- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 2-7748-924/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23755-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- UAB „Autokompleksas“
- Atsakovas
- UAB „Manfula“
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Mida Vengeliauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovo UAB „Autokompleksas“ atstovei advokatei Midai Vengeliauskienei, atsakovo UAB „Manfula“ atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autokompleksas“ ieškinį atsakovui UAB „Manfula“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Autokompleksas“ 2014-12-15 kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Manfula“ 106 049,32 Lt skolos, 37 117,26 Lt delspinigių, 8,40 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b.l. 3-6).
2014-12-29 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus t.y. priteisė iš atsakovo UAB „Manfula“ ieškovo UAB „Autokompleksas“ naudai 106 049,32 Lt (30714,01 Eur) skolos, 37 117,26 Lt (10749,9 Eur) delspinigių, 8,40 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 143 166,58 Lt - 41463,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3732,00 Lt (1080,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų (b.l. 30-32).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Manfula“ nesutikdamas su preliminariu sprendimu 2015-01-28 pateikė teismui prieštaravimus (b.l. 36-37), nurodydamas, kad 2014-12-29 ieškovui sumokėjo 106049,32 Lt skolą pagal 2014-10-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o dėl priteistų delspinigių ir palūkanų nesutinka, todėl prašo panaikinti 2014-12-29 preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Ieškovas sutinka, kad Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 preliminarus sprendimas būtų pakeistas, priteisiant iš atsakovo 17 165,36 Eur (59 268,55 Lt) skolos, bei 8,40 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatei už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą pagal pridedamus dokumentus. Ieškovės atstovė nurodė, kad iš atsakovo 106 049,32 Lt gautas įmokas paskirstė sekančiai: 1) 1932,00 Lt skyrė sumokėtam žyminiam mokesčiui atlyginti (pirmoji eilė); 800,00 Lt skyrė advokatei sumokėtam honorarui atlyginti (pirmoji eilė); 390,90 Lt skyrė antstoliui Marekui Petrovskiui sumokėtom nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidoms atlyginti (pirmoji eilė); 2) 55 145,65 Lt delspinigių sumokėjimui (trečioji eilė), 3) 46 780,77 Lt pagrindinei prievolei įvykdyti (ketvirtoji eilė). Ieškovės teigimu, likusi pagrindinės prievolės atsakovo skola ieškovui sudaro 59 268,55 Lt (106 049,32 – 46780,77) (17 165,36 Eur). Atsižvelgiant į atsakovo 2014-12-29 atliktą 106 049,32 Lt mokėjimą bei ieškovo atliktą gautų įmokų paskirstymą, ieškovas sutinka, kad būtų pakeistas 2014-12-29 preliminarus sprendimas. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, kad nesutinka, jog būtų sumažinti sutartyje nustatyti 1 proc. delspinigiai. UAB „Šebsta“ dėl jos sunkios finansinės padėties buvo ypatingai svarbu, kad UAB „Manfula“ su ja atsiskaitytų nustatytais terminais, t.y. iki 2014-11-06. 2014-10-09 sutarties pakeitimu buvo sumažintą darbų vertės suma, nustatyti nauji atsiskaitymo terminai bei sutarta dėl 1 proc. delspinigių. Tokiu sutartu delspinigių dydžiu buvo užtikrintas savalaikis prievolės įvykdymas. Abi sutarties šalys verslininkai, todėl turėjo suprati sutarties sąlygas, tame tarpe ir dėl delspinigių dydžio, todėl laiku neįvykdęs sutarties privalo mokėti sutartus delspinigius. Byloje ginčo dėl ieškovo reikalaujamos pagrindinės skolos dydžio (106 049,32 Lt) nekilo. Atsakovui sumokėjus 106 049,32 Lt dydžio skolą, ieškovas šia suma padengė skolą (jos dalį), kurią buvo jam skolinga UAB „Šebsta“, taip pat pažymėjimo, kad būtent tuo tikslu ir buvo sudaryta 2014-10-31 reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Šebsta“ ir UAB „Autokompleksas“. Nesutinka, kad būtų sumažintos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė nurodė, kad 2014-12-29 atsakovė sumokėjo 106 049, 32 Lt skolą ieškovui. Nesutinka su tokiu ieškovo gautų įmokų paskirstymu, nes jis prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir ieškovės valiai, be to, byloje nebuvo išspręstas delspinigių dydžio klausimas. Ieškovė paskirstydama įmokas atsiliepime nurodyta tvarka neatsižvelgė į ieškovės valią pervedant 106 049,32 Lt sumą. Atsakovė 2014-12-29 atliktame bankinio mokėjimo paskirtyje nurodė: „už UAB „Šebsta“ pagal 2014-10-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartį“. Be to, 2014-10-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje yra paminėta tik 106 049,32 Lt reikalavimo teisė, nuostatų apie delspinigius nėra. Atsakovės pervedimas būtent 106 049,52 Lt sumos ir nurodymas mokėjimo paskirtyje, jog mokama būtent pagal 2014-10-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, rodo, kad atsakovės valia pervedant 106 049,32 Lt reiškė mokėjimą tik už pagrindinę skolą (ne už delspinigius ar kt.). Tą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė savo prieštaravimuose nurodo, jog nesutinka su reikalavimu sumokėti delspinigius. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai nėra sumokėti, todėl jų dydis gali būti sprendžiamas. Ieškovės reikalaujamų 1 procentų dydžio delspinigių dydis mažintinas iki protingo dydžio. Ieškinyje prašoma priteisti 1 procentu dydžio delspinigiai sudaro 55 145, 65 Lt sumą. Uždelstų dienų skaičius yra tik 52 dienos, pagrindinės skolos dydis, kuri jau įvykdyta, yra 106 049, 32 Lt. Tuo tarpu delspinigių dydis net 55 145, 65 Lt, t. y. tik perpus mažesnis už pagrindinę skolą. Per dieną delspinigiai sudaro 1060,49 Lt. Ieškovės prašomi 1 procento dydžio delspinigiai per metus sudaro net 365 procentus. Neabejotina, kad toks netesybų (delspinigių) dydis yra neprotingai didelis ir mažintinas iki protingo lydžio. Šiuo atveju protingas dydis būtų verslo ir teismų praktikoje paprastai taikomas 0,01 proc. dydis, kuris šiuo atveju sudarytų 10,60 Lt (3,07 Eur) per dieną ir 551, 20 Lt (159,64 Eur) per 52 dienas. Kadangi ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ir gaus pelno nuo pagrindinės skolos, laikytina, jog toks delspinigių sumažinimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Taigi, delspinigiai mažintini nuo 55 145,65 Lt (15 971,28 Eur) iki 551,20 Lt (159,64 Eur). Be to, rangos sutartyse, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti netesybas, nėra nurodyta, kad šios netesybos yra laikomos minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, todėl darytina išvada, jog ieškovas privalo įrodyti, jog patyrė būtent 55 145,65 Lt nuostolių. Teismui šioje byloje nematant galimybės delspinigius mažinti iki 551,20 Lt (159,64 Eur), delspinigiai mažinti bent jau iki 1229,82 Lt/356,18 Eur, t.y. vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 str. 2 d. palūkanos sudaro 1229,82 Lt/356,18 Eur sumą (106049,32 Lt/30714,01 Eur × 8,14 proc. (0,14 (2014-07-01 palūkanų norma Lietuvos banke) + padidinta 8 procentiniais punktais) : 365 (metuose esančio dienų skaičiaus) × 52 dienos (laikotarpis nuo 2014-11-07 iki 2014-12-29).
Žemesnės instancijos teismas
Preliminarus sprendimas pakeistinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-12-12 tarp UAB „Manfula“ ir UAB „Šebsta“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 2013-(duomenys neskelbtini) (b.l. 9-16), kuria UAB „Šebsta“ įsipareigojo atlikti atsakovui subrangos darbus, o atsakovas įsipareigojo pasirašyti kokybiškai atliktų darbų aktus ir apmokėti už atliktus darbus. 2014-10-09 buvo pasirašytas statybos subrangos sutarties Nr. 2013-(duomenys neskelbtini) pakeitimas, pagal kurio 3.2.str., 5 str., sutarties kaina - 325821,59 Lt be PVM, kurią atsakovas privalo apmokėti dalimis: 192541,10 Lt be PVM sumokama iki 2014-11-06, likusi suma sumokama iki 2014-12-15 dienos (b.l. 17). 2014-10-24 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas (b.l. 18), PVM sąskaita faktūra SE Nr. 0000922 (b.l. 19), patvirtina, kad pagal sudarytą statybos subrangos sutartį atsakovui buvo atlikta darbų už 232974,73 Lt sumą. Vadovaujantis 2014-10-09 statybos subrangos sutarties Nr. 2013-(duomenys neskelbtini) pakeitimo 5 str., šią sumą atsakovas privalėjo apmokėti iki 2014-11-06. 2014 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu UAB „Šebsta“ perleido ieškovui UAB „Autokompleksas“ reikalavimo teisę į 2014-10-24 PVM sąskaitoje faktūroje SE Nr. 0000922 nurodytos sumos dalį - 106 049,32 Lt, kuri turėjo būti sumokėta iki 2014-11-06 (b.l. 7). Apie reikalavimo perleidimą ieškovas (naujasis kreditorius) 2014-11-03 informavo atsakovą, pasirašytai įtiekdamas pranešimą (b.l. 8), tačiau reikalavime nurodytos 106 049,32 Lt sumos atsakovas per teismo nustatytą terminą nesumokėjo. Ieškovui kreipusis į teismą (2014-12-15) dėl skolos priteisimo, 2014-12-29 atsakovė sumokėjo 106049,32 Lt ieškovei (b. l. 38).
Byloje ginčo dėl pagrindinės skolos dydžio bei skolos sumokėjimo termino nekilo, atsakovas šią skolą pripažino bei teisme iškėlus bylą ieškovui sumokėjo (jos dalį). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo sumokėtos skolos paskirstymo bei prašomų priteisti delspinigių dydžio.
Dėl sumokėtos skolos paskirstymo
CK 6.54 str. 1 d. nustatyta, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 str. 2 d.); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 str. 3 d.); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6. 54 str. 4 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, gavęs iš atsakovo piniginį pavedimą 106049,32 Lt sumai, vadovaudamasis CK 6.54 straipsnio pagrindu, pirmiausiai skyrė 3122,90 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms (1932,00 Lt - sumokėtam žyminiam mokesčiui atlyginti; 800,00 Lt - advokatei sumokėtam honorarui atlyginti, 390,90 Lt - antstoliui Marekui Petrovskiui sumokėtoms nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidoms atlyginti), po to - 55145,65 Lt delspinigių sumokėjimui (trečioji eilė), ir 46 780,77 Lt - pagrindinei prievolei įvykdyti (ketvirtoji eilė).
Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas nesutiko, jog 106049,32 Lt įmoka už atliktus darbus būtų paskirstyta remiantis CK 6.54 straipsnio pagrindu, atsakovė nepripažino savo pareigos mokėti ieškovo reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų bei ieškovo paskaičiuotų delspinigių pagal statybos rangos sutartį.
Šalių susitarimo nustatyti įmokų paskirstymo tvarką nebuvo, tačiau gautų įmokų paskirstymo tvarka yra reglamentuota įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, jeigu šalys nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama. Šio straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, ji reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Piniginės prievolės atveju skolininkas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Dėl to skolininkas pirmiausia privalo sumokėti kreditoriui priklausančias palūkanas/delspinigius, o tik tada – pagrindinę skolą. Dėl šios priežasties kreditoriui įstatymu (CK 6.54 str. 6 d.) suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo grąžinąs pagrindinę skolą, o ne mokąs palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Teismo vertinimu, nors atsakovas teisme iškėlus bylą atlikdamas mokėjimus nurodė paskirtį – „už UAB „Šebsta“ pagal 2014-10-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartį“, tačiau ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė savo poziciją dėl gautos įmokos paskirstymo pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, aiškiai išreiškė savo poziciją, jog prievolės ne atsisako, o ją priima ir gautą mokėjimą paskirsto pagal CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Tokios pozicijos, kad pirmiausia iš gautų lėšų yra padengiamos patirtos palūkanos/netesybos ir tik paskiausiai iš likusių lėšų turi būti dengiama pagrindinė skola, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, trečiąja eile skiriamos netesyboms apmokėti, o tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Be to, kasacinio teismo praktiko laikomasi nuostatos, jog reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).
Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas laiku už atliktus statybos darbus su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius. Dėl išvardintų priežasčių, ieškovas pagrįstai taikė CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką, t.y. pirmiausia padengdamas netesybas, o po to pagrindinę skolą, tačiau, įvertinus tai, kad šioje byloje iškilo ginčas dėl delspinigių dydžio, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turėjo teisę padengti būtent ieškinyje reikalaujamo dydžio (37 117,26 Lt) delspinigius. Be to, teismas galutiniu sprendimu išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 7 d.), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, iškėlus bylą teisme bei priėmus preliminarų sprendimą (tačiau sprendimui dar neįsiteisėjus), galėjo iš atsakovo gautas įmokas pirmiausiai skirti atlyginti jo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms.
Dėl delspinigių dydžio
Atsakovas pripažįsta, jog praleido sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą, t.y., kad 106049,32 Lt skola turėjo būti sumokėta iki 2014-11-06, tačiau buvo sumokėta tik 2014-12-29. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovas nesutiko nei su ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nei su reikalaujamų delspinigių dydžiu. Atsakovas prašo mažinti paskaičiuotus delspinigius iki 159,64 Eur sumos, apskaičiuojant delspinigius taikant 0,01 procento dydį, arba iki 356,18 Eur, apskaičiuojant pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 str. 2 d.. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismui pradėjus nagrinėti šalių ginčą dėl netesybų dydžio, netesybų priverstinis išieškojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl šių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negali būti pripažintas netesybų sumokėjimu CK 6.73 str. d. ir 6.258 str. 3 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/5/2007). Be to, aplinkybė, kad šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 yra konstatavęs, kad konkrečioje byloje nustačius protingą netesybų dydį, tai nesudaro pagrindo vadovautis tokiu netesybų dydžiu kiekvienoje byloje. Kiekvienu individualiu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje konstatuotas aplinkybes, nustato šalių sutartų netesybų dydžio pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Iš esmės netesybų instituto tikslas yra kompensuoti dėl prievolės nevykdymo patirtus minimalius nuostolius, kurie tokiais atvejais yra preziumuotini, todėl, šalims sutarus dėl netesybų, vėliau nuostolių fakto įrodinėti nereikia. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įvertintina tai, jog abi sutarties šalies yra verslininkai. Atsakovas neįrodė, jog susitarimas dėl delspinigių dydžio būtų suponavęs esminę šalių nelygybę ir suteikęs perdėtą pranašumą ieškovui. Atsakovas reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos reikalavimo teisės į 106049,32 Lt skolą neginčijo, bylos nagrinėjimo metu iš esmės netgi pripažino, kad ieškovui buvo perleista būtent tokio dydžio reikalavimo teisė, nes tarp atsakovo ir trečiojo asmens (UAB „Šebsta“) dėl šios skolos dydžio ginčo nekilo (dėl kitos skolos dydžio vyksta teisminiai ginčai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.
Nagrinėjamu atveju, vertinant sumos, nuo kurios buvo skaičiuoti delspinigiai, ir apskaičiuotų delspinigių santykį, netesybų santykį su nuostoliais, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir sutarties tikslus, laiko tarpą, kurį atsakovas pavėlavo įvykdyti prievolę, laikytina, kad sutartyje nustatyti delspinigiai yra per dideli ir neprotingi. Ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl atsakovės sutartis su trečiuoju asmeniu tiesiogiai neįtakojo ieškovo ir atsakovo teisinių santykių sukurtų statybų subrangos sutarties pagrindu. Ieškovui teisė reikalauti skolos atsirado 2014 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, kuria UAB „Šebsta“ perleido ieškovui UAB „Autokompleksas“ reikalavimo teisę į 2014-10-24 PVM sąskaitoje faktūroje SE Nr. 0000922 nurodytos sumos dalį - 106 049,32 Lt, kuri turėjo būti sumokėta iki 2014-11-06. Ieškovo atstovė patvirtino, kad nežino tikrosios 2014-10-09 statybos subrangos sutarties Nr. 2013-(duomenys neskelbtini) šalių valios dėl sutartų delspinigių dydžio, darydama tik prielaidą, kad dėl tokių delspinigių šalys susitarė, nes tai buvo ypatingai svarbu vienai iš sutarčių šalių (UAB „Šebsta“) dėl sunkios jos finansinės padėties. Kaip nurodė ieškovo atstovė, iš atsakovo pagal reikalavimo perleidimo sutartį gauta pinigų suma, ji padengė dalį UAB „Šebsta“ skolos, be to kaip matyti iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.2. p., praleistos reikalavimo teisės dalies dydis yra 106 049,32 Lt, o kaina 100 000 Lt, kuriuos skolos perėmėjas turėjo sumokėti perleidėjui per penkias darbo dienas nuo pinigų iš skolininko gavimo dienos, t.y. ieškovas dėl to, kad atsakovas pavėluotai sumokėjo jam skolą nuostolių nepatyrė, be to ieškovas tokių nuostolių neįrodinėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimui, dėl sutartinių netesybų atitikties protingumo kriterijui piniginių prievolių atveju taikytinas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d. už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydis, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos banko skelbiama 2014-07-01 palūkanų norma buvo 0,40 proc., https://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8062).
Atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką, bei anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju sutartimi nustatyti 1 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra aiškiai per didelės netesybos, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomų priteisti delspinigių dydį mažina iki 8,4 proc. metinių palūkanų, kas už 35 uždelstas atsiskaityti dienas (pagal ieškovo ieškinio reikalavimą), sudarytų 247,40 Eur/854,21 Lt (106049,32 Lt x 8,4 proc. : 365 d. x 35 d.), (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pažymėtina, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 430 str. 4 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad atsakovas iškėlus bylą teisme dalį skolos ieškovui sumokėjo, laikant, kad ieškovas turėjo teisę prieš padengiant pagrindinę skolą 247,40 Eur/854,21 Lt gautų įmokų pirmiausiai paskirstyti delspinigiams padengti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. preliminarus sprendimas pakeistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 247,40 Eur skolos (CPK 178 str., 185 str.). Kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini.
Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8,40 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t.y. pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 2 d. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo, kaip skolininko, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. ir LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 8,40 % procentų dydžio metinės palūkanos nuo 30961,40 Eur/106903,53 Lt (106049,32 Lt + 854,21 Lt) sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2014-12-29 (dalies kreditoriaus reikalavimų įvykdymo), bei 8,40 % procentų dydžio metinės palūkanos nuo 247,40 Eur/854,21 Lt (106903,53 Lt - 106049,32 Lt) sumos, skaičiuojant nuo 2014-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 7 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, taip pat įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 4 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1021,32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (521,32 Eur/1800,00 Lt už ieškinio parengimą, 200 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, 300 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose), 113,21 Eur/390,90 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, 559,55 Eur/1932,00 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 387,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Tiek ieškovo, tiek atsakovo prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo patenkintas visiškai (dalis skolos sumokėta po bylos iškėlimo teisme dienos) - 100 proc., antras reikalavimas (dėl delspinigių priteisimo) patenkintas iš dalies – 2,30 proc., todėl laikytina, kad ieškovo ieškinys patenkintas 51,15 proc., atmestas - 48,85 proc.. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 51,15 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 866,52 Eur (1694,08 Eur x 51,15 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 189,15 Eur (387,20 Eur. x 48,85 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str., 98 str.). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 677,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (866,52 Eur -189,15 Eur).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovas pateikė prašymą sumažinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. areštuoto turto mastą, nuo 41463,91 Eur/143166,58 Lt iki 10749,90 Eur/37117,25 Lt.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kauno apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės, - ieškovo UAB „Autokompleksas“, juridinio asmens kodas 302458348, reikalavimų užtikrinimui, areštuotas atsakovo UAB „Manfula“, juridinio asmens kodas 133639191, nekilnojamais ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, už bendrą 143 166,58 Lt (41463,91 Eur) sumą.
Teismo vertinimu, atsakovui padengus dalį ieškovo reikalaujamos sumos, t.y. 30714 Eur/106049,32 Lt iš 41463,91 Eur/143166,58 Lt, atsakovo prašymu, yra pagrindas sumažinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi areštuoto turto mastą (sumą) nuo 41463,91 Eur/143166,58 Lt iki 10749,91 Eur/37117,25 Lt (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnis taikymas ta apimtimi, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemones viršija ieškovo reikalavimus (ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 30714 Eur/106049,32 Lt byloje nekilo), pažeistų atsakovo teisėtus interesus, yra pagrindas galutinį teismo sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, leisti vykdyti skubiai (CPK 149 str. 2 d., 152 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 424 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Manfula“, juridinio asmens kodas 133639191, ieškovo UAB „Autokompleksas“, juridinio asmens kodas 302458348, naudai 247,40 Eur skolos (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 40 ct) skolą, 8,40 % procentų dydžio metines palūkanas nuo 30961,40 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-18) iki 2014-12-29, ir 8,40 % procentų dydžio metines palūkanas nuo 247,40 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2014-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 677,37 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi (buvęs civ. bylos Nr. 2-28487-924/2014) atsakovo UAB „Manfula“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti areštuoto turto mastą nuo 41463,91 Eur/143166,58 Lt iki 10749,91 Eur/37117,25 Lt.
Galutinį teismo sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Šio sprendimo kopiją siųsti turto areštų aktų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.