Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su civiline byla Nr. 2-126-278/2009 pagal ieškovų Sigitos Kurklietienės, Virginijaus Kurkliečio, Gabijos Kurklietytės ieškinį atsakovams VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui, ADB „Reso Europa“ (teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“), VšĮ Rokiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems asmenims Laimai Gokienei, Audronei Baltakienei, Genei Rudokienei dėl 300 000 Lt neturtinei žalos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais įrodymais ir motyvais.

Teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, tačiau ši suinteresuoto asmens teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio nuostatos numato, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka konkrečių kategorijų byloms nagrinėti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai prašo teismą priteisti iš atsakovų VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, ADB „Reso Europa“, VšĮ Rokiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro neturtinę žalą, patirtą dėl medicinos darbuotojų kaltės, 2007-07-20 autoįvykio metu sužalotam sūnui savalaikiai ir tinkamai nesuteikus sveikatos priežiūros paslaugų. Pagal 2004 m. liepos 13 d. priimto Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau Įstatymas) Nr. IX-2361, kuris įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d., 17 straipsnio 3 dalį ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų pacientams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, tvirtina Vyriausybė. 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 Vyriausybė patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatus, kurių 6 punkte numatyta, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, o 32 punkte – kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, taip pat sprendimą priimant nedalyvavę asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo gavimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintame Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad Komisijos kompetencijai priklauso pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d.. Iš bylos dokumentų matyti, kad pirminis ieškovės S.Kurklietienės ieškinys teismui paduotas 2008-09-18, o bylos duomenimis bei ieškovų teigimu, žala padaryta 2007-07-20, t.y., galiojant Įstatymui, numatančiam išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką, todėl ieškovai turi teisę kreiptis į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, nes iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovų ir sveikatos priežiūros institucijų kilo ginčas dėl padarytos žalos. Nors ieškovai nurodo, kad ginčas yra kilęs iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, tačiau toks teiginys atmestinas. Žala ieškovams buvo padaryta 2007 m., kai dėl eismo įvykyje patirtų sužeidimų mirė G. Kurklietis ir ieškovai mano, kad tai įvyko dėl neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmų ir nekokybiškai suteiktų paslaugų, tačiau iš atsakovų teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad su tuo nesutinka sveikatos priežiūros įstaigos, kaltinamos žalos sukėlimu. Tokiu būdu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Ta aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į sveikatos priežiūros institucijos civilinės atsakomybės draudiką ir šis atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nekeičia atsiradusio ginčo esmės, nes draudimo taisyklėse nurodyta, kad tretieji asmenys (ieškovai), įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę gali tik tada, kai yra šios būtinos sąlygos: draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba atlyginęs tik jos dalį. Atsakovams nepripažįstant, kad žala atsirado dėl jų ar jų darbuotojų veiksmų, draudikui nėra atsiradusi pareiga atlyginti ieškovų reikalaujamą žalą. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtinto sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartis už pacientams padarytą žalą privalo sudaryti visos sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl kilus ginčui dėl žalos padarymo ir atlyginimo į procesą įtraukiamas ir draudikas, tačiau tai nereiškia, kad šie ginčai kyla iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, nes ieškovų ir draudimo bendrovių jokie sutartiniai santykiai nesieja. Dėl paminėto, konstatuotina, jog šis ginčas nekildinamas iš civilinės atsakomybės draudimo santykių (Įstatymo 17 straipsnis). Toks sprendimas atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, todėl po ieškinio, patikslinto ieškinio bei atsiliepimų į juos priėmimo, neabejotinai nustačius, kad ieškovai nesilaikė įstatymo nustatytos būtinos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o šį faktą (2009-03-26 nutartimi teismui pareikalavus pateikti ieškovams duomenis) patvirtino ieškovai savo pareiškimu, gautu teisme 2009-04-01 bei atsižvelgus į užsitęsusį bylos pasirengimą nagrinėjimui, ekonomiškumo kriterijus, teismas daro išvadą esant tikslingu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškimą palikti nenagrinėtu, nes ieškovai dar turi galimybę pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka (1t., b.l. 144, 154-155). Jeigu Komisijos sprendimas tenkins ieškovus, reikalingumo kreiptis į teismą nebeliks. Jeigu ieškovų reikalavimas bus patenkintas iš dalies ar atmestas, o ieškovai su tuo nesutiks, jie turės teisę, atsižvelgiant į tai, kokią sumą bus nutarta išmokėti, pakartotinai kreiptis į apylinkės ar apygardos teismą dėl likusios žalos atlyginimo dalies ar visos žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 296 str. 1 d. 1 p., 297 str.

Nutarė:

ieškovų Sigitos Kurklietienės, Virginijaus Kurkliečio, Gabijos Kurklietytės ieškinį atsakovams VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui, ADB „Reso Europa“ (teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“), VšĮ Rokiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems asmenims Laimai Gokienei, Audronei Baltakienei, Genei Rudokienei dėl 300 000 Lt neturtinei žalos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-126-5278/2009 palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos Apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.