- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 1S-294-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, išnagrinėjęs prokurorės Sigitos Bieliauskaitės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria netenkintas prokurorės prašymas įtariamajam J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nedirbančiam, registruotam darbo biržoje, nevedusiam, profesinio išsilavinimo, gyv. Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., teistam, skirti kardomąją priemonę – suėmimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. įtariamas tuo, kad 2015-05-24 apie 01.00 val. Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., K. F. priklausančiame name, kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam M. R. į veidą, t. y. vieną smūgį į nosį, du į žandą, o jam nukritus ant žemės, spyrė gulinčiam nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, vieną kartą į nugarą, taip padarydamas M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu.
Įtariamasis J. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, sulaikytas 2015-05-26. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartimi atmestas prokurorės prašymas įtariamajam skirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu prokurorė S. Bieliauskaitė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartį ir įtariamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė apie prokuroro prašymą skirti suėmimą įtariamajam J. T. vienu iš suėmimo skyrimo pagrindų, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Prokuroras šiuo pagrindu skirti suėmimą savo prašymą grindė tuo, kad J. T. yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir jam paskirti įpareigojimai, iš kurių vieną – įpareigojimą nustatytu laiku neišeiti iš namų, jis pažeidė du kartus (2015-05-15 ir 2015-05-23). Įtariamasis neneigia 2015-05-24 01.00 val. buvęs nusikaltimo vietoje, o ne namuose. Taigi galima daryti išvadą, kad J. T. sistemingai pažeidinėja jam skirtus įpareigojimus. Įtariamasis yra supažindintas bei įspėtas su įpareigojimų nesilaikymo pasekmėmis, supranta, kad pažeidęs šiuos įpareigojimus bus pasiųstas atlikti bausmės, kurios pabaiga yra 2016-05-16, todėl tikėtina, kad jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors teismas nurodė, kad įtariamasis nori susirasti darbą, nes yra registruotas darbo biržoje, tačiau tai nelaikytina geranoriškumu, kadangi įpareigojimas dirbti ar registruotis darbo biržoje yra paskirtas teismo. J. T. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, todėl yra pagrindas manyti, kad įtariamasis darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Be to, šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra dar tik pradėtas ir J. T. pareikštas pirminis įtarimas pagal BK 138 str. 1 d., tačiau kol kas neaišku, kokį sveikatos sutrikdymo mastą nukentėjusiajam nustatys specialistai, nes nukentėjusiajam formuojasi hematoma, jo sveikata pablogėjo, gydymas ligoninėje tęsiamas. Nors teismas nurodė, kad J. T. pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis vengia atsakomybės, klaidina ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą ir, prokurorės nuomone, tikrai nesigaili padaręs nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad J. T. ateityje ir toliau darys naujus nusikaltimus.
Teismo posėdyje prokurorė palaikė skunde nurodytus motyvus ir prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokurorė kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama įtariamajam J. T. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. manydama, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tokios nuomonės prokurorė laikosi ir savo skunde. Tačiau su tokia prokurorės pozicija sutikti negalima.
Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y., ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).
Prokurorė skunde nurodo, kad įtariamasis J. T. pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir nusikalstamą veiką įvykdė tuo metu, kai privalėjo būti savo namuose, todėl, žinodamas, kad pažeidęs šias sąlygas gali būti pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Aukštesnės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
Pagal formuojamą teismų praktiką, skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, turi būti atsižvelgiama į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamasis J. T. ketina slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors J. T. anksčiau ir teistas, tačiau už nusikalstamas veikas nuosavybei, o nagrinėjamu atveju jis įtariamas kitos rūšies nusikaltimo padarymu (nusikaltimu žmogaus sveikatai). Be to, J. T. savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažįsta, duomenų apie jo ryšius užsienyje teismui pateiktoje medžiagoje nėra, pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo, J. T. patvirtino, jog jokių ryšių užsienyje jis neturi, įtariamasis yra registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su mama, kas rodo esant gana tvirtus jo socialinius ryšius. Be to, nustatyta, kad įtariamajam J. T. 2015 m. gegužės 28 d. nutarimais buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jokių duomenų apie tai, kad jis būtų pažeidęs bent vieną iš šių kardomųjų priemonių, byloje nėra. Todėl esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad įtariamasis J. T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Atsakant į prokurorės skundo argumentą dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo, pažymėtina, kad J. T. atsakomybės klausimas dėl šių sąlygų pažeidimo gali būti sprendžiamas, vadovaujantis BPK 362 str. bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. nuostatomis, t. y. Probacijos tarnybai kreipiantis į teismą su teikimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų nuteistajam panaikinimo ir likusios bausmės dalies vykdymo.
Kitu prokurorės nurodytu pagrindu, numatytu BPK 122 str. 1 d. 3 p., suėmimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas, kurio padarymu šiuo metu įtariamas J. T., priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad įtariamasis būtų grasinęs padaryti kitą kokią nors nusikalstamą veiką, numatytą BPK 122 str. 4 d. Veika, kurios padarymu įtariamas J. T., savo pobūdžiu skiriasi nuo ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad galbūt nusikalstamos veikos kvalifikavimas gali sunkėti, nėra pagrindas įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę.
Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape įtariamajam J. T. pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skirta tik išnaudojus visas įmanomas galimybes taikyti švelnesnes priemones ir nustačius, jog J. T. piktybiškai pažeidžia jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Priešingu atveju, gali būti pažeistas proporcingumo principas, o taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
Esant tokioms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei mano prokurorė, spręsdamas įtariamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą apylinkės teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 131 str.
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.