Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei G. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. ieškovas A. R. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareiškė ieškinį atsakovei G. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašė: 1) nuginčyti tėvystę – pripažinti, kad A. R. nėra vaiko P. Š.-R. biologinis tėvas ir panaikinti vaiko P. Š.-R. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad jos tėvas yra A. R. ir jos pavardė “R.”; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovei įteikta ieškinio kopija su priedais ir teismo pranešimas, kuriuo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (DOK-175514). Tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo nepateikė.

5. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje (DOK-186247) nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankiusi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog ieškovė kartu su vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kuris, ieškovės teigimu, nuosavybės teise priklauso jos dukteriai A. Š.. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, būstas su visais patogumais. Ieškovė nurodė, jog mergaitė miega viename kambaryje su sese A. Kambaryje yra sofa-lova, dviaukštė vaikiška lova, vaikiškas fotelis-lova, rašomasis stalas, darbo kėdė, daug žaislų, žaidimų, vaikų daiktai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai. Atsakovė, susisiekus su ja telefonu, nurodė, kad ieškinį yra gavusi, tačiau atsiliepimo neteiks, lauks teismo posėdžio. Pasak moters, ieškovas pradėjo šį procesą po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl ieškovo tėvo valdžios ribojimo. Atsakovė nurodė, kad A. tėvai su vaiku darė DNR tyrimą, kurio rezultatai buvo neigiami, tačiau, anot moters, ji „vaiką darė ne su A. tėvais, o su A.“, todėl, ji pageidauja, kad tyrime dalyvautų pats ieškovas. Atsakovė nurodė, kad, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1000 Eur/mėn. „į rankas“, P. Š.-R. nuo 2023 m. rugsėjo mėn. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupę. Mergaitei yra nustatytas dermatitas, sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Karoliniškių poliklinika“. Vaiko nuomonė išklausyta nebuvo atsižvelgiant į mažą amžių.

6. Nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2021 vasario 22 d., 2021 balandžio 12 d., 2021 m. spalio 22 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2022 m. gruodžio 29 d. ir 2023 m. rugsėjo 4 d. atliktas P. situacijos vertinimą. Šeimai taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2021 m. vasario 26 d. iki dabar VšĮ "Vilniaus SOS vaikų kaimas".

7. Tarnybos vertinimu, tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė nedalyvavo. 2024 m. kovo 26 d. ieškovo atstovė įteikė pareiškimą (DOK-48180), kuriuo prašė bylą nagrinėti ieškovui bei jo atstovei nedalyvaujant, ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė sutinkanti, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, taip pat sutiko, kad būtų pakeista vaiko pavardė, tačiau nesutiko, kad atsakovui iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Paaiškino, kad vaikas nebuvo mokoms, jog turi dvi pavardes, dėl mažo amžiaus iš viso pavardės nežino, nieko nežino apie ieškovą, nežino, kad ieškovas yra vaiko tėvas.

10. Paaiškino, kad nežino kas yra biologinis vaiko tėvas, nes gyvendama su ieškovu jokių lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Teigė, kad su ieškovu kūrė šeimą, tačiau pastarasis prieš ją smurtavo. Nurodė, kad turi 4 vaikus nuo kitų vyrų, kurie negali būti P. tėvais. Šiuo metu yra sudariusi santuoką, sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kas kelis mėnesius grįžta atostogų. Teigė, kad dabartinis sutuoktinis bendrauja su P., kaip su dukra, pastaroji sutuoktinį vadina tėvu, jo pasiilgsta, jam piešia piešinius, sutuoktinio mamą vadina močiute, kuri P. priima kaip anūkę. Tvirtino, kad sutuoktinis ketina P. įsivaikinti. Atsakovė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir pavardės pakeitimo bei atmesti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Tarnybos atstovė pateikė išvadą, kad šiuo atveju pagrindinis įrodymas, kad ieškovas nėra vaiko tėvas yra atliktos DNR ekspertizių išvados. Pažymėjo, kad yra svarbu, jog nuginčijus ieškovo tėvystę, būtų sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, tačiau atsakovė nežino biologinio vaiko tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys, bylos duomenimis ieškovas smurtavo šeimoje, šiuo atveju, tėvystės nuginčijimas nepakenktų vaiko interesams. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra sudariusi santuoką, vaikas jos sutuoktinį vadina tėvu, sutuoktinio motina pripažįsta vaiką, kaip anūkę. Taip pat Tarnybos atstovė nurodė, kad neturi pagrindo dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas

12. Iš bylos duomenų nustatyta, nepilnamečio vaiko P. Š.-R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo įraše nurodyti ieškovas ir atsakovė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktais duomenimis ieškovas A. R., šio skyriaus išduotame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas vaiko P. Š.-R. tėvu (duomenys neskelbtini) notaro patvirtinto pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

13. Ieškovas A. R. prašo pripažinti, kad jis nėra biologinis vaiko P. Š.-R. tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tai, kad ieškovas yra jos tėvas, o vaiko pavardė – “R.”.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 2 dalį nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

15. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

16. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2024 m. sausio 17 d. išvada, kurioje nurodyta, kad A. R. nėra P. Š.-R. biologinis tėvas. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje pateikta UAB ,,Purepro Lt“ EasyDNA Lietuva išvada, padaryta ištyrus P. Š.-R. ir ieškovo tėvų – Z. R. ir G. R. bei atsakovės G. K. DNR mėginius. Minimoje išvadoje nurodoma, kad remiantis tyrimų rezultatais senelių ir anūkės biologinio ryšio tikimybė yra 0 %.

17. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

18. Ginčo tarp šalių dėl to, kad P. Š.-R. nėra ieškovo biologinė dukra, nėra. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas su vaiku P. Š.-R. nebendravo, jos neaugino ir neprižiūrėjo. Tarnyba išvadoje pažymėjo, kad šalių paaiškinimai įrodo, kad tarp ieškovo ir P. Š.-R. nesusiformavo vaiko ir tėvo ryšys. Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad ne kartą Tarnyba yra gavusi pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertino nepilnametės P. Š.-R. situaciją, surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos: 2021 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo metu, be kita ko, nustatytos ir aplinkybės, kad nepilnametė yra smurto artimoje aplinkoje liudininku, tėvai įpareigoti sudaryti vaikui saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu prižintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte už tai, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 4.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu pavartojo smurtą atsakovės, tuometinės sugyventinės, atžvilgiu. 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas atsakovės ieškinys A. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnametės P. Š.-R. atžvilgiu. Atsakovės ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio mėnesio.

19. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, Tarnybos išvadą, sprendžia, kad nėra duomenų (įrodymų), jog tarp ieškovo ir vaiko P. Š.-R. būtų artimas ryšys, ieškovas išreiškė nenorą auginti vaiką, nerodo ir neketina rodyti iniciatyvos kuriant artimą tėvo ir dukters ryšį, priešingai – atsisako su vaiku bendrauti, su juo matytis, todėl ieškovo reikalavimo patenkinimas nepažeis vaiko interesų. Teismas prieina prie išvados, kad vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad ieškovas A. R. nėra P. Š.-R. tėvas, atitinkamai panaikinti įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, jog A. R. yra P. Š.-R. tėvas (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

21. Ieškovas A. R. reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškė. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovė tikrojo P. Š.-R. tėvo nenurodė. Atsakovė nurodė nežinanti tikrojo dukters tėvo. Tačiau paaiškino, kad yra sudariusi santuoką, tarp kurio ir vaiko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas jos sutuoktinį vadina tėvu, sutuoktinio motina pripažįsta vaiką, kaip anūkę, ir atsakovės sutuoktinis ketina P. Š.-R. įsivaikinti.

22. Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnametei yra suteikta dviguba pavardė ,,Š.-R.“. Tarp šalių nesant ginčo dėl vaikų pavardės, taip pat pritariant išvadą teikiančiai institucijai, P. Š.-R. gimimo įraše įrašyta pavardė ,,R.“ panaikinama, paliekant pavardę ,,Š.“. Teismo vertinimu, vaikui suteikta jo pavardė leidžia identifikuoti, kas yra vaiko tėvas, todėl šioje individualioje situacijoje, nuginčijus ieškovo tėvystę, nepilnamečiam vaikui, kuris dėl amžiaus pats dar negali išreikšti savo nuomonės, suteikta dviguba pavardė nebus naudingiausia vaikui ateityje bei neatitiktų jo geriausių interesų.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

24. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 210,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant ieškinį ir atstovaujant pirmos instancijos teisme. Taip pat ieškovas pateikė mokėjimo kvitą, kad už senelių DNR testą UAB Klinika ,,Unavita“ sumokėjo 480,00 Eur ir patyrė 390,00 Eur išlaidas už Valstybinės teismo medicinos tarnybos atliktą ekspertizę.

25. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas nesiekia Rekomendacijose nustatytų priteistinų užmokesčio dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovės.

26. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, (CPK 88 straipsnis). Vienas iš patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas išlaidas už P. Š.-R. ir ieškovo tėvų bei atsakovės G. K. DNR tyrimo atlikimą. Tačiau teismo vertinimu UAB ,,Purepro Lt“ EasyDNA atliktam tyrimui patirtos išlaidos nepripažintinos būtinomis. Kaip matyti, atsakovė nevengė atlikti DNR tyrimų, todėl ieškovas galėjo tyrimą atlikti betarpiškai pateikdamas savo kraujo mėginius, o ne kviesti tyrime dalyvauti savo tėvus. Todėl 480,00 Eur išlaidos už nurodomą tyrimą neatlygintinos.

27. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 109,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos, 1 210,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos ir 390,00 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso 1 709,00 Eur.

28. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 15,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusios P. Š.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. Š.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytą P. Š.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę ,,R.“, paliekant pavardę ,,Š.“.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 709,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis eurus 0 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,43 Eur (penkiolika eurų 43 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Išaiškinti atsakovei, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaikų gimimą įregistravusiam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir duomenis apie pavardę.