Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui P. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b. l. 17), į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 17, 24, 30), iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje (toliau – Tarnyba) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad duomenų, jog ieškovė M. P. netinkamai rūpintųsi dukra P. K. Tarnyba neturi. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės seseriai K. S. priklausančioje namų valdoje, kurioje yra tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, jauki aplinka. Pokalbio su Tarnybos specialistais metu ieškovė palaikė savo reikalavimus, o atsakovas nurodė, kad nori pats auginti mažametę dukrą, tačiau nuvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, Tarnybos specialistai nustatė, kad atsakovas gyvena sodų bendrijoje, jo motinai A. D. priklausančiame name, gyvenamosios valdos teritorija netvarkinga, kiemas apleistas, mėtėsi įvairios šiukšlės, senos padangos, tuščia alkoholio tara, namų apyvokos daiktai, laiptai į namą nesaugūs ir netvarkingi. Tarnyba su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės ir jos atstovės advokatės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai (b. l. 4).

Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę niekada nebuvo, gyveno kaip sugyventiniai, šiuo metu kartu negyvena. Atsakovas ir ieškovė turi dar vieną vaiką – sūnų G. K., kuriam pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3417-329/2017 atsakovas privalo teikti kasmėnesines periodines išmokas po 150 Eur nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnus taps pilnametis. Taip pat atsakovas įpareigotas sumokėti 500 Eur įsiskolinimą per 10 mėnesių po 50 Eur kas mėnesį (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), tačiau šios savo pareigos nevykdo.

Ieškovė šiuo metu su vaikais gyvena ieškovės seseriai K. S. priklausančioje namų valdoje, kurioje yra tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, jauki aplinka. Ieškovės sesuo leidžia jai gyventi su vaikais jos name, dėl sudėtingos ieškovės finansinės padėties leidžia nemokėti mokesčių už komunalines paslaugas, kadangi dirba ir gyvena užsienyje (ieškovės paaiškinimai bylą nagrinėjant iš esmės ir Tarnybos išvada). Kadangi šiuo metu ieškovė prižiūri du mažamečius vaikus, jos gaunamas pajamas sudaro 185 Eur nedarbo draudimo išmoka, 100 Eur ir 45 Eur vaikams skirtos išmokos bei 68 Eur išmoka, kurią moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vidutiniškai 398 Eur dydžio suma per mėnesį (ieškovės atstovės paaiškinimai bylą nagrinėjant iš esmės). Ieškovė nuosavybės teise turi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12000 Eur (b. l. 6–8), tačiau jokių periodinių pajamų negauna (ieškovės paaiškinimai bylą nagrinėjant iš esmės). Taip pat nuosavybės teise turi pastatą garažą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–49).

Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo darbines pajamas ir jo vardu registruotą turtą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12000 Eur (b. l. 50-51). Atsakovo vardu nėra įregistruoto privalomo registruoti kilnojamojo turto (b. l. 45), duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Lietuvos Respublikoje viešame registre nėra, atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 47).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo

Ieškovė prašo nepilnametės P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, kitos gyvenamosios vietos neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Nors atsakovas pokalbio su Tarnybos specialistais metu nurodė, kad nori pats auginti mažametę dukrą, tačiau atsiliepimo ir priešpriešinių reikalavimų ieškovei, kuriuos galėtų įvertinti teismas, nepateikė. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenančius šalių vaikus, jos gyvenamojoje vietoje yra tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, jauki aplinka. Po pokalbio su atsakovu Tarnybos specialistams nuvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, nustatyta, kad atsakovas gyvena sodų bendrijoje, jo motinai A. D. priklausančiame name, gyvenamosios valdos teritorija netvarkinga, kiemas apleistas, mėtėsi įvairios šiukšlės, senos padangos, tuščia alkoholio tara, namų apyvokos daiktai, laiptai į namą nesaugūs ir netvarkingi interesus (Tarnybos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant iš esmės ir išvadoje). Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, įvertinant dukros P. K. amžių, jos ir motinos faktinį gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, kad atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikas prisirišęs prie gyvenamosios vietos, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir šalių nepilnametės dukros P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina ieškove M. P., nes pripažintina, kad tai geriausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas nebendrauja su dukra, jos nelanko, ieškovė atsakovo bendravimui su vaikais neprieštarauja ir jokių kliūčių nedaro. Taigi nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, teismas nustato atsakovo P. K. su nepilnamete dukra P. K. bendravimo tvarką be apribojimų (CK 3.170 straipsnis). Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t. y., ieškove, nepanaikina tėvo, t. y., atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo iš atsakovo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad visiems reikalingiausiems dukros poreikiams užtikrinti reikia apie 300 Eur per mėnesį. Dukros išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atitiktų dukros interesus. Kadangi atsakovas nuo dukros P. K. gimimo neprisideda prie dukros išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Išlaikymo įsiskolinimas yra 750 Eur, skaičiuojant po 150 Eur už 5 mėnesius.

Teismo nuomone, ieškinyje nurodytos nepilnametės P. K., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad P. K. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma.

Vertinant šalių turtinę padėtį pažymėtina, kad ieškovės gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro 398 Eur dydžio suma per mėnesį, ieškovė viena augina du mažamečius vaikus.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžio teismui nežinoma. Nors tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Teismas įvertina ir faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 150 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dukros P. K. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisimo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinamas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnametės P. K. atstovei motinai M. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo teismui nežinoma.

Iš byloje pateiktos skaičiuotės seka, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – už 5 mėnesius iki ieškinio pateikimo (150 Eur x 5 mėn.) (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas išlaikymo pareigos nevykdo, nesidomi vaikais, yra 2–3 kartus aplankęs vaikus po išėjimo iš namų, atvežė kelis pokus sauskelnių ir mišinėlių (atvežtų prekių suma apie 40 Eur). Pažymėtina, kad toks atsakovo prisidėjimas prie išlaikymo pripažintinas nepakankamu. Teismas visus įrodymus vertina vaiko naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo dukrai teikė. Įvertinus vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, viso 750 Eur (150 Eur x 5 mėn.), kadangi atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo pat jos gimimo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas , išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 2.1. (NTP-2)-18-T-4468-16972 byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b. l. 14). Teismui taip pat pateikta tarnybos 2019 m. kovo 15 d. patikslinta pažyma Nr. NTP-7-1721 dėl išlaidų, pagal kurią valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 236,01 Eur (b. l. 52).

Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 236,01 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 177 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 100 Eur už reikalavimus nustatyti vaikui gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, 54 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą (1 vaikas x 12 mėn. x 150 Eur = 1 800 Eur – 3 proc. = 54 Eur) bei 23 Eur žyminis mokestis už priteistą įsiskolinimą (750 Eur x 3 proc. = 23 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 8,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 421,10 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai P. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 20 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant įstatyminei atstovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai P. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą, viso 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) už 5 mėnesius iki ieškinio pateikimo (2018 m. lapkričio 20 d.), nustatant įstatyminei atstovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,01 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185,09 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl mokėtino žyminio mokesčio ir dėl procesinių dokumentų įteikimo, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.