- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1548-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- Nordicia Draudimas
- Ieškovas
- J. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nordicia Draudimas atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-18693-199/2009 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui Nordicia Draudimas dėl žalos atlyginimo, draudimo išmokos išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2009 m. liepos 10 d. ieškovas J. L. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Nordicia Draudimas 20 662,55 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui ieškinio reikalavimų ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi (b. l. 12) prašymą patenkino, ieškovo J. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui Nordicia Draudimas nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 20 662,55 Lt sumai, paliekant turtą saugoti ir naudotis atsakovui, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jei tokio turto nebūtų pakankamai, šiai sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant vykdyti išmokėjimus, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti einamuosius mokėjimus į biudžetus ir einamąjį darbo užmokestį darbuotojams. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes atsakovas gali savo turtą perleisti ar kitokiais būdais nuslėpti.
Šalies argumentai
Atsakovas Nordicia Draudimas atskiruoju skundu (b. l. 13-15) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad nutartis naikintina konstatavus jos absoliutų negaliojimo pagrindą, kadangi teismas priėmė nutartį pažeisdamas rūšinio teisingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d. 6 p.): ieškovas pareiškė ieškinį nurodydamas, kad kreipiasi į teismą pagal žalos padarymo vietą ir dėl to taikomas CPK 30 str. 6 d. numatytas alternatyvus teismingumas. Tačiau ieškovo reikalavimas reiškiamas draudikui (atsakovas), sudariusiam su ieškovu draudimo sutartį, dėl draudimo išmokos pagal sutartį priteisimo. Taigi ieškovo reikalavimas kyla ne iš delikto teisinių santykių (žalos atlyginimo - CK 6.245 str. 4 d.), nes ne atsakovas padarė žalą ieškovui, o iš sutartinių - draudimo išmokos pagal draudimo sutartį priteisimo (CK 6.987 str.), įvykus draudimo įvykiui. Kadangi ieškovo reikalavimas nėra susijęs su žalos atlyginimu, ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis CPK 30 str. 6 d. numatyta teismingumo alternatyva. Vadinasi, ieškovo pareikštas reikalavimas nėra teismingas Kauno m. apylinkės teismui, o jo teismingumas nustatytinas pagal bendrąsias taisykles (CPK 29 str.). Tai konstatavęs teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Rūšinių teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p., 338 str.). Šis pagrindas aiškiai taikytinas ir nutarčiai, ypatingai įvertinant tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubiai vykdoma (CPK 152 str. 1 d.), taigi sukelia teisines pasekmes nuo priėmimo. Todėl ypatingai svarbu, konstatavus nutarties absoliutų negaliojimo pagrindą, operatyviai pašalinti jos sukeltas teisines pasekmes. Be to apeliantas nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones reikia taikyti remiantis ekonomiškumo principu, ko nevertino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra užsienio draudimo kompanijos „Lansforsakringar International“ filialas. „Lansforsakingar“ įmonių grupė užima virš 30 procentų ne gyvybės draudimo rinkos Švedijoje, o „Lansforsakingar“ įmonių grupės valdomo turto vertė viršija 55 milijardus litų. Tiek atsakovas, tiek „Lansforsakingar International“ disponuoja didelės vertės turtu bei teikia draudimo paslaugas. Pridedami atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai tai patvirtina - atsakovas disponuoja didelės vertės turtu - 183 112 000 Švedijos kronų (arba 58 861 352,40 Lt pagal galiojantį lito ir Švedijos kronos valiutų santykį), kuris daugiau nei 2,8 tūkstančio kartų viršija ieškovo reikalavimo sumą. Vadovaujantis CK 2.53 str. 2 d., juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, todėl bet kuriuo atveju atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo prievoles. Dėl minėtų aplinkybių, nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad atsakovas turėtų sunkumų grąžinti ieškovui reikalaujamą sumą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Kartu tai reiškia, kad nėra CPK 144 str. 1 d. numatytų prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovas J. L. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 33) prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su argumentais dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, kadangi nagrinėjamas skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Savo argumentus dėl teismingumo atsakovas galėjo išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Ieškovas mano, kad teismas nepažeidė ekonomiškumo principo, be to atsakovas, pateikdamas duomenis apie savo finansinę padėtį, galėjo pirmosios instancijos teismo prašyti naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įmokėti reikiamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio reikalavimo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Apeliantas nurodo, kad skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu pirmiausia naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, kadangi pareiškiant ieškinį buvo pažeistos rūšinio teisingumo taisyklės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 str.) ir nebuvo spręsti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį (apeliacinio skundo dalykas – 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdama atskirojo skundo ribų ir pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 320 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tada, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo – Nordicia Draudimas turto atžvilgiu: areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ieškinio reikalavimų sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nordicia Draudimas yra Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filialas, t. y. draudimo įmonė, kas reiškia, jog atsakovas yra padidinto finansinio patikimumo juridinis asmuo, ir šią aplinkybę patvirtina draudimo veiklą tiesiogiai reglamentuojantys teisės norminiai aktai, taip pat ir Lietuvos Respublikos teisės norminiai aktai, nustatantys, kokios priemonės ir būdai yra leistini bei priimtini kaip mokestinių prievolių valstybei įvykdymo užtikrinimas: pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinių prievolių srityje tinkamais laiduotojais arba garantais yra pripažįstamos ir draudimo įmonės. Todėl pripažįstama, kad draudimo bendrovės yra laikytinos padidinto ir iš esmės nekvestionuojamo finansinio patikimumo įmonėmis, nes tik draudimo bendrovėms ir bankams yra suteikiama teisė laiduoti ar garantuoti už atitinkamų prievolių valstybei vykdymą. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad draudimo veiklą vykdantis juridinis asmuo turėtų būti vertinamas kaip patikimas asmuo, kurio atžvilgiu priimto neigiamo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas arba neįvykdymas iš esmės yra neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-461/2003 nurodė, kad „maksimali pareikštojo ieškinio suma, kuri galėtų būti išieškoma iš bet kurio atsakovo 200 094,00 Lt, atsakovams <...>, kaip juridiniams asmenims, draudimo paslaugomis užsiimančioms bendrovėms nėra labai didelė ir vien tokio reikalavimo pareiškimas neleidžia preziumuoti realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą“. Prie atskirojo skundo pridėti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas disponuoja didelės vertės turtu - 183 112 000 Švedijos kronų (arba 58 861 352,40 Lt pagal galiojantį lito ir Švedijos kronos valiutų santykį), kuris daugiau nei 2,8 tūkstančio kartų viršija ieškovo reikalavimo sumą (b. l. 20-28).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai pagrįsti, ir pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino atsakovo Nordicia Draudimas specifinio veiklos pobūdžio, dėl ko nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331, 336 straipsniais, 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti ieškovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Nordicia Draudimas (Registracijos kodas 301618554, buveinės adresas: Lvovo g. 25, 09320 Vilnius) turtui ir piniginėms lėšoms.
Apie apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją.