Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-241-828/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
2-241-828/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07213-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
N. N.
Atsakovas
H. V.
Išvadą teikia
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Inga Radinienė
Civilinė byla Nr. 2-241-828/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07213-2013-2

Procesinio dokumento kategorija: 78.2.1.; 116.1., 76.4.;125.3.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei,

dalyvaujant ieškovei N. N., jos atstovei advokatei Zinaidai Aksionovai, atsakovo H. V. atstovei advokatei Ingai Radinienei, institucijos, teikiančios išvadą - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei A. M.,

nedalyvaujant atsakovui H. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. N. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo atsakovui H. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusio vaiko L. N. tėvu, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt ir išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prieš ieškovės valią atsakovas atliko su ja lytinį aktą, po kurio ji pastojo, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Ieškovė pranešė apie tai atsakovui, jis tėvystės niekada nepripažino, nors pats skambino į ligoninę po gimdymo. Atsakovas vaikui išlaikymo niekada neteikė, juo nesirūpino.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas parengiamajame posėdyje prašė ieškinį atmesti. Bylą nagrinėjant iš esmės, posėdyje dalyvavo jo atstovė. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kadangi jo dalyvavimas (bylos aplinkybėmis – atlikus biologinės tėvystės tyrimą, nustačius vieną iš įrodomųjų faktų, patvirtinančių tėvystę) neturėjo įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.). Be to atsakovas yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jį atstovauja advokatė.

Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad įstatyme numatytas privalomas įrodymas tėvystės nustatymo byloje yra eksperto išvada. Tokio įrodymo byloje nėra. Todėl byloje atsakovo tėvystės neįrodyta. Atsakovas neigia turėjęs lytinių santykių su ieškove, ir negali būti ieškovei gimusio vaiko tėvas. Todėl atsakovas neprivalo teikti ir išlaikymo ieškovei gimusiam vaikui.

Institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kad ieškinio tenkinimas atitinka ieškovės nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės dukra L. N. gimė (duomenys neskelbtini). Jos gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 5).

dėl tėvystės nustatymo

Įstatyme nurodoma, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 str.), į vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.).

Ieškovė paaiškino, kad turėjo lytinių santykių su atsakovu, po kurių pastojo ir jai gimė dukra. Byloje nenustatyta, kad ieškovė laikotarpyje, kai buvo pradėtas vaikas, artimai bendravo su kitu asmeniu (ne atsakovu). Taigi tai vienas iš įrodymų, patvirtinančių atsakovo tėvystę (CK 3.148 str. 1 d., 389 str.). Be to bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas ir biologinės tėvystės tyrimas. Pateiktas atsakymas, jog, analizuojant poliformines STR žymenų DNR sritis, nustatyta nemažesnė nei 99,95907 proc. tikimybė, kad atsakovas yra ieškovei gimusio vaiko biologinis tėvas (b.l. 60). Nors teismui pateiktas dokumentas nėra ekspertizės išvada, tačiau, atsižvelgiant į atsakyme aprašytą atlikto mokslinio tyrimo metodiką (DNR analizė), teismas pripažįsta, jog šis įrodymas atitinka įstatyme numatytą privalomą mokslinį įrodymą, esantį pagrindu tėvystei nustatyti (CK 3.148 str. 1 d.).

Įvertinus tai, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 str.), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.), vaiko ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, kad ieškovei gimusio vaiko tėvas yra atsakovas (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės L. N. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas niekada neteikė ir neteikia išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Su vaiko išlaikymu susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose, jos paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui. L. N. yra pusantrų metų amžiaus, gyvena su motina pas jos tėvus. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui (apie 500 Lt per mėnesį) iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Ieškovė nedirba, jos darbingumas yra tik 35 proc., pajamos tėra tik socialinė parama (šalpos pensija neįgaliajam ir išmoka vaikui - apie 600 Lt per mėnesį), pragyventi jai ir vaikui padeda ieškovės tėvai. Vertingo turto ieškovė neturi.

Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirtą už tyčinius nusikaltimus, jokių pajamų negauna, vertingo turto neturi. Atsakovas yra sudaręs santuoką, privalo išlaikyti dar du mažamečius vaikus.

Taigi šalių turtinė padėtis sunki. Tačiau pažymėtina, kad tokia atsakovo turtinė padėtis (pajamų vaiko išlaikymui neturėjimas) susidarė būtent dėl jo kaltės (padarytų tyčinių nusikaltimų ir bausmių už juos atlikimo). Todėl šios aplinkybės negali būti pagrindas iš esmės mažinti priteistiną išlaikymą vaikui. Priešingai – ieškovės sunki turtinė padėtis susiklostė ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – ieškovės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji neturi galimybės dirbti bei gauti pakankamas pajamas vaiko išlaikymui. Todėl daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis vaiko išlaikymo aspektu yra geresnė nei ieškovės ir jis didesne dalimi privalo prisidėti prie šios tėvų pareigos vykdymo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Todėl laikytina, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.

Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių apie vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, į tai kokių priemonių šalys ėmėsi ir gali imtis savo turtinei padėčiai pagerinti, į aplinkybę, jog vaikas gyvena su ieškove, kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl išlaikymo vaikui, visetą, teismas sprendžia, kad išlaikytinės L. N. jos tėvų galima teikti suma yra apie 400 Lt per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 200 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. Taigi šio dydžio išlaikymas iš atsakovo ir priteisiamas nuo 2014-04-05.

dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Byloje nustatyta, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui L. N., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Vaiko teisė į išlaikymą, o tuo pačiu ir tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 str. 3 d.). Todėl daroma išvada, kad susidarė vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, t.y. už aštuoniolika mėnesių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (2007-01-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Teismo vertinimu, vaiko poreikiai, ieškovės turtinė padėtis iš esmės nesikeitė ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo susidarymo nurodytą laikotarpį (nuo 2012-10-05 iki 2014-04-04 įskaitytinai). Tačiau atsakovo turtinė padėtis, reikšminga sprendžiant dėl jo pareigos išlaikyti vaikus, keitėsi. Iki 2013 m. liepos mėn. atsakovas dirbo ir gavo pakankamas pajamas. Nuo 2013 m. kovo mėn. atsakovui atsirado pareiga teikti išlaikymą dar vienam mažamečiui vaikui (b.l. 71). Todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad iki 2013-03-04 atsakovas privalėjo teikti 250 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą L. N., o nuo 2013-03-05 – 200 Lt (CPK 376 str. 3 d.). Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmės už tyčinius nusikaltimus atlikimas negali būti pagrindas iš esmės mažinti priteistiną išlaikymą vaikui. T.p. minėta, jog byloje nustatyta, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui. Todėl iš atsakovo vaikui priteisiama visa išlaikymo įsiskolinimo suma 3 850 Lt ((5 mėn. x 250 Lt) + (13 mėn. x 200 Lt)).

Nepilnamečio šalių vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1p.).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: byloje mokėtinas žyminis mokestis – 331 Lt, apskaičiuotas pagal patenkintų reikalavimų dalį (144 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 72 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, 115 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 31 Lt, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 1 677,23 Lt. Ieškinį patenkinus visiškai, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti H. V., a.k. (duomenys neskelbtini) L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o L. N. - H. V. vaiku.

Priteisti iš H. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš H. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 850 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-05 iki 2014-04-04 įskaitytinai.

Skirti N. N., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš H. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 677,23 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus 23 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 362 Lt (tris šimtus šešiasdešimt du litus) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Vygintas Mažuika