- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-1219-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12205-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- S. M., D. Š.
- Ieškovas
- A. N.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams S. M. ir D. Š., išvadą byloje duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui A. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia D. Š. tėvystę, įrašytą E. Š. gimimo liudijime ir pripažinti ieškovo tėvystę E. Š. atžvilgiu. Nustačius, kad ieškovas yra E. Š. tėvas, o ji - jo dukra, pakeisti E. Š. pavardę ir suteikti vaikui tėvo pavardę – N.; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Š. po 400 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka; įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus, kur bus išleidžiami pinigai, skirti vaiko išlaikymui; nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su jos motina S. M.; paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę. Nustatyti ieškovo dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo tokią tvarką: ieškovas A. N. du pirmus mėnesio penktadienius pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., trečiasis mėnesio savaitgalis priklauso vaiko motinai atsakovei S. M.. Atsakovė ketvirtą mėnesio penktadienį atveža dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19 val. pas ieškovą į Vilnių ir pasiima ją iš Vilniaus sekmadienį iki 20 val. ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Ieškovas iš anksto (savaitę prieš numatomą susitikimą) suderinęs dukros paėmimo ir grąžinimo laiką su jos motina, atsakove S. M., turi teisę pasiimti dukrą per šeimos šventes (mergaitės tėvo, močiutės, senelio, dėdės, prosenelės gimtadienius) dviem dienom, bei atostogas (mergaitės tėvo, močiutės) savaitei laiko. Ieškovas iš anksto (savaitę prieš numatomą susitikimą) suderinęs dukros paėmimo ir grąžinimo laiką su jos motina, atsakove S. M., turi teisę pasiimti dukrą per didžiąsias metų šventes (Velykas, Kalėdas) dviem dienom. Ieškovas turi teisę dalyvauti dukros gimtadieniuose, dieną prieš pranešęs atsakovei apie numatomą apsilankymą. Ieškovo ir atsakovės susitarimu, vaiko tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.
A. S. M. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo atsakovė prašė pripažinti, kad D. Š. nėra E. Š. tėvas. Panaikinti E. Š. gimimo liudijime (serija AA Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą, kad E. Š. tėvas yra D. Š. ir nustatyti, kad E. Š. tėvas yra A. N.. Pakeisti E. Š. pavardę ir suteikti vaikui motinos pavardę - M. Priteisti iš ieškovo išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedanti išlaikymo lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko atstovei S. M.. Priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko E. Š. naudai 5 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą už 13 mėnesių laikotarpį, tai yra už laikotarpį nuo 2012-04-12 iki 2013-05-12. Nustatyti E. Š. gyvenamąją vietą su vaiko motina S. M.. Nustatyti sekančią ieškovo bendravimo su dukra tvarką: kol E. Š. sukaks šeši metai, ieškovas A. N. kas antrą šeštadienį atvyksta į E. Š. gyvenamąją vietą ir bendrauja su vaiku po dvi valandas, dalyvaujant vaiko motinai S. M.. Kai E. Š. sukaks virš šešerių metų, ieškovas A. N. kas antrą šeštadienį atvyksta į E. Š. gyvenamąją vietą 10 val. bei pasiima vaiką. Ieškovas A. N. grąžina vaiką E. Š. vaiko motinai S. M. pagal vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00val. Kol E. Š. sukaks šeši metai švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos ir pan.) ieškovas A. N. antrąją švenčių dieną atvyksta į E. Š. gyvenamąją vietą ir bendrauja su vaiku po dvi valandas, dalyvaujant vaiko motinai S. M.. Kai E. Š. sukaks virš šešerių metų švenčių dienomis (Kalėdos, Velykos ir pan.) ieškovas A. N. antrąją švenčių dieną atvyksta į E. Š. gyvenamąją vietą 10 val. bei pasiima vaiką. Ieškovas A. N. grąžina vaiką E. Š. vaiko motinai S. M. pagal vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val. A. S. M. įsipareigoja nedaryti kliūčių ieškovui A. N. lankyti dukros vaikų darželyje, mokykloje organizuojamuose renginiuose, kuriuose dalyvaus jo dukra, taip pat, esant būtinumui, tėvų susirinkimuose ir kituose, susijusiuose su jo dukra mokykloje organizuojamuose renginiuose.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad skyriaus manymu, ieškinys pareikštas išimtinai vaiko interesais, nes viena iš svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo tikrąją kilmę.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą. Išvadoje nurodoma, kad skyrius palaiko ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Vaiko išlaikymui turėtų būti priteistas 500 Lt išlaikymas. Teismo sprendimu turėtų būti nustatyta bendravimo su dukra tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino ir nustatė, kad D. Š. nėra E. Š. tėvas, o E. Š. nėra D. Š. dukra. Nustatė, kad A. N. yra E. Š. tėvas, o E. Š. yra A. N. dukra. Nustačius tėvystę, suteikta E. Š. tėvo pavardė – N. Patvirtintas šalių ieškovo A. N. ir atsakovės S. M. taikus susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo šiomis sąlygomis: patvirtinta, kad šalių nepilnametės dukters E. N. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. M.. Patvirtinta, kad A. N. nepilnametės dukters E. N. išlaikymui teikia periodines išmokas po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Patvirtinta, kad A. N. su nepilnamete dukra E. N. bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 iki 19 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Tėvas bendrauja su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ryte ir grąžindamas tos pačios dienos vakare 20 val. Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo nutraukė patvirtinus šalių taikos sutartį. Priėmė atsakovės S. M. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė.
Teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys nusprendė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardės suteikimo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo išspręsti taikiai. Šalys susitarė, kad nepilnametės E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. M.. Taip pat, kad E. Š. suteiktina tėvo pavardė - N. Šalys susitarė, kad tėvas A. N. mokės dukrai išlaikymą po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį ir taip pat susitarė dėl vaiko bendravimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas teismo posėdyje palaikė savo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Prašė dukrai suteikti jo pavardę. Nurodė, kad nekyla net menkiausių abejonių, kad Emilija nėra jo dukra. Ji labai vizualiai į jį panaši. Jis su atsakove gyveno iki jos nėštumo ir jai tapus nėščia, jis laukė to kūdikio, tik vėliau jie išsiskyrė, jis išvyko į Angliją. Apie tai, kad vaiko tėvu registruotas kitas asmuo sužinojo jo motina, kuri vežė vaiką parodyti gydytojams ir jai buvo reikalingas vaiko gimimo liudijimas, tada ji ir sužinojo, kad vaiko tėvu nurodytas kitas asmuo. Prašė patvirtinti jų taikų susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo sutinka. A. D. Š. nėra jos dukters tėvas, ji tą žinojo ir vaiko gimimo registravimo metu. Tikrasis vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Sutiko, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė. Prašė patvirtinti jų taikų susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas D. Š. su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo sutiko. Nurodė, kad registruojant vaiko gimimą jis žinojo, kad nėra E. tėvas, tačiau jis tuo metu gyveno su atsakove ir sutiko, kad būtų įregistruota jo tėvystė. Dabar jis su atsakove jau nebegyvena ir nenori būti vaiko tėvu.
Teismas, remdamasis apklaustų teismo posėdyje asmenų parodymais, nustatė, kad atsakovas D. Š. nėra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustačius, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu požiūriu buvo pradėta konkretaus vyro, šiuo atveju ieškovo, teismas nustatė tėvystę tuo pačiu teismo sprendimu pripažindamas, kad ieškovas yra E. Š. tėvas (CK 3.148 str.). Nustačius tėvystę, tėvų sutarimu nepilnametei E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), suteikta tėvo pavardė N.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys nusprendė išspręsti ginčą taikai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys laisva valia susitarė bylą baigti taikiai, teismas konstatavo, jog sutarties sąlygos šiuo metu nepažeidžia nė vieno iš tėvų, taip pat nepilnametės E. Š. interesų ar viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, išlaikymo suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo priteisimo bylose, kuriose išlaikymo suma vienam vaikui iš vieno tėvo (motinos) yra orientuojama į ½ dalį vienos minimalios algos dydį, ir sprendė patvirtinti pateiktą taikos sutartį, nutraukiant bylą toje dalyje (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 5 p.).
Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priimamas ir civilinė byla dalyje nutrauktina (CPK 140 str., 293 str. 4p., 294 str.).
Šalies argumentai
A. S. M. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeisti bei nustatyti bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku E. N. tvarką, kuri nurodyta atsakovės S. M. priešieškinyje, taip pat prašo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti bei priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo A. N. nepilnamečio vaiko E. N. naudai 5200 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2012-04-12 iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Nurodė, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamete dukra negali būti pripažintas teisėtu, kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir kvalifikuotai palaikyti savo pateikto priešieškinio reikalavimus, to pasekoje esant spaudimui iš ieškovo A. N. pusės, prieš atsakovės valią, buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri iš dalies neatitinka atsakovės valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra teisiškai neišprususi bei prieš pasirašant taikos susitarimą neturėjo galimybės pasikonsultuoti su teisininku dėl taikos sutarties psirašymo pasekmių. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir įsitikinti dėl valios tikrumo prieš tvirtinant taikos sutartį. Taip pat nurodo, kad kol vaikas sukaks šešių metų amžiaus, ieškovas A. N. negali praleisti su kūdikiu dvi dienas, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, nes vaiką paėmus iš namų, tai labai traumuotų vaiką psichologiškai, kadangi vaikas yra maitinamas ne tik pagal specialų režimą, bet ir dėl to, kad vaikas visiškai nepažįsta tėvo, kiekvienas susitikimas su A. N. kaskart sukelia jam nežmonišką stresą, išgąsdina mažametį vaiką. Vaikas visomis išgalėmis priešinasi vykti kartu su tėvu, isteriškai verkia. Po kiekvieno ieškovo bendravimo su dukra, vaikas tampa irzlus, naktimis rėkia, nesileidžia imamas ant rankų, jo veikla tampa stokojanti nuoseklumo, dėl ko privalo atsakovė po kiekvieno ieškovo apsilankymo lankytis pas medikus. Pažymi, kad tarp ieškovo A. N. ir dukters nėra užsimezgusio stabilaus ir pastovaus emocinio ryšio, ieškovas nemoka bendrauti su dukra, nesupranta jos poreikių ir norų, jam visiškai neįdomi vaiko emocinė būklė ir koks jų tarpusavio ryšys. Mano, kad iš pradžių ieškovas A. N. turi ir privalo užmegzti stabilų, pastovų tarpusavio emocinį ryšį su dukra, pamažu Emiliją iš lėto pratinti prie savęs, pakalbinti ją, susitikus pažaisti su ja, domėtis dukters vidiniu pasauliu ir pan.
Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas A. N. nuo 2012-04-12 iš viso neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo, nes faktiškai tuo metu kartu su atsakove nebegyveno, nesirūpino ir nesidomėjo savo vaiku. Vaiko išlaikymas buvo atsakovės rūpestis, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trylikos mėnesių laikotarpį pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 12 d. yra visiškai pagrįstas ir įrodytas.
Atsiliepimas
Ieškovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo netenkinti pateiktų reikalavimų, o jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašo 2013-11-25 apeliacinį skundą atmesti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad apeliantė klaidingai nurodo, kad neturėdama teisinio išsilavinimo, ji negalėjo ir nesuprato taikos sutarties sudarymo ir priešieškinio atsisakymo padarinių. Šiuo atveju teismas, priėmęs 2013-11-04 sprendimą, nenustatęs nei ieškovo, nei atsakovės valios trūkumų sudarant taikos sutartį, teisėtai priėmė apeliantės atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir laikydamasis CPK keliamų reikalavimų išaiškino šalims šių veiksmų padarinius. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apeliantė nesuprato savo atliekamų veiksmų bei jų padarinių. Pažymi, kad ieškovas niekada nenaudojo psichologinio spaudimo prieš apeliantę tikslu sudaryti taikos sutarti. Apeliantė klaidina teismą, jog kiekvienas susitikimas su A. N. kaskart sukelia vaikui stresą, išgąsdina mažametį vaiką. Pažymi, kad apeliantė nedirba ir niekur nesimoko. Taip pat nurodo, kad ieškovas kreipėsi pats į teismą dėl tėvystės pripažinimo, nes apeliantė ne kartą kategoriškai atsisakė gera valia pripažinti ieškovo tėvystę. Pabrėžia, kad ieškovas niekada neginčijo savo pareigos materialiai išlaikyti dukrą, pati apeliantė atsisakė nuo priešieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl ko byla šioje dalyje buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CPK 140 str. 3 d. šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taip pat pagal CPK 140 str. 1 d. bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas yra dėl ieškovo A. N. bendravimo tvarkos nustatymo su mažamete dukra E. Š. ir išlaikymo įsiskolinimo jai priteisimo, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar tokia sutartis nepažeidžia pačio vaiko psichologinės gerovės, o priešieškinio atsisakymas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nagrinėjamas taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko materialinę aplinką. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tarp šalių sudarytos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamete dukra E. Š., nenustatė, jog teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei taip pat nepilnametės E. Š. interesams. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, išdėstė argumentus tik dėl taikos sutarties dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo neprieštaravimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai išlaikymo priteisimo bylose, kuriose išlaikymo suma vienam vaikui iš vieno tėvo (motinos) yra orientuojama į ½ dalį vienos minimalios algos dydį, tačiau dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko atitikimo viešajam interesui, imperatyvioms įstatymų normoms bei nepilnamečio vaiko interesams pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo. Tuo labiau, kaip patvirtina byloje esantis 2013-10-25 teismo posėdžio protokolas (b. l. 141 - 145), yra pažymėta, jog vedama taikymo procedūra ir dėl kokių sutarties sąlygų šalys susitaria, ir iš esmės nebuvo spręstas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų atitikimo nepilnametės dukters interesams. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju taikos sutarties teisėtumo kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, todėl sprendžiant, ar šalių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat ir nepilnamečio vaiko interesams, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti nepilnamečiui vaikui. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė (atsakovė) yra teisiškai išprususi ir galėjo tinkamai atstovauti mažametės dukters interesus, be to, teismo posėdžio metu ji nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kas galėjo sąlygoti klaidingą suvokimą apie susitarimų esmę ir jų sukeliamas pasekmes, kurie neatitiko apeliantės tikrosios valios užtikrinant nepilnametės dukters interesus. Be to, tam tikrais atvejais šalies pareiškimas, kad jis pageidauja atsisakyti ieškinio, nėra privalomas. CPK 42 str. 2 d. teismas įpareigotas nepriimti ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Atsakovės atsisakymas priešieškinio atsisakymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo, nėra besąlyginis pagrindas bylai nutraukti, teismas neturi priimti atsisakymo ieškinio, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-158/2007). Gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies teismas turi nustatyti, ar nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių nurodytą pagrindą teismui nepriimti atsisakymo nuo ieškinio. Prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės. Konstatuotina, kad atsakovė, kaip įstatyminė nepilnametės dukters atstovė, pagal jos turimas civilinio proceso kodekso suteiktų įgaliojimų apimtį turi teisę paduoti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat teisę disponuoti šio ieškinio dalyku, įskaitant teisę ir atsisakyti reiškiamų reikalavimų. Kai teismui pateikiamas pareiškimas atsisakyti ieškinio, teismas sprendžia, ar ieškinio atsisakymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir šiuo tikslu spręsdamas priimti ieškinio atsisakymą teismas įvertina, visų pirma, nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau nenurodė motyvų, kodėl jos atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama, t. y. nemotyvavo, ar priimamas procesinis sprendimas dėl bylos nutraukimo nepažeis būtent nepilnamečio vaiko interesų.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškinys ir priešieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo nagrinėjami iš esmės, taip pat nebuvo tirta, ar taikos sutarties sąlygos dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir priešieškinio atsisakymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neprieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms teisės normoms ir nepilnamečio vaiko interesams bei skundžiamame sprendime, kaip minėta, šiais klausimais visiškai nepasisakyta. Apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui tektų nagrinėti bylą iš esmės naujais aspektais, nei ji nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi galimybę tirti faktus, tačiau šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bylą nagrinėtų kaip pirmosios instancijos teismas, todėl tokiu būdu būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją ir paneigta apeliacijos esmė.
Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios lemia naujų įrodymų pateikimą apie nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą nustatant bendravimo tvarką ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek ieškovo, tiek ir atsakovės reiškiamų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo ir jai išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nenagrinėjo, šiuo nagrinėjamu atveju dėl nurodytų klausimų patvirtinant tarp šalių taikos sutartį, sprendžia, kad dėl bylos esmės neatskleidimo yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės, kadangi reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl taikos sutarties, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, patvirtinimo, ir priimtas priešieškinio atsisakymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, bei šiose civilinės bylos dalyse nutraukimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo A. N. ir atsakovės S. M. taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos šioje dalyje nutraukimo bei atsakovės S. M. priešieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai E. Š. priteisimo iš ieškovo A. N. atsisakymo priėmimo ir šioje dalyje civilinės bylos nutraukimo panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.