antrąją) išpjovą likusi medienos stiebo dalis (medis) dėl puvinio pažeistos medienos, pakeisdamas virtimo kryptį, netikėtai lūžo ir užvirto ant medžio virtimo zonoje buvusio S. J., dėl ko pastarasis patyrė dauginius galvos sužalojimus, kurie nesuderinami su gyvybe, ir įvykio vietoje mirė.

Iš įtariamojo E. S. parodymų nustatyta, kad dėl pareikšto įtarimo jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal 2020-09-02 miško kirtimo rangos sutartį su miško savininku UAB „Dinvesa“ su darbuotoju - pjovėju S. J., atliko miško kirtimo darbus privačiame miške, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „Dinvesa“, esančiame adresu Klaipėdos r. sav., Girininkų k.v., Vėžaičių sen., Brožių km., dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą Nr. 635964. Kvalifikaciją dirbti medžių kirtimų darbus turi. Darbuotojas S. J., kuris dirbo pagal darbo sutartį sakė, kad dirbti medžių kirtimų darbus kvalifikaciją turi, tačiau tai įrodančių dokumentų jis neturi. Ar S. J. buvo pasitikrinęs sveikatą ir galėjo dirbti medkirčio darbus jis nežino, dokumentų neturi. Kai 2018 m. prieš įgydamas medkirčio kvalifikaciją pasiūlė S. J. išsilaikyti kartu medkirčio kvalifikaciją, S. J. atsisakė sakydamas, kad ją turi. S. J. patikėjo, nes žinojo, kad jis yra dirbęs medkirčiu prieš tai kitose įmonėse. Jis, kaip darbdavys, S. J. pasirašytinai nesupažindino su darbo saugos taisyklėmis, instrukcijomis, darbo veiklos klausimus kiekvieną dieną aptardavo žodžiu. Su darbo priemonių: pjūklų ir kitų priemones, instrukcijomis jis S. J. pasirašytinai taip pat nesupažindino. Jis ir S. J. miške dirbo tuos pačius darbus - pjaudavo, genėdavo medžius, atlikdavo kitus būtinus medkirčio darbus. Miške dirbdavo kartu, pjaudavo paeiliui pažymėtus medžius, kiekvienas pjaudavo medį, ir jį po to genėdavo, kiekvienas dirbdavo prie savo medžio, prie vieno medžio abu nedirbdavo. Nuo 2020-09-02 jis su S. J. pradėjo medžių kirtimo darbus miške. Miške kertamas medynų plotas buvo pažymėtas ant medžių raudonais dažais pažymėti kertami medžiai. 2020-09-14 miško kirtimo darbus su S. J. pradėjo 08.00 val. Miške kirto medžius kiekvienas atskirai, jis kirto vieną liniją pažymėtų medžių, atstumas tarp jų buvo ne mažiau 50 metrų. Dirbo su šalmais, ausinėmis, paprastais ne specialiais rūbais, dirbo su benzininiais pjūklais. Apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali, S. J. atėjo prie jo, kur pailsėdavo, laikė daiktus, kur tuo metu jis galando savo pjūklo grandinę. S. J. atnešė ir paliko jam pagaląsti savo pjūklo grandinę, ir pasiėmė atsarginį pjūklą bei nuėjo toliau dirbi į savo teritoriją, kuris - pjūklas vėliau buvo rastas prie prispausto S. J. po nelaimingo įvykio. Įvykio dieną turėjo atsivežę viso tris benzininius pjūklus, tai yra, vieną „Husqvarna 524“ ir du „Husqvarna 555“. Tą dieną, pagalandęs S. J. pjūklą „Husqvarna 555“, pasiėmė savo pagaląstą pjūklą „Husqvarna 524“, ir ėjo dirbti į savo teritoriją, toliau nuo S. J., mažiausiai 50 metrų atstumu. S. J. nematė, tik girdėjo pjūklo garsą, todėl suprato, kad jis dirba. Dirbo su šalmu ir ausinėmis, dirbdamas su ausinėmis S. J. negirdėjo. Atlikęs darbus, nugenėjęs šakas, sudėjęs į krūvas pasiklausė ar S. J. dirba, garso negirdėjo, po to vėl pasiklausė - negirdėjo, pašaukė, S. J. neatsiliepė, darbų garsų nesigirdėjo, todėl ėjo pasižiūrėti į jo darbo vietą. Eidamas prie S. J. darbo vietos pamatė benzininį pjūklą nukritusį tarp nuversto medžio šakų, ant žemės, po to šalia pamatė medžiu - drebule prispaustą S. J., kuris gulėjo tarp nuverstos eglės ir prispaustas drebulės, akivaizdžiai matėsi, kad yra negyvas. Skambino pagalbos telefonu 112, keletą kartų, bet nepriskambino, nes nebuvo ryšio. Tada nubėgo į pradžią miško, kur prisiskambino, adresą pasakė sutiktas traktoriumi dirbęs vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Grįžo į mišką, į vietą, kur surinko visus savo daiktus ir savo pjūklą bei nunešė viską į savo automobilį „VW Transporter“, laukė policijos ir kitų tarnybų. Medžio, kuris nuvirto ir prispaudė S. J. jis nepjovė, kada, kokiu momentu, kaip medis virto jis nematė, ir nepastebėjo, kas atliko minėto medžio pjovimą jis nurodyti negali, nežino. Išskyrus S. J. nieko daugiau ten nebuvo (2 t., b. l. 121-124). Papildomos apklausos metu parodė, kad jis pripažįsta pažeidęs pranešime apie įtarimą nurodytus darbų saugą reglamentuojančius norminius teisės aktus susijusius su S. J. neinstruktavimu. Nei nukentėjusioji, žuvusio S. J. sesuo D. J., nei jo motina A. J. J. jam pretenzijų neturi, nes jis apmokėjo S. J. laidotuvių išlaidas, taip pat pagal žodinį susitarimą po laidotuvių ir iki šiol prižiūri žuvusio S. J. mamą A. J. J., kuri dėl sveikatos būklės visiškai negali apsitarnauti, guli ant lovos, nevaikšto, turi fizinę negalią, tačiau yra aiškaus proto, ją prižiūri kiekvieną savaitę nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto ir yra įsipareigojęs D. J. jos mamą prižiūrėti iki jos mamos mirties, įsipareigojimus vykdo. Tokį susitarimą su D. J. yra patvirtinę ir raštu. Dėl nelaimingo atsitikimo jaučia atsakomybę ir nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 145-147).

Iš nukentėjusiosios D. J. parodymų nustatyta, kad žuvęs S. J. buvo jos brolis. Brolis S. J. savo šeimos neturėjo, gyveno kartu su mama A. J. J.. Brolis rūpinosi senyvo amžiaus mama, o ji gyvena atskirai. Su broliu S. J. sutarė labai gerai, jų tarpusavio santykiai buvo labai geri, dažnai susiskambindavo telefonu, atvykdavo jų aplankyti. Žino, kad galimai apie metus laiko jos brolis S. J. dirbo pagal darbo sutartį pas darbdavį E. S.. Kiek žino ir kiek brolis yra kalbėjęs apie savo darbą, tai jis miške genėdavo medžių šakas, ar pjaudavo medžius. Kiek jai žinoma, kad galėtų dirbti įvairius medžio darbus - pjauti, genėti ar atlikti kitus panašius darbus miške, S. J. jokių kursų ar mokslų nebuvo baigęs. Apie S. J. darbą mažai kalbėdavo, apie jo darbo specifiką, pobūdį mažai žino. S. J. darbdavį E. S. pažįsta tik nuo brolio laidotuvių. E. S. materialiai prisidėjo prie brolio S. J. laidotuvių, dengė laidotuvių išlaidas, dėl turtinės žalos E. S. pretenzijų neturi. Dėl brolio mirties joms padaryta labiau moralinė žala, norėtų, kad E. S. rūpintųsi jos mama iki jos mirties, nes prieš tai S. J. rūpinosi mama. Po brolio S. J. mirties pagal žodinį tarpusavio susitarimą su E. S. jis rūpinasi jos mama A. J. J., kuri gyvena viena ir dėl daugelio senatvinių ligų nesikelia iš lovos, turi slaugą, tačiau yra suvokianti aplinką ir bendraujanti. Su E. S. žodžiu yra sutarę, kad jis prižiūri ir rūpinasi jos mama savaitgaliais, atveža maisto, gamina valgyti, kitaip materialiai neprisideda, bet jas tai tenkina. Jeigu E. S. negali atvykti prižiūrėti mamos, ją informuoja, jos mama dėl E. S. priežiūros nesiskundžia (1 t., b. l. 21-23, 37-39).

Iš specialisto S. S. paaiškinimų protokolo nustatyta, kad jis yra Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Vyriausiasis darbo inspektorius. 2020-09-17, apie 15.00 val. iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos buvo gautas pranešimas, kad Ruigių kaimo ribose, Klaipėdos r. sav., miške nuvirtus medžiui mirtinai traumuotas darbuotojas. Apie 15.30 val. nuvykus į įvykio vietą, nustatė, kad privačiame miške atliekant plyno miško kirtimo (pjovimo) darbus, virtus medžiui mirtinai traumuotas S. J., kuris dirbo kartu su darbdaviu E. S., vykdančiu individualią veiklą. Pagal įvykio vietoje E. S. paaiškinimą, 2020-09-17 nuo 8.00 val. privačiame miške Ruigių k. ribose, Klaipėdos r. sav., plyno miško kirtimo – pjaunant motopjūklais darbus vykdė dviese. E. S. paaiškino, kad miško kirtimo darbus su S. J. vykdė pagal sutartį su privataus miško savininku, vietoje jokių dokumentų su savimi neturėjo ir nepateikė. Įvykio vietoje pirminiais duomenimis įžvelgiami Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 pažeidimai, tai yra, nepažymėtos kertamos biržės ribos, vieta neparuošta medžio nupjovimui, neparuošti atsitraukimo takai, nebuvo atliktas technologiškai teisingas medžio pjovimas, dirbdami dviese nebuvo susiderinę pjovimo darbų, nedėvėjo apsauginių darbo drabužių ryškių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt. ( 1 t., b. l. 43-45).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėta įvykio vieta Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, prieš Brožių gyvenvietės pabaigos ženklo, iš pagrindinės gatvės pasukus į vakarų pusę ir važiuojant iki vieno kilometro link miškelio. Miškelyje nuo žvyrkelio pasukus į miškelį šiaurės kryptimi už 550 metrų pasiekta kirtimų vietą, kur matosi nupjauti medžiai. Kirtimo vietoje paėjus link vakarų pusės pakraščio matosi nupjauto ir nulūžusio medžio kelmo bei šaknų vieta. Apžiūrint iki 15 cm aukščio medžio kelmą matosi grandininio pjūklo trasos bei medžio žievės ir medienos atplaiša. Virš kelmo matosi iki 48 cm skersmens kampu nupjauto medžio kamieno dalis. Nuo kelmo matosi iki 23 m ilgio nupjauto medžio kamieno dalis nuvirtusi rytų kryptimi ant kitų nupjautų medžių. Nuo medžio kamieno nupjautos dalies už 14 metrų kur matosi išsišakojanti medžio dalis, po ja yra vyriškos lyties lavonas. Apžiūrint vyro lavono vietą po medžio kamienu, nuo vyro galvos šiaurės kryptimi už 85 cm matosi benzininis grandininis pjūklas, nuo kurio nulaužtas apsauginis grandinės stabdymo mechanizmas viršuje, į vakarų pusę už 1 m 20 cm apsauginių ausinių lankelis, bei vakarų kryptimi nuo ausinių lankelio už 45 cm garsą slopinantis ausinių kaušelis ir kitas garsą slopinantis ausinių kaušelis guli prie nugenėtomis šakomis gulinčio medžio rasto prieš vyro viršugalvį. Vyro lavono kojos sulenktos per kelių sąnarius ir prispaustos prie kairiojo kūno šono, nugara į viršų ant kurios nuvirtęs medžio kamienas, rankos sulenktos per alkūnės sąnarius, veidas nusuktas į žeme, galvos viršugalvyje matomos plėštinės žaizdos. Kirtimų aikštelėje kokių tai kitokių veiklos požymių nėra (1 t., b. l. 11-18).

Iš 2020-09-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje iš E. S., paimti daiktai: apsauginės ausinės 1 vnt., supakuotos į pakuotę Nr. 225096, nulūžusi benzopjūklo rankena, 1 vnt., supakuota į pakuotę Nr. 460991; benzininis grandininis pjūklas „Husqvarna Nr. 555“ su nulaužtu apsauginės grandinės stabdymo mechanizmu, 1 vnt.; benzininis grandininis pjūklas „Husqvarna Nr. 555“, 1 vnt. (1 t., b. l. 73-76).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apsauginės ausinės 1 vnt., supakuotos į pakuotę Nr. 225096, apžiūrimos neišimant iš pakuotės, yra su juodos spalvos plastikiniu lankeliu ir su plastikinėmis, su paminkštinimais (vidinėje pusėje) juodos spalvos su raudona juostele šonuose, ausinėmis, kurios yra apie 8 cm x 11 cm., dydžio ir apie 5 cm pločio. Ant abiejų ausinių išorinės dalies matosi baltos spalvos užrašas „Husqvarna“, užrašai nusidėvėję apsitrynę. Matosi, kad abi ausinės atitrūkusios, atsidalinusios nuo lankelio. Ant ausinių matosi bendri nusidėvėjimo požymiai. Nulūžusi benzopjūklo rankena, 1 vnt., supakuota į pakuotę Nr. 460991, apžiūrima neišimant iš pakuotės, yra juodos spalvos plastikinė, netaisyklingos formos apie 14 cm x 15 cm., dydžio ir apie 2 cm., pločio. Ant rankenos matosi nešvarumai ir bendri nusidėvėjimo požymiai (1 t., b. l. 76-80). ???Iš Miško kirtimo rangos 2020-09-02 sutarties nustatyta, kad joje užfiksuota, kad UAB „Dinvesa“ sutarė su E. S. dėl medienos kirtimo pagal leidimą Nr.059706, Klaipėdos raj. sav, Vėžaičių sen., Brožių k. Profesinio mokymo diplome L Nr.061304 nurodyta, kad E. S. 2018-12-28 įgijo medkirčio kvalifikaciją( 1 t. b. l. 83-86, 92-97).

Iš UAB „Verslo Aljansas“ 2020-12-02 informacijos nustatyta, kad raštu Nr. S-KL-03 pateikė duomenis apie E. S. 2018-12-28 medkirčio kvalifikacijos įgijimą (2 t. b. l. 3-20).

Iš 2018-09-17 darbo sutarties Nr.01 nustatyta, kad S. J. įdarbintas nuo 2018-09-18 E. S. - vykdančio individualią veiklą miško pagalbiniu darbininku (1 t., b. l. 92-97).

Iš 2020-09-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog E. S. į Klaipėdos AVPK atvežė ir pateikė benzininį grandininį pjūklą „Husqvarna Nr. 372 XP“, 1 vnt., paaiškindamas, jog apklausoje neva suklydo ir nurodė neteisingą pjūklo modelį (1 t., b. l. 98-100).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėti pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais užfiksuoti įrašai įvykio vietoje kaip E. S. nuveda pareigūnus į įvykio vietą, aiškina aplinkybes, kaip pareigūnai ima lyginamuosius pavyzdžius (1 t., b. l. 107-111).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad išklausytas ir stenogramuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas E. S. mėginimas iškviesti tarnybas, dėl nežinomo adreso perduotas netoliese dirbusiam traktorininkui, kuris pranešė įvykio adresą, jog nukentėjęs galimai miręs, nes prispaustas pjauto medžio (1 t., b. l. 116-119).

Iš 2020-09-28 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie AM Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus rašto nustatyta, kad 2020-09-18 Brožių k. artimiausios Vėžaičių automatinės meteorologinės stoties duomenimis vidutinis vėjo greitis 14 val. - 6,9 m/s (gūsiai 12), 15 val. - 7,5 m/s (gūsiai 14) šiaurės vakarų kryptimi (1 t., b. l. 122).

Iš Specialisto išvadų Nr. 11-2961 (20); Nr. 11-1025 (21), Nr. 11-1025(21) nustatyta, jog juose konstatuota, kad nustatyta, kad tirti pateiktos medžio (kelmo ir rasto) nuopjovos pjautos tirti pateiktais ir konkrečiai kuriuo benzininiu grandininiu „Husqvarna“ pjūklu, negalima, nes užfiksavę požymiai yra bendrieji. Įrankį individualizuojančių požymių nėra. Tirti pateiktų trijų pjūklų grandinės pagamintos iš vienodo metalo - anglingo plieno. Grandinių pėdsakų paieška ant tirti pateiktų drebulės nuopjovų ir drebulės medienos dalelių paieška ant visų trijų pjūklų nėra tikslinga dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (2 t., b. l. 44-49, 55-62, 76-78).

Iš Valstybinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 509/2020(03) nustatyta, kad joje konstatuota, kad S. J. nustatyti dauginiai galvos sužalojimai: atviras kaukolės skliauto kaulų lūžimas dešinėje su dešiniu galvos smegenų pusrutulio amputacija, kairio galvos smegenų pusrutulio sutraiškymu, dauginiais skeveldriniais galvos pamato kaulų ir skliauto kaulų lūžimai, veido kaulų lūžimai, kurie nesuderinami su gyvybe - galvos smegenų dalinė amputacija (2 t., b. l. 34-37).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 1 ir tyrimo medžiagoje nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: medžio virtimas dėl kertant padarytos išpjovos (pakartotinos išpjovos), kurios gylis didesnis nei 1/5 - 1/3 medžio skersmens pjūvio vietoje. Pažeista: Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, 53 punkto reikalavimas 53. Storesniems medžiams kaip 14 cm 1,3 m aukštyje, pradedant pagrindinį pjūvį, padaroma išpjova. Ji išpjaunama iš tos pusės, į kurią medis leidžiamas, ir kiek galima žemiau. Išpjovos gylis – 1/5 – 1/3 medžio skersmens pjūvio vietoje – priklausomai nuo stiebo formos toje vietoje. Išpjova pradedama įžambiu pjūviu, po to žemiau pjaunama horizontaliai iki susikirtimo su įžambiuoju pjūviu. Kampas tarp abiejų pjūvių turi būti ne mažesnis kaip 45°. Leidžiama daryti išpjovą dviem įžambiais pjūviais (D priedas) (1 t., b. l. 143-180).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo E. S. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. S. padarė neatsargų sunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) baudą;

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti 60 MGL (BBND) (3 000,00 Eur) baudą.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. LT7405458) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda - 2) prokurorės Kristinos Prialgauskienės priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui VOLKSWAGEN-VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui 44/299808 Plungės r. sav., Alsėdžiai, Platelių g. 9 C, pratęsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 23 d. 2021 m. birželio 28 d. nutartimis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK - sulūžusias apsauginės ausines, nulūžusią benzopjūklo rankeną, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. Daiktinius įrodymus - pjūklą „Husqvarna Nr. 555“ su nulaužtu apsauginės grandinės stabdymo mechanizmu, pjūklą „Husqvarna Nr. 555“, pjūklą „Husqvarna Nr. 372 XP“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti E. S. (kvitas B serija BBB Nr. 040412, 2 t., b. l. 83).

Daiktinius įrodymus: laikmenas su pareigūnų vaizdo registratorių, BPC įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. S., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kaltinamasis E. S. per 6 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vandalinas Vainius