Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje;

J. V., (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. rugpjūčio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nubaustas galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 05 val. (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl K. G., tyčia tampė už plaukų, spyrė į pilvą bei smaugė mažametę F. G. P., (duomenys neskelbtini), tuo šiais veiksmais F. G. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val., žinodamas, kad F. G. P., (duomenys neskelbtini), ir K. G., (duomenys neskelbtini), yra vaikai, per socialinio tinklo paskyrą „Facebook“ F. G. P. parašė žinutę, pasiūlydamas jai ateiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išgerti alkoholio, kur F. G. P. atėjus kartu su K. G., jis pats vartodamas alkoholinius gėrimus, žodžiu pasiūlė joms gerti alkoholį bei pavaišino vaikus alkoholiniu alumi bei alkoholiniu sidru, kurių stiprumo laipsniai tyrimo metu nenustatyti ir kurį jos paminėtame bute gėrė nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d., 21.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.00 val., bei nuo išgerto alkoholio apsvaigo, kadangi 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.55 val., F.G. P. buvo nustatytas 0,41 promilių dydžio girtumo laipsnis, o 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.56 val., K. G. nustatytas 0,22 promilių dydžio girtumo laipsnis, ir tokiu būdu nugirdė F. G. P. bei K. G..

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2019 m. rugpjūčio 11 d. ryte, valandos nepamena, su draugu J. V. pas jį namuose gėrė brendį. Žodžiais apsipyko su F. G. P. dėl to, kad jis K. G. išvadino „kekše“. F. puolė ant jo, norėdama įspirti, jis susinervino ir griebė F. G. P. už plaukų. Po to vieną kartą spyrė jai į pilvą bei rankomis sugriebė už kaklo. F. puolė ginti J. V., kuris suėmė jam už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Ant kaklo jokių smurto žymių nebuvo ir J. V. dėl to pretenzijų neturi. Įvykio dieną, sidrą pirko ir gerti F. P. bei K. G. pasiūlė bei jas vaišino J. V.. Jis merginoms alkoholio gerti nesiūlė. F. P. ir K. G. alkoholį gėrė savo noru. Atsiprašė F., ji jam atleido ( 1 t., b. l. 129-130).

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos 161 straipsnio 2 dalyje padarymo, parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, jog pasiūlė nepilnametėms alkoholio. 2019 m. rugpjūčio 10 d., vakare, bute, kartu su A. K. vartojo alkoholį. Jis gėrė degtinę, alų, turėjo ir sidro. Begeriant, per socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programą „Messenger“ parašė pažįstamai F. G. P. žinutę ir pasiūlė ateiti jai į svečius. Vakare, valandos nepamena, F. atėjo kartu su K., kurios pavardės nežino. Žinojo, kad jos gyvena vaikų namuose ir abi yra nepilnametės. Kiek tiksliai joms metų, nežinojo. Kadangi vartojo alkoholį pats, iš draugiškumo pasiūlė ir mergaitėms išgerti sidro ar alaus. Jos sutiko ir pačios į puoduką įsipylė norimo gėrimo. Abi mergaitės alkoholį vartojo savo noru. Begeriant buvo prisnūdęs, prabudo nuo triukšmo kambaryje. Tuo metu A. dėl kažko ginčijosi su F. Jis matė kaip A. buvo suėmęs F. už plaukų. Kad jis ją būtų smaugęs ar kur sudavęs, nematė. Bijodamas, kad A. gali primušti F., puolė ją ginti. Sugriebė A. už gerklės, kad jis paleistų F. ir šis ją paleido. Daugiau A. niekur nesudavė. Po šio incidento F. su K. išėjo namo (2 t., b. l. 14-17).

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos A. B. 2019 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 05.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu (duomenys neskelbtini)F. G. P., (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 0,41 promilių girtumas, pažįstamas A. K., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,75 promilių girtumas, spyrė keletą kartų į pilvą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-2).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos A. B. 2019 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. registruotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. S. tarnybinis pranešimas apie tai, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini), kartu su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. D., apie 05.18 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), bute pranešėjas konfliktuoja su moterimi. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad pranešėjas A. K., (duomenys neskelbtini), girtavo kartu su draugu J. V., (duomenys neskelbtini), ir dviem nepilnametėmis: F. G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., (duomenys neskelbtini). Mergaitės gyvena (duomenys neskelbtini). Girtaujant įvyko žodinis konfliktas tarp F. G. P. ir A. K., kurio metu A. K. spyrė keletą kartų F. G. P. į pilvą. A. K. alkotesteriu nustatytas vidutinis 1,75 promilių girtumas, J. V. - 2,59 promilių girtumas, F. G. P. - 0,41 promilių girtumas, o K. G. - 0,22 promilių girtumas. G. F. P. pristatyta į (duomenys neskelbtini) iš kur išvežta į (duomenys neskelbtini) neurologo konsultacijai. A. K. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. J. V. įteiktas šaukimas atvykti į policiją išsiblaivius (1 t., b. l. 15).

Apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-23).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalų kopijų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.55 val., F. G. P. 0,41 nustatytas promilių girtumas, tą pačią dieną, 05.56 val., K. G. nustatytas 0,22 promilių girtumas. A. K. 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.39 val., nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, o J. V. 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.43 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 35-37, 89-90).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2019 m. rugpjūčio 13 d. išvados matyti, kad F. G. P. objektyvių mechaninės traumos ir kaklo spaudimo požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 64).

Nukentėjusioji F. G. P., apklausta teisme parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, jai į „mesendžerį“ parašė J., kurio pavardės nežino, jį pažįsta apie 2 mėnesius, susipažino per A. K.. Jis pakvietė ateiti pas jį išgerti. Pas J. į butą, esantį antrame namo aukšte, (duomenys neskelbtini), ėjo kartu su drauge K. G.. J. paprašė pasilikti jo bute per naktį, ji sutiko. Vėliau A. pradėjo plūsti K., vadino ją (duomenys neskelbtini) ir „prostitute“. Norėdama apginti K., ji atsistojo ir liepė jos atsiprašyti, bandė trenkti jam iš rankos, spirti, bet nepataikė. Tuomet A. pradėjo ją mušti, sugriebęs jai už plaukų tempė, po to spyrė į pilvą, jai skaudėjo. Po to smaugė ją abejomis rankomis. Kaklo srityje jai buvo paraudę, mėlynių nebuvo. J. puolė ją ginti, po to ji su K. išėjo iš buto. K.iškvietė greitąją pagalbą, kuri netrukus atvažiavo ir ją išvežė (1 t., b. l. 52-54).

Iš specialisto išvados matyti, kad F. G. P. specialistui nurodė analogiškas smurto pavartojimo jos atžvilgiu aplinkybes, kaip ir teisme vykusioje apklausoje (1 t., b. l. 64).

Nukentėjusioji K. G. 2019 m. rugpjūčio 13 d. vykusios apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, prieš 2-3 dienas, F. G. P. paskambino J., kurio pavardės nežino, ir pasiūlė ateiti į svečius. F. pasiūlė eiti jai kartu. Iš (duomenys neskelbtini) abi išėjo po devynių valandų vakaro. Nuėjo į Rasos g. 14 namą, buto numerio nežino. Pas J. buvo A. K., jie abu vartojo alkoholį, gėrė sidrą. Justinas joms taip pat pasiūlė išgerti sidro, jos sutiko ir sidrą gėrė savo noru. Begeriant, tarp jos ir A. K. įvyko konfliktas. A. K. vadino ją „kekše“, (duomenys neskelbtini) ir pan. F. trenkė A. per veidą, tada A. pradėjo mušti F. Kiek smūgių sudavė A. F., nematė, kadangi buvo virtuvėje. Matė, kaip A. F. laikė už plaukų. Po to J. pradėjo smaugti A. ir tuo konfliktas baigėsi. Vėliau, ji su F. G. P. išėjo namo ir F. paprašė iškviesti greitąją. F. spjaudėsi kraujais. Netrukus atvyko greitoji ir jas abi nuvežė į ligoninę, prieš ją smurtas naudotas nebuvo (1 t., b. l. 78-81).

Įrodymų vertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas arba jį kankindamas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 05 val. (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl K. G., tyčia tampė už plaukų, spyrė į pilvą bei smaugė mažametę F. G. P., gimusią 2007 m. sausio 24 d., tuo šiais veiksmais F. G. P. sukėlė fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš mažametę, panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas mažametei fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

BK 161 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nugirdė vaiką. Šiame straipsnyje vaiku laikomas asmuo iki 18 metų. Vaiko nugirdymą sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. Būtina nustatyti, kad vaikas svaigiuosius gėrimus gėrė dėl to, kad buvo skatinamas ar verčiamas tai daryti, ir vartodamas svaigiuosius gėrimus apsvaigo. Nugirdytas vaikas gali būti anksčiau to niekada nedaręs arba vartojęs alkoholį ir anksčiau. Nugirdymas yra vienkartinis veiksmas, todėl nusikaltimas laikomas užbaigtu tada, kada vaikas vieną kartą pasigėrė (apsvaigo). Nurodytas veiksmas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia tai, kad kaltininkas suvokia, jog skatina gerti alkoholinius gėrimus vaiką, numato, kad vaikas gali pasigerti, ir tokių padarinių nori, todėl būtina nustatyti, ar suaugęs asmuo suvokė, kad jo skatinamas gerti alkoholinius gėrimus asmuo yra vaikas. Jei asmuo nesuvokė nukentėjusiojo nepilnametystės požymio, tačiau pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai suvokti, tokiu atveju šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindo apsirikti dėl asmens amžiaus, kad ne dėl savo kaltės nesuvokė nukentėjusiosios nepilnametystės ar mažametystės požymio, šis požymis jam negali būti inkriminuotas, toks asmuo atsakomybėn pagal BK 161 str. 2 d. netraukiamas. Tarp sąmoningų kaltininko veiksmų ir vaiko nugirdymo (apsvaigimo) turi būti priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad be sąmoningų kaltinamojo veiksmų vaikas nebūtų buvęs nugirdytas (apsvaigęs).

Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val., žinodamas, kad F. G. P., (duomenys neskelbtini), ir K. G., (duomenys neskelbtini), yra vaikai, per socialinio tinklo paskyrą „Facebook“ F. G. P. parašė žinutę, pasiūlydamas jai ateiti į (duomenys neskelbtini), išgerti alkoholio, kur F. G. P. atėjus kartu su K. G., jis pats vartodamas alkoholinius gėrimus, žodžiu pasiūlė joms gerti alkoholį bei pavaišino vaikus alkoholiniu alumi bei alkoholiniu sidru, kurių stiprumo laipsniai tyrimo metu nenustatyti ir kurį jos paminėtame bute gėrė nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d., 21.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.00 val., bei nuo išgerto alkoholio apsvaigo, kadangi 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.55 val., F.G. P. buvo nustatytas 0,41 promilių dydžio girtumo laipsnis, o 2019 m. rugpjūčio 11 d., 05.56 val., K. G. nustatytas 0,22 promilių dydžio girtumo laipsnis, ir tokiu būdu nugirdė F. G. P. bei K. G.. Kaltinamojo J. V. veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 161 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus kaltinamiesiems apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jie pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis ir jų dydžiais, sutinka (2 t., b. l. 46, 52).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės skyrimas

Teismas, už padarytus nusikaltimus skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu buvimas apsvaigus nuo alkoholio. Teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo A. K. asmenybę, į tai, kad padaryta žala atlyginta. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 139), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140), nedirbantis (1 t., b. l. 141), (duomenys neskelbtini) registruotas (1 t., b. l. 142), buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) atstovo charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 145), nevedęs, vaikų neturi (1 t., b. l. 148), mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga A. K. skirti bausmę – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo J. V. asmenybę. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 23, 30-34), 7 kartus baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 25), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 26-27, 40), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (2 t., b. l. 37), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, J. V. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), taip pat paskiriant įpareigojimus (48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai), paskirtą bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti.

A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d., 06.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 14.07 val. (1 t., b. l. 99-102). Paleidus, jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132-133), kuri paliktina iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 06.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 14.07 val. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

J. V. laikinai sulaikytas nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 20 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 18-19).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su kompaktiniu disku ir jame esančiu vaizdo įrašu, esantis 2 tomo galinio viršelio vidinėje pusėje, paliktinas saugoti byloje.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 45 parų (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d., 06.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., 14.07 val. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. faktinio sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Teismas išaiškina A. K., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į paskirtą įstaigą - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus.

Kardomąją priemonę A. K., rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su kompaktiniu disku ir jame esančiu vaizdo įrašu, esantį bylos 2 tomo galinio viršelio vidinėje pusėje, palikti saugoti byloje.

J. V. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu J. V. įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Išaiškinti, kad J. V. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Kardomąją priemonę J. V., rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.