Alytaus apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu patalpintam (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neregistruotam (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 12 val. 20 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti realus, būdamas agresyviai nusiteikęs, rankoje laikydamas peilį ir kviesdamas prieiti arčiau, juo grasino I. P., V. Č. ir A. M., po to ranka išstūmęs I. P. į kitą kambarį, atsisuko į V. Č. ir A. M., kurių atžvilgiu sakydamas ir kartodamas, kad juos paskers, mojavo prieš juos peiliu, tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad nukentėjusiesiems I. P., V. Č. ir A. M. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas.

A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog jis nieko nepadarė, neduos jokių parodymų ir atsisako dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose (1 t., b. l. 97 – 99).

Protokole-pareiškime V. Č. pareiškė, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 12 val. 20 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos dukros I. P. tėvas A. P. kilusio konflikto metu dešinėje rankoje laikydamas peilį juo mosikavo ir šaukė ant jų „išskersiu“. Jos manymu, A. P. grasinimai buvo realūs, kadangi jis anksčiau jau buvo smurtavęs prieš savo tėvus ir yra neprognozuojamas. Prašė pradėti tyrimą dėl grasinimo nužudyti ir nubausti A. P. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 57 – 59).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, veiksmu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketina grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-12/2011, Nr. 2K-410-693/2015 ir kt.). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, pyktis, chuliganiškos paskatos), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tai yra nukentėjusiųjų I. P., V. Č. ir A. M. parodymai, jų protokolai-pareiškimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji I. P., V. Č. ir A. M. nurodė, jog A. P. savo grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą išreiškė žodžiais bei veiksmais, tai yra jis, rankoje laikydamas ir mojuodamas peiliu, kvietė nukentėjusiuosius prieiti arčiau, sakydamas, kad juos „paskers“, „papjaus“. Vertinant A. P. grasinimų įgyvendinimo realumo faktorių, būtina pažymėti, jog visiems nukentėjusiesiems buvo žinoma tai, kad A. P. turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali būti visiškai neprognozuojamas, o ir praeityje jis buvo smurtavęs savo artimoje aplinkoje. Be to, nukentėjusioji V. Č. teisme nurodė žinojusi ir tai, jog praeityje A. P. buvo įsidūręs peiliu į pilvą, todėl jai net nekilo abejonių, kad konfliktinės situacijos metu jis gali įvykdyti savo grasinimus ir panaudoti prieš juos rankoje turimą peilį. Svarbu ir tai, jog A. P., grasindamas minėtiems nukentėjusiesiems, panaudojo žalojantį įrankį – peilį, kuriuo galima ne tik sužaloti žmogaus sveikatą, bet ir atimti gyvybę. Nukentėjusieji I. P., V. Č. ir A. M. teisme patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu jie jautė didelę grėsmę savo sveikatai bei gyvybei ir dėl to labai išsigando bei patyrė didelį šoką. Taigi visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog A. P. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

A. P. yra įrašytas (duomenys neskelbtini) su diagnozėmis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-29/2021 nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. P. sirgo (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. P. serga (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – (duomenys neskelbtini). Dėl esamos psichikos būsenos A. P. negali adekvačiai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių, duoti apie tai parodymus. Jo parodymai gali būti įtakoti psichikos sutrikimo. A. P. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, jis negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 47 – 51).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir rekomendacijas dėl A. P. gydymo sąlygų. Teismo psichiatrė ekspertė paaiškino, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. P. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl to jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. P. taip pat serga šiuo (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu A. P. pakanka bendro stebėjimo sąlygų, o vėliau gydantys gydytojai stebės ir kas 6 mėnesius peržiūrės priverstinio gydymo sąlygas. A. P. buvo taikytas medikamentinis gydymas, po kurio jis kažkiek pasidavė gydymui, jo elgesys kažkiek koregavosi, jis tapo labiau prieinamas kontaktui. Šiuo metu A. P. taip pat yra taikomas medikamentinis gydymas. A. P. siūlomas stacionarinis stebėjimas, kadangi buvo įvertintas įstatymo uždraustos veikos pobūdis, sukeltas pavojus kitiems asmenims – savo artimiesiems. Taip pat įvertintas kritikos nebuvimas savo atžvilgiu, kadangi A. P. save laikė visiškai sveiku. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar A. P. reguliariai vartos vaistus ir laiku lankysis pas psichiatrą, o dėl to yra galimos ir pakartotinos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo vertinimu, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota. A. P. dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, vadovaujantis BK 17 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir dėl to negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į A. P. socialinį pavojingumą, tai, jog jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra pakankamai sunkus, progresuojantis, konstatuojama, kad ambulatorinis gydymas nėra pakankamas, o tai patvirtino ir teismo psichiatrė ekspertė. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog dėl (duomenys neskelbtini) A. P. būtina stebėti bei gydyti specializuotame stacionare, tad jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu A. P. atžvilgiu yra taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir nuo 2021 m. birželio 18 d. jis yra perkeltas į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 24 – 31, 32). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, A. P. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą paliekama galioti iki jo atžvilgiu taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) taikymo pradžios (BPK 141 straipsnio 2 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 100 – 102). Minėta A. P. paskirta kardomoji priemonė panaikinama įsiteisėjus šiai nutarčiai (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 – 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, jog A. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti A. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

A. P. atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą palikti galioti iki priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) taikymo pradžios.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o A. P. – per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.