- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-89-256/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamuju bylu skyriaus teisejai Virginijai Švedienei,
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo R. J. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-01-12 nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del prokuroro nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
skundžiama nutartimi teismas atmete pareiškejo R. J. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-11-12 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro G. B. 2010-12-14 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškejas prašo teismo nutarti panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartyje iš esmes atkartojami prokuroro išsakyti motyvai. Nei prokuroras, nei teismas neivertino tos aplinkybes, kad dideles vertes turto perleidimas, t.t. priekabos, ivyko nemokamai, be nauju akcininku žinios, o pinigai užskaityti kaip treciajam asmeniui, nors naujas imones savininkas pagristai turejo gauti imones turta. Todel tokiuose veiksmuose yra apgaules sudetis, kadangi nebuvo galimybes numatyti nusikalstamu tikslu. Teismas neivertino J. Š. veikos gabenant kontrabanda, nepagristai nusprende, jog jo veiksmuose nera apgaules požymiu. J. Š., žinodamas apie skirta bauda ir savo neteisetus veiksmus, samoningai nuslepe sandori itakojancia informacija. Tai sudaro pagrinda teigti, kad jis turejo sieki atsikratyti imone ir nuslepdamas akciju pardavimui reikšmingas aplinkybes paveike naujojo akcininko apsisprendima, todel jo veiksmuose yra nusikaltimo požymiu ir ju teisetumas negali buti civilines teises objektu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 2str. numato pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Šis straipsnis reglamentuoja, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Lietuvos Respublikos BPK 168str. numatyta, kad prokuroras, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais ju patikslinima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3str. 1d. nurodytos aplinkybes. Atsisakoma pradeti ikiteismini tyrima tokiu atveju, kai iš gauto pareiškimo, skundo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, jog jokia nusikalstama veika padaryta nebuvo.
Šiuo atveju nebuvo pateikta jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad R.(Duomenys pakeisti) Nr.(duomenys neskelbtini) igaliotasis atstovas bei UAB „Autografas“ buves akcininkas J. Š. panaudodamas apgaule, pasisavino svetima turta.
Iš skundo medžiagos matyti, kad J. Š. pardave, o R. J. nupirko 100 procentu UAB „A“ (duomenys pakeisti) akciju. Sutarties 6.2. punkte numatyta, jog jei po to, kai Pirkejas sutarties salygomis igyja nuosavybes teise i Akcijas, paaiškeja, kad Bendrove turi kreditorinius isiskolinimus, kurie nebuvo nurodyti pardaveju pateiktame Bendroves kreditoriu ir debitoriu saraše bei Bendroves finansineje atskaitomybeje ir isipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui, socialiniam draudimui, kurie susidare iš Bendroves ukines-komercines veiklos iki pagrindines akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos ir šiuos kreditorinius isiskolinimus Pirkejas apmoka, jis turi teise pareikšti Pardavejui atgrežtini reikalavima del Bendroves kreditoriams išmoketu sumu išieškojimo. Pardavejai solidariai atsako pagal tokius Pirkejo reikalavimus ir privalo atlyginti visa patirta žala. Sutarties 8.2. numatyta, jog bet koki iš šios Sutarties kylanti ginca galutinai sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.
Prokuroras nutarime aiškiai akcentavo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, kur yra pažymeta, jog vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiancios, kad ji suklydo, elgesi butina vertinti atsižvelgiant i apdairaus, atidaus žmogaus elgesi tokiomis paciomis aplinkybemis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenu lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rupintis savo teisemis ir interesais.
Pasirašomos sutarties salygos aiškiai išdestytos, su galimomis pasekmemis pareiškejas sutiko. Prieš pasirašant sutarti pareiškejas turejo visas galimybes ivertinti esama situacija, atlikdamas veiksma galejo pasikonsultuoti su teisininkais arba neatlikti veiksmu.
Todel esant šioms aplinkybems, pareiškejas del J. Š. veiksmu turi teise kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka.
Teismo nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti skundo motyvais nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo R. J. skunda atmesti ir palikti galioti teismo nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.