Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.1.11.9.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 1.1.4.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12.

2012 m. spalio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G., A. L. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K. namo) – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš N. S. sandėliukų) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio sugadinimo) – areštu 60 parų;

- pagal BK 187 str. 1 d. (dėl parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langų sugadinimo) – laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmę pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) ir bausmę pagal BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio sugadinimo) subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K. namo) iš dalies pridėjus 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš N. S. sandėliukų), subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) ir BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio sugadinimo) bei 1 metų laisvės apribojimo bausmę pagal BK 187 str. 1 d. (dėl parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langų sugadinimo), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos subendrintos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. rugpjūčio 2 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu paskirtos ir faktiškai atliktos bausmės dalis.

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K. namo) – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš N. S. sandėliukų) – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos subendrintos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. rugpjūčio 2 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu paskirtos ir faktiškai atliktos bausmės dalis.

Priteista iš R. G. ir A. L. solidariai, o A. L. neišsigalint, iš civilinio atsakovo J. L. 500 Lt turtinės žalos nukentėjusiojo A. V. naudai.

Priteista iš R. G. ir A. L. solidariai, o A. L. neišsigalint, iš civilinio atsakovo J. L. 900 Lt turtinės žalos civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nepilnamečiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. sausio 2 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, rastu raktu atsirakinę R. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukujas duris, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė jam priklausantį kampinį šlifuoklį „SKIL“, kurio vertė 129 Lt, benzininį pjūklą „PARTNER“, kurio vertė 600 Lt, elektrinį grąžtą, kurio vertė 80 Lt, medžio apdirbimo stakles, kurių vertė 600 Lt, 21 vnt. raktų, kurių bendra vertė 200 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 200 Lt, patalynės komplektą, kurio vertė 45 Lt, tuo bendrai nukentėjusiajam R. K. padarydami 2174 Lt turtinę žalą.

Be to, nepilnamečiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. sausio 2 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuimdami pakabinamas spynas, per duris, įsibrovė į N. S. priklausančius sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jai priklausantį benzininį pjūklą „ZIP“, kurio vertė 400 Lt, dviratį, kurio vertė 70 Lt, 6 pakuotes su kuro briketais, kurių bendra vertė 30 Lt, tuo bendrai nukentėjusiajai N. S. padarydami 500 Lt turtinę žalą.

Be to, nepilnametis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 2 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 187 str. 1 d.), pro duris įsibrovė į A. V. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti 4 automobilio ratų apdailas, kurių bendra vertė 100 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes pasišalindami pamiršo, bei tuo pat metu sugadino garaže stovėjusio automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dangčio rankenėlę, kurios vertė 100 Lt, ir rankenėlės spynelę, kurios vertė 200 Lt, tuo bendrai sugadinus turtą nukentėjusiajam A. V. padarydamas 400 Lt turtinę žalą.

Be to, nepilnametis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio mėnesį naktį, iš 2 d. į 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 187 str. 1 d.), pasinaudodami atsineštu stiklo rėžtuku sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), trijų plastikinių langų stiklo paketus, kurių vieno vertė 200 Lt, bendrai 600 Lt, tuo bendrai sugadinus turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 600 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo skirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad būdamas laisvėje visiškai atlygino pagal nukentėjusiųjų R. K. ir N. S. civilinius ieškinius jiems padarytas turtines žalas. Teigia, kad nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys buvo 300 Lt, su kuriuo jis ir R. G. sutiko, tačiau iš jo šiam nukentėjusiajam yra priteista 500 Lt, todėl nežino, iš kur atsirado tokio dydžio turtinė žala. Tvirtina, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu 900 Lt nesutinka, nes jis sugadino tik vieną plastikinį stiklo paketą, o civilinis ieškinys yra už visus tris stiklo paketus, nors du stiklo paketai buvo subraižyti, o tik vienas išmuštas. Sutinka atlyginti tik už vieną stiklo paketą 300 Lt (su įdėjimu), kurį pripažįsta išdaužęs.

Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad jis atlygino civilinius ieškinius, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusieji R. K. ir N. S. pretenzijų jam neturėjo. Teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose mokosi, įgijo kompiuteristo specialybę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę ir priteistus civilinius ieškinius, nes nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, pažada pasitaisyti, mokosi, todėl neturi iš ko atlyginti žalų.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. R. G. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę papildomai subendrinus su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b. pap. laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę R. G. paskirti – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams; į R. G. paskirtą bausmę papildomai įskaityti pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį atliktą bausmę, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo; nustatyti, kad A. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, J. L. turi atlyginti 250 Lt A. V. ir 450 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, ir ši J. L. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai A. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė BK 63 str. 9 d. nuostatas, taip pat nuosprendžiu netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Nurodo, kad R. G. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio priėmimo, todėl esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai netaikė BK 63 str. 9 d. ir nuosprendžiu paskirtų bausmių nesubendrino su minimu anksčiau priimtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus 2012-08-02 ir 2010-04-22 nuosprendžiais paskirtas bausmes, R. G. teisinė padėtis švelnėja, nes į paskirtą bausmę įskaitoma visa 2010-04-22 nuosprendžiu atlikta bausmė (kad R. G. bausmę atliko, patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2012-08-17 raštas).

Taip pat skunde nurodo, kad atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje pasisakė, kad jei nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Apylinkės teismas nuosprendžiu nustatė, kad civilinė atsakovė J. L. turi atlyginti visą R. G. ir A. L. padarytą žalą A. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į dalyvavusių įvykdant nusikalstamą veiką bei padarant žalą asmenų skaičių, laikant, kad nusikalstamą veiką padariusių asmenų kaltė yra vienoda, iš A. L. atstovės pagal įstatymą bei civilines atsakovės J. L. turėjo būti priteistina atlyginti žala – 250 Lt A. V. ir 450 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, apylinkės teismas nuosprendžiu nenustatė, kad J. L. pareiga atlyginti žalą kyla tik tuomet, kai A. L. neturi turto ar uždarbio, pakankamo turtinei ar neturtinei žalai atlyginti bei ši pareiga pasibaigia, kai A. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka turtinei ar neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1–4 p.).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistuosius pripažino kaltais dėl svetimo turto pagrobimo ir pasikėsinimo pagrobti, o R. G. ir už svetimo turto sugadinimą, ir nuteisė juos pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 ir 3 d. Apeliaciniais skundais nei nuteistieji, nei prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teismas nustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Pagal BK 25 str. 1 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamosios teisės teoriją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš bylos matyti, kad R. G. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tarp jų ir svetimo turto sugadinimus, padarė bendrai su A. L., tačiau pastarasis šių veikų padarymo metu tebuvo 14-os metų, t. y. nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal BK 187 str. 1 ir 3 dalis, todėl A. L. negali būti laikomas bendrininku R. G. padarant šias nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad A. L. nėra nuteistas už svetimo turto sugadinimą pagal BK 187 str. 1 ir 3 dalis. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. G. nusikalstamas veikas – svetimą turto sugadinimą, padarė bendrininkų grupėje, ir šią aplinkybę be pagrindo pripažino R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistasis A. L. prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino padarytą žalą R. K. ir N. S.. Iš bylos matyti, kad nukentėjusieji R. K. ir N. S. nereiškė byloje civilinių ieškinių, nes pagrobti daiktai jiems policijos pareigūnų buvo grąžinti (1 t. 40, 62 b. l., 2 t. 107 b. l.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žalą atlygino A. L. ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistiesiems už BK 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas skyrė pačias griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Nors A. L. ir R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir yra mažesnės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau teismas nepakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą, nes nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai ir iki šių veikų padarymo nebuvo teisti (nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad teistumas jiems neišnykęs). Taigi, teismas, skirdamas nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmes pagal BK 178 str. 2 d. nesilaikė BK 91 str. 3 d. nuostatos, jog terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bei BK 55 str. nuostatos, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamajam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o skiriant laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus bei pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra teistas du kartus ir atlieka bausmę pataisos namuose, be to, LITEKO duomenimis jo atžvilgiu Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. Šios aplinkybės R. G. apibūdina itin neigiamai, todėl jam turi būti skiriama griežta bausmė, tačiau atsižvelgus į BK 55 str., 91 str. 3 d. nuostatas ir į tai, kad nusikalstamas veikas R. G. padarė būdamas nepilnamečiu (16-os metų), iki šių veikų padarymo nebuvo teistas, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti (BK 178 str. 2 ir 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su A. L.) aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė per vieną naktį, daroma išvada, kad nėra pagrindo R. G. pagal BK 178 str. 2 d. skirti pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės keičiamos laisvės apribojimo bausmėmis. Be to, pagal BK 90 str. 4 d. nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, todėl paskirdamas R. G. už BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą 60 parų arešto bausmę, apylinkės teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Be to, atsižvelgus į tai, kad arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas ir yra pati griežčiausia, kuri gali būti skiriama už baudžiamąjį nusižengimą, konstatuojama, kad teismas, nesilaikydamas BK 55 str., 90 str. 4 d., 91 str. 3 d. nuostatų, R. G. pagal BK 187 str. 3 d. paskyrė per griežtą bausmę. Dėl R. G. pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. paskirtų per griežtų bausmių, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.).

Teismas taip pat nustatė, kad apylinkės teismas, subendrindamas R. G. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 str. 9 d. nuostatas. Iš bylos matyti, kad R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė ne tik iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžio priėmimo, bet ir iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio priėmimo. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. paskirtos bausmės subendrintos tik su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri nebuvo bendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, apylinkės teismas R. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes privalėjo subendrinti ir su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų BK 63 str. 9 d. nuostatų (BPK 328 str. 1 p.).

A. L. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka nebaustas, nors nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau šiuo metu yra teisiamas penktą kartą ir atlieka bausmę pataisos namuose, o LITEKO duomenimis A. L. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 180 str. 1 d. Šios aplinkybės A. L. apibūdina itin neigiamai, todėl jam turi būti skiriama griežta bausmė, tačiau atsižvelgus į BK 55 str., 91 str. 3 d. nuostatas ir į tai, kad nusikalstamas veikas A. L. padarė būdamas nepilnamečiu (14-os metų), iki šių veikų padarymo nebuvo teistas, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė per vieną naktį, daroma išvada, kad nėra pagrindo A. L. pagal BK 178 str. 2 d. skirti pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės keičiamos laisvės apribojimo bausmėmis. Dėl A. L. paskirtų per griežtų bausmių, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.).

Apeliaciniais skundais nuteistieji prašo mažinti jiems priteistus civilinius ieškinius.

BPK 115 str. 1 d. numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Iš bylos matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sugadinto turto – išmušto stiklo paketo ir dviejų subraižytų stiklo paketų, o nukentėjusysis A. V. – dėl automobilio sugadinimo patyrė turtinės žalos, pateikė patirtą žalą patvirtinančius dokumentus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo išdaužtas vienas langas, o du langai subraižyti ir jų bendra vertė 600 Lt, o langų pakeitimas – 300 Lt (1 t. 102–103 b. l.). Nors nuteistieji tvirtino, kad jie subraižė ir išdaužė vieno lango stiklo paketą, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad analogišku būdu – subraižant, išrėžiant keturkampius buvo sugadinti ir kiti du langai, turtas sugadintas tuo pačiu metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo sugadinti trys langai. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad nuteistasis R. G. prisipažino sugadinęs svetimą turtą, nekyla abejonių, kad tarp R. G. nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš kalto asmens priteistas žalos atlyginimas. Aplinkybė, kad nuteistasis R. G. neturi lėšų atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui civilinių ieškinių, neduoda pagrindo priteistų civilinių ieškinių mažinti ar iš viso nepriteisti, nes turtinę žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti.

Nepagrįstas nuteistojo A. L. skundo teiginys, kad nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys buvo 300 Lt, su kuriuo jis ir R. G. sutiko, nes iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis A. V. dėl jam padarytos turtinės žalos pareiškė 500 Lt dydžio civilinį ieškinį (100 Lt automobilio dangčio rankenėlė, 200 Lt spynelė, 100 Lt automobilio ratų apdailos, 50 Lt kurui, 50 Lt remonto darbai) (1 t. 76 b. l.), ir, kaip teisingai nuteistasis nurodė, teisiamajame posėdyje abu nuteistieji su nukentėjusiojo A. V. ieškiniu sutiko (2 t. 151–152 b. l.). Dėl sugadintų automobilio dangčio rankenėlės, spynelės bei išlaidų remonto darbams 400 Lt priteista pagrįstai, nes tokias nukentėjusiojo išlaidas patvirtina byloje esantys dokumentai (1 t. 71 b. l.). Nors apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad automobilio ratų apdailos nebuvo pavogtos, bet jos sulaužytos ir nebetinkamos naudoti (1 t. 75 b. l.), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio ratų apdailos nebuvo apžiūrėtos, neužfiksuoti sugadinimai, o ir pats nukentėjusysis A. V. nepateikė automobilio ratų apdailų defektus patvirtinančių dokumentų. Taigi, nukentėjusiojo teiginių dėl automobilio ratų apdailų sugadinimo, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Pastebėtina, kad nuteistieji nebuvo kaltinami tuo, jog pasikėsindami apvogti A. V. garažą sugadino ir automobilio ratų apdailas. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad neįrodyta, jog nukentėjusysis A. V. patyrė 100 Lt turtinę žalą dėl automobilio ratų apdailos sugadinimo, todėl A. V. priteista suma mažinama šimtu litų, t. y. iki 400 Lt. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. V. sugadinta turto ne už 400 Lt, o už 300 Lt, ir dėl to R. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 187 str. 3 d., tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad turto buvo sugadinta už 400 Lt ir nukentėjusiajam A. V. priteisė visą jo prašomą sumą (500 Lt) turtinei žalai atlyginti. Dėl šių paminėtų aplinkybių nuosprendžio nustatomoji dalis keičiama, nurodant, kad sugadinant turtą nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta 300 Lt turtinė žala.

Pagrįstai prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus, nes iš R. G. ir A. L. solidariai, o A. L. „neišsigalint“, iš civilinės atsakovės J. L. priteisė nukentėjusiojo A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus civilinius ieškinius.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 str. 1 d. nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau, jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 str. 2 d. nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė, todėl pagal subsidiariosios atsakomybės pobūdį šie asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui.

Nors A. L. nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn už A. V. automobilio sugadinimą, tačiau byloje įrodyta, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (pasikėsinimas apvogti nukentėjusiojo A. V. garažą) R. G. ir A. L. padarė bendrais veiksmais – automobilis buvo sugadintas pasikėsinimo padaryti vagystę metu, siekiant turtą pavogti, o ne sugadinti, todėl pripažįstama, kad tokiais bendrais R. G. ir A. L. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiajam A. V. ir šią žalą privalo atlyginti ją padarę kalti asmenys. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu – pasikėsinimo apvogti nukentėjusiojo A. V. garažą – ir šiuo metu A. L. yra nepilnametis, todėl iš A. L. atstovės pagal įstatymą bei civilines atsakovės J. L. priteistina atlyginti žala tik ta civilinio ieškinio dalis, kuri tenka jos prižiūrimam nepilnamečiui. Dėl to nuosprendžio dalis dėl A. V. padarytos žalos atlyginimo keičiama nurodant, kad A. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, J. L. turi atlyginti 200 Lt A. V. (BPK 328 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš R. G. ir A. L. solidariai, o A. L. „neišsigalint“ – iš civilinės atsakovės J. L. priteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 900 Lt turtinei žalai atlyginti, nes pagal BPK 109 str., 111 str. 1 d. atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Iš bylos matyti, kad tik R. G. pripažintas kaltu sugadinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o A. L. už šią nusikalstamą veiką nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Taigi, šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus nuostolius privalo atlyginti tik R. G., todėl nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto civilinio ieškinio keičiamas, civilinį ieškinį priteisiant tik iš R. G. (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti R. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 1 ir 3 dalyse, padarė bendrininkų grupėje.

Patikslinti nuosprendžio nustatomąją dalį nurodant, kad pasikėsinimo apvogti nukentėjusiojo A. V. garažą, sugadinant turtą nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta 300 Lt turtinė žala.

R. G.

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K. namo) paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš N. S. sandėliukų) paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio sugadinimo) paskirtą 60 parų arešto bausmę pakeisti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) ir pagal BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio sugadinimo) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., subendrinti pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K. namo), pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš N. S. sandėliukų), pagal BK 187 str. 1 d. (dėl parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langų sugadinimo) paskirtas bausmes, ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) ir BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio sugadinimo) paskirtą subendrintą bausmę ir R. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pap., paskirtą subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 ir 2011-07-26 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį pilnai atliktą bausmę (3 mėnesius laisvės atėmimo) ir pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendį paskirtos ir faktiškai atliktos bausmės dalį.

A. L.

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. K. namo) paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš N. S. sandėliukų) paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apvogti A. V. garažą) paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pap., paskirtą subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. iš R. G. ir A. L. solidariai priteistą sumą sumažinti iki 400 Lt, o A. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš J. L. išieškoti 200 Lt A. V. naudai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. L. priteistas žalos atlyginimas civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir palikti priteistą 900 Lt žalos atlyginimą tik iš R. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.