- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-243-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00015-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje G. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, perduota prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „N.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrai su A. Š., T. M., A. Š. organizavus fiktyvių, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įmonių UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini); UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), UAB „E.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), bei Latvijoje registruotos SIA „S.“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą, G. K. nebūnant susijusiam darbiniais santykiais su UAB „A.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), tačiau darant tiesioginę įtaką UAB „A.“ direktorei G. K. bei veikiant per ją, pateikė jai įtraukimui į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai yra, T. M., nesusijusiam darbiniais santykiais su UAB „B.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), UAB „E.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), išrašius fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias žinomai G. K., jis UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu realiai nepirko ir negavo prekių ir paslaugų, ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo minėtų veiklos nevykdančių bendrovių vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės), kai prekės buvo gautos iš kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių, t. y. G. K. pateikus bendrovės „A.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti neįvykusias ūkines operacijas iš viso už 369 910,24 Eur, įtraukiant: 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. balandžio 21 d. UAB „T.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija ASR Nr. 00247 ir Nr. 00685; 2014 m. rugpjūčio 20 d. bendrovės „B. F.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, serija BF Nr. BFW00000154; „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu 2014 m. lapkričio 19 d., 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija ERD Nr. 11\19\1, serija VBR Nr. 001 ir Nr. 0022, serija VIB Nr. 0000048; UAB „E.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu 2015 m. birželio 15 d. bendrovės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ER Nr. 254; bendrovės „A.“ vardu įformintas pardavimas realiai veiklos nevykdančiai bendrovei - Latvijos firmai SIA „S.“, pagal 2014 m. kovo 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. AKS 00158, 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. AKS 00251, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. AKS 00224, 2014 m. lapkričio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. AKS 00186, nurodant duomenis apie didmaišių pardavimą už 132 949,88 Eur, nors bendrovė „A.“ nevykdė prekių pardavimo ūkinių operacijų iš viso už 132 949,88 Eur, ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės.
Po ko, realiai įmonės SIA „S.“ veiklai nevadovavusiam, fiktyviam direktoriui I. J.; įmonių UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), UAB „E.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), veiklai nevadovavusiam, fiktyviam direktoriui A. V. bei įmonės UAB „B. F.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), veiklai nevadovavusiam, fiktyviam direktoriui K. L., pasirašant apie gavimą ir mokėjimą grynaisiais pinigais, kai jų realiai negavo, UAB „A.“ apskaitoje pasirašius ant atsiskaitymus įforminančių dokumentų:
- 2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. AKS00029, suma 184 404,00 Lt;
- 2014 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. AKS00034, suma 104 341,93 Lt;
- 2014 m. rugpjūčio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. AKS00035, suma 85 305,00 Lt;
- 2014 m. lapkričio 19 d. kasos išlaidų orderio Nr. AKS00039, suma 159 720,00 Lt;
kai bendrovė „A.“ nesumokėjo grynųjų pinigų iš viso 533 770,93 Lt (184 404,00 + 104 341,93 + 85305,00 + 159 720,00), ir pagal:
- 2014 m. kovo 6 d. kasos pajamų orderį serija AKSJ Nr. 00007, suma 154 961,04 Lt;
- 2014 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį serija AKSJ Nr. 00011, suma 87 578,89 Lt;
- 2014 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį serija AKSJ Nr. 00016, suma 87 682,47 Lt;
- 2014 m. lapkričio 19 d. kasos pajamų orderį serija AKSJ Nr. 00022, suma 144 000,00 Lt, bendrovė grynų pinigų negavo iš viso 474 222,40 Lt (154961,04 + 87578,89 + 87682,47 +144000,00),
bei į įmonių bankų sąskaitas pervestus pinigus išgryninant bankomatuose ir banko skyriuose, pinigus grąžinant per A. Š. ir T. M. G. K. ir taip UAB „A.“ išvengiant mokėtino 64 199 euro pridėtinės vertės mokesčio, išvengė didelės vertės turtinės prievolės - mokėtino Lietuvos Respublikos biudžetui pridėtinės vertės mokesčio.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, konstatavus, kad buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.Skunde Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir grąžinti bylą teisminiam nagrinėjimui Kauno apylinkės teisme. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir jau nusistovėjusią praktiką, visi procesiniai dokumentai ikiteisminio tyrimo metu ruošiami Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS), joje jie ir pasirašomi, t. y. šie dokumentai yra elektroniniai ir pasirašomi elektroniniu parašu. Prie bylos yra dedami tik elektroninių dokumentų nuorašai. 2013 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-67 patvirtintose „Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijose“ numatyta, kad popieriniai dokumentai spausdinami tik prireikus ir tik kaip nuorašai. Kartu spausdinami ir detalieji duomenys. 2016 m. sausio 29 d. bendru Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1V-67/31 patvirtintas „Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašas“, kurio 3 punkte numatyta, kad IBPS rengiami ir teikiami dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu, 8 punkte numatyta, kad spausdinami elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai yra nuorašai, 45.4 punkte numatyta, kad prokuroras privalo kaltinamąjį aktą rengti IBPS. Šiuo atveju kaltinamasis aktas buvo parengtas ir pasirašytas būtent IBPS. Teismui buvo pateiktas ne tik kaltinamojo akto patvirtintas nuorašas, bet ir detalūs duomenys. Nuorašas buvo patvirtintas nustatyta tvarka. Teismas turi galimybę matyti ne tik nuorašą, bet ir patį elektroniniu parašu pasirašytą elektroninį dokumentą -kaltinamąjį aktą. Prokuroras neturi teisės dokumentą rengti ir pasirašyti ne IBPS, o iš IBPS atspausdintas dokumentas negali būti laikomas kitokiu nei nuorašu. Taigi, kaltinamojo akto nuorašo, o ne originalo pateikimas, kai jis rengtas ir pasirašytas elektroniniu parašu IBPS, negali būti priežastimi grąžinti bylą prokurorui tyrimui papildyti. Taip pat nepagrįstas motyvas, kad į kaltinimą nepagrįstai įrašyti A. Š. ir T. M., kaip asmenys veikę kartu su G. K., nes nėra jokių duomenų apie jų pripažinimą kaltais. Šių asmenų atžvilgiu sprendimas iš tiesų dar nėra priimtas, tačiau iš byloje esančio 2018 m. sausio 19 d. nutarimo atskirti tyrimus matyti, kad jų atžvilgiu yra atliekamas atskiras tyrimas. G. K. pareikštame kaltinime A. Š. ir T. M. nurodomi kaip faktinė aplinkybė, nes jos nenurodant nebūtų galima išsamiai atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybių ir G. K. kaltės formos. Be to, neinkriminavus bendrų veiksmų šioje byloje, A. Š. ir T. M. įgytų teisę teigti, kad G. K. šią nusikalstamą veiką padarė vienas, nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent A. Š. ir T. M. buvo nusikaltimo sumanytojai. Aplinkybės - kaip, su kuo ir kokiu būdu veikė G. K., gali būti tikslinamos (keičiamos) ir teisme, todėl tai negali būti kliūtimi teisminiam nagrinėjimui. Atkreipiamas dėmesys, kad pats kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę ir prašo sutrumpinto įrodymų tyrimo būtent dėl tokio turinio jam pareikšto kaltinimo. Nepagrįstas teismo motyvas, kad G. K., K. L., A. V., T. M., I. J., A. Š. parodymai yra kaip įtariamųjų, jie juos davė nebūdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingus parodymus, todėl reikėtų suprasti, kad daroma prielaida, jog jų parodymais negalima grįsti G. K. kaltės. Bylos perdavimas teisminiam nagrinėjimui negali būti siejamas su įrodymų vertinimu. Jų patikimumą, objektyvumą ir leistinumą teismas turi įvertinti nuosprendžiu. G. K. prašo ir prokuroras kaltinamajame akte nurodo, kad byloje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl minėti asmenys išvis gali būti neapklausiami. Be to, visi nurodyti asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, nes jie visi yra patys padarę nusikalstamas veikas (vienų atžvilgiu jau priimti įsiteisėję teismo sprendimai, kitų dar ne), todėl įspėjant juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, būtų grubiai pažeidžiamos jų teisės, nes jie būtų verčiami duoti parodymus prieš save. Skunde pažymima, kad ši byla yra atskirta iš didelės apimties bylos Nr. 05-6-016-15, kurioje iš viso buvo 17 įtariamųjų, 12 iš jų atžvilgiu jau yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Visais be išimties atvejais sprendimai buvo priimami, tvarkomi, rengiami ir pasirašomi analogišku būdu IBPS ir nei viename atskirtame ikiteisminiame tyrime elektroninių dokumentų nuorašų (o ne originalų) pateikimas nebuvo laikomas kliūtimi nagrinėti bylą teisme. Nė vienoje byloje, nė viename teisme, nė vieno asmens atžvilgiu nebuvo priimta analogiškų nutarčių, nors faktinės aplinkybės ir pareikšti kaltinimai iš esmės buvo analogiški. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.Vadovaujantis BPK 218 straipsniu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Vadovaujantis BPK 233 straipsniu, teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2018 m. vasario 21 d. Tačiau byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes bylos parengimo nagrinėti stadijoje nustatytos kliūtys teisminiam nagrinėjimui.BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas arba yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė du esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie, teismo vertinimu, lėmė bylos grąžinimą prokurorui, t. y. teismui nebuvo pateiktas kaltinamojo akto originalas, o tik jo nuorašas, taip pat kaltinimo formuluotėje nepagrįstai įrašyti A. Š. ir T. M., kaip asmenys, veikę kartu su kaltinamuoju G. K., nes nėra jokių duomenų apie jų pripažinimą kaltais. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu bei jo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad G. K. inkriminuotas kaltinimas turi trūkumų, tačiau esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip konkrečiai jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.BPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kaltinamajame akte nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą, prokuroro nuožiūra kiti duomenys; nusikalstamos veikos aprašymas; padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjas, jei jį turėjo; įtariamojo pozicija, jei nesutinka su įtarimu; prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos aprašymas nėra visiškai tikslus, nes kaltinime nenurodytas G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis (nurodytos tik neįvykusių ūkinių operacijų datos, tačiau nėra įvardytas konkretus neteisėtos veikos pradžios bei pabaigos momentas). Nusikalstamos veikos baigimo momentas yra svarbus sprendžiant baudžiamosios atsakomybės senaties klausimą, vis dėlto, šį netikslumą prokuroras gali ištaisyti ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, prokuroras iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat gali prašyti keisti ir veikos kvalifikaciją.Pažymėtina, jog BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyti reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Šiuo atveju G. K. suprato, kuo yra įtariamas, savo kaltę pilnai pripažino, be to, jis pageidauja sutrumpinto įrodymų tyrimo, kam neprieštarauja ir prokuroras. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis įsitikinimas kaltinamajame akte atsispindi.Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytu motyvu, kad asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą, kaltinime negali būti įvardyti vardu ir pavarde, nes tai pažeidžia jų teisę į gynybą. Prokuroras skunde nurodo, kad A. Š. ir T. M. atžvilgiu sprendimas dar nėra priimtas, todėl tokiu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, turi būti naudojama formuluotė „veikiant bendrai su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą“. Šis kaltinimo netikslumas taip pat gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisme, nes kliūčių bylos nagrinėjimui jis nesudaro. Prokuroras skunde pagrįstai nurodo, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad bylos nagrinėjimui trukdo G. K., K. L., A. V., T. M., I. J. ir A. Š. kaip įtariamųjų duoti parodymai, nes jie juos davė nebūdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingus parodymus. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems išaiškinama pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas žinoma byloje. Atitinkamai, jeigu nagrinėjant bendrininkų bylą dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys teismo posėdyje apklausiami kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tai pripažįstama BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu. Tos pačios taisyklės taikomos ir apklausiant asmenis, kurie išskirtoje byloje yra įtariamieji dėl tos pačios veikos, t. y. dar nenuteisti. Be to, sutiktina su prokuroru, kad taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, aukščiau nurodyti asmenys teisiamajame posėdyje gali būti ir neapklausiami.Aukštesnysis teismas visiškai pritaria prokuroro skundo teiginiams dėl kaltinamojo akto surašymo bei pateikimo teismui teisėtumo, t. y. kaltinamasis aktas pagrįstai buvo ruošiamas IBPS ir šioje sistemoje pasirašytas elektroniniu parašu, kuris turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir parašas rašytiniame dokumente. IBPS surašytas kaltinamasis aktas buvo atspausdintas, t. y. tapo nuorašu. Prokuroras savo parašu patvirtino, kad nuorašas yra tikras, t. y. pilnai įgyvendino visas 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1V-67/31 patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo nuostatas. Todėl grąžinti bylą prokurorui šiuo aspektu, t. y. kad teismui buvo perduotas kaltinamojo akto nuorašas, o ne originalas, yra visiškai nepagrįsta.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į kitus skundžiamos nutarties trūkumus, kurie patvirtina, jog nebuvo įsigilinta į gautos bylos medžiagą. Nutarties įžanginėje dalyje nurodoma, kad G. K. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymu, o rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad G. K. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nors iš tiesų kaltinimas G. K. inkriminuotas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Be to, ir pats kaltinimas nutarties aprašomojoje dalyje perkeltas netiksliai, t. y. dalis kaltinimo nurodyta du kartus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis formuluotėmis, kad nurodyti trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, tačiau šių išvadų nepagrindė.Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas sukurtas (ir turi būti naudojamas) ne tam, kad vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kad baudžiamojo proceso dalyviai piktnaudžiautų procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų ar taptų negalimas valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, įgyvendinimas.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-1150-720/2018 su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.