Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-1774-370/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
e2-1774-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00795-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
UAB „VKK Kaunas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1774-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00795-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VKK Kaunas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2406-390/2017, kuria atsakovei iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą atsakovei UAB „VKK Kaunas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja VMI prie FM teismo prašė atsakovei UAB „VKK Kaunas“ iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė 2017-06-28 duomenimis valstybės biudžetui skolinga 1 908,91 Eur, o mokestinės nepriemokos išieškojimas nesėkmingai vykdomas nuo 2012-06-07. 2013-11-13 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-82532 išieškoti 626,18 Eur (2 162,11 Lt) bei 2016-01-21 sprendimas Nr. (23.31-08)-467-11720 išieškoti 1 285,6 Eur mokestines nepriemokas iš bendrovės turto perduoti vykdyti antstoliams V. Z. ir M. P., tačiau 2017-02-03 antstolis V. Z. grąžino 2013-11-13 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-82532 su išieškojimo negalimumo aktu, o 2017-05-31 antstolė R. S. grąžino 2011-02-25 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-556-199/2011 išieškotojai VMI prie FM su išieškojimo negalimumo aktu (VMI prie FM gautas 2017-06-02). Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovė valstybei ir kitiems kreditoriams skolinga 2 853 831,15 Eur sumą, VĮ „Regitra“ duomenimis – registruotų transporto priemonių neturi, o pagal informaciją iš Nekilnojamojo turto registro įmonės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka ir (arba) jam taikomas areštas, todėl jo realizavimas yra apribotas. Be to, atsakovė VĮ Registrų centrui nuo 2008 metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, o pagal 2007 metų balansą atsakovė turėjo 7 014 770 Lt vertės turto, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 000 619 Lt.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „VKK Kaunas“ iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.), bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto centras“.Teismas, atsakovei per nustatytą ir pratęstą terminą nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų, apie įmonės nemokumą sprendė iš pareiškėjos pateiktų ir teismo savo iniciatyva surinktų įrodymų. Teismui nustačius, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (turi skolų ne tik VSDFV ir VMI, bet ir kitiems kreditoriams, iš viso 2 853 831,15 Eur), turimas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka AB SEB bankui ir areštuotas, o paskolos dar nepadengtos, įmonė veiklos nevykdo (nėra duomenų apie apdraustuosius asmenis), o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą antstoliai nerado (nėra lėšų sąskaitose, kito registruotino turto), konstatavo atsakovę esant nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „VKK Kaunas“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:VMI prie FM, pirmosios instancijos teismui teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nepateikė įrodymų apie tinkamai įvykdytą ĮBĮ 6 straipsnyje reglamentuotą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, tokiu būdu pažeisdama atsakovės teisę išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis netaikytina, byloje esant duomenų apie tai, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuris, nepaisant to, kad yra apsunkintas hipoteka, yra likvidus ir gali būti realizuojamas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės prašymo nutraukti bankroto bylą, kuris buvo grindžiamas VMI prie FM atliktu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimu, t. y. neinformavimu atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą, CPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės, o priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisiškai nepagrįstu.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, o bankroto byla keliama tik išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nustačius bankroto bylos iškėlimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „VKK Kaunas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydama, kad VMI prie FM tinkamai nesilaikė ĮBĮ įtvirtintos ikiteisminio ginčo nagrinėjo tvarkos, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, kurios atsakovės buvo išdėstytos prašyme nutraukti bankroto bylą. Tokiu būdu, apeliantei nebuvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti ne teismo tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, inter alia atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde dėstoma apeliantės pozicija ir jos pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei.ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos išimtis, pagal kurią ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuota įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tvarka netaikytina tuo atveju, jei įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis kreditoriui grąžino vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 str. 5 p.), o kreditorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė R. S. 2017-05-31 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-106-5956, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0106/16/00638, pradėtą pagal 2011-02-25 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-556-199 dėl 70,29 Eur skolos išieškojimo iš UAB „VKK Kaunas“ ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai VMI prie FM, kartu su 2017-05-31 išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-17-106-5955. Minėtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo kartu su išieškojimo negalimumo aktu VMI prie FM registruotas kaip gautas 2017-06-02, kai pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismui pateiktas 2017-06-30 (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, VMI prie FM į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kreipėsi nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos (ĮBĮ 6 str. 3 d.). Sutiktina, kad pagal formuojamą praktiką kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo neturi būti siurprizas skolininkui, todėl ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtintomis normomis siekiama skolininko informavimo apie kreditoriaus ketinimus kreiptis į teismą ir apie bankroto grėsmę tikslo. Kita vertus, skolą išieškant priverstinio vykdymo tvarka, laikytina, kad skolininko informavimo pareigą įgyvendina antstolis, išsiųsdamas raginimą įvykdyti prievolę. Byloje esant duomenims apie antstolių vykdytus išieškojimus VMI prie FM naudai, taip pat, kad pareiškėja per 30 dienų nuo paskutinių vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie turimą skolą VMI prie FM ir pareigą ją sumokėti, todėl skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė atsiskaityti su kreditore ne teismo tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog UAB „VKK Kaunas“ turi nekilnojamojo turto, ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis negalėjo būti taikoma, o VMI prie FM, vadovaudamasi minėto straipsnio 2 dalimi, privalėjo atsakovę įspėti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, pagal ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalies normą ir ĮBĮ 4 straipsnio 5 punktą skolininkui nebereikia priminti apie jo neįvykdytus įsipareigojimus, esant nesėkmingam priverstinio vykdymo procesui, t. y. kai įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien turimo turto faktas, nesant galimybių iš jo išieškoti (padengti skolas), negali būti aiškintinas kaip priežastis atsisakyti vadovautis (taikyti) ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalimi, esant kitoms šioje normoje įtvirtintoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis antstolė R. S. VMI prie FM 2017-06-02 grąžintame išieškojimo negalimumo akte Nr. S-17-106-5955 nurodė, kad patikrinus duomenis VĮ Registrų centre, transporto priemonių registre, Juridinių asmenų registre, antstolių informacinės sistemos duomenų bazėse, bankų sąskaitose, taip pat nuvykus vykdomajame dokumente nurodytu įmonės veiklos adresu, nustatė, kad skolininkė UAB „VKK Kaunas“ transporto priemonių, piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, paskolos, užtikrintos hipoteka, nesumokėtos (AB SEB banko informacija); nuo 2007 m. neteikia finansinių ataskaitų; (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre, pardavėjų nurodytose patalpose, kaip priklausančiose skolininkui, šviesa nedega, darbuotojų nesimato, kitas buveinės ar veiklos adresas nežinomas. Duomenų apie tai, kad antstolės patvarkymas kartu su išieškojimo negalimumo aktu būtų nuginčyti ar panaikinti byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos VMI prie FM vadovautis ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalies norma ir atsakovės papildomai neinformuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.). Be to, CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinėje instancijoje teikti naujus įrodymus nėra absoliutus, juolab, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, suponuojantis teismo pareigą išaiškinti visas bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įmonės nemokumą konstatavo pagal VMI prie FM pateiktus bei iš viešųjų registrų surinktus duomenis, atsakovei nei per Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytą terminą, nei per 2017-07-10 rezoliucija pratęstą terminą teismui nepateikus bankroto bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų duomenų, susijusių su atsakovės finansine padėtimi bei galimybėmis vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Tokie duomenys ne tik, kad nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau atskirajame skunde apskritai neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įmonės mokumo teisinis įvertinimas, nepateikiami jokie įrodymai, leidžiantys spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, taip pat duomenys apie galimybę hipoteka įkeistą turtą realizuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su pareiškėja bei kitais kreditoriais (CPK 178 str.). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas, atsakovei neteikiant jokių atsakovės mokumą patvirtinančių duomenų, nebendradarbiaujant nei su kreditore, nei su teismu, priešingai nei nurodo apeliantė, pats savaime nėra pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą, juolab, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, o įmonės nemokumą konstatavo pagal surinktus ir ištirtus duomenis. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus bylos medžiagą, kitaip vertinti nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus ir (ar) daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog skundžiamoje nutartyje neaptartas ĮBĮ 6 straipsnio normų taikymas, nelemia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pirma, aplinkybės, kad teismas 2017-07-03 pareiškėjos pareiškimą priėmė, taip pat skundžiamoje nutartyje vertino atsakovės nemokumą, kaip pagrindą iškelti bankroto bylą, suponuoja išvadą, kad teismas nenustatė jokių VMI prie FM atliktų procesinių pareiškimo pateikimo pažeidimų ir (ar) pagrindo nutraukti bankroto bylą. Antra, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 338 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad buvo visos sąlygos vadovautis ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalimi ir papildomai atsakovės neįspėti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo ĮBĮ prasme, nepaneigta (CPK 178 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė ir aiškino ĮBĮ normas, todėl naikinti skundžiamos nutarties pagal atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliantei išaiškintina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė