Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-364/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-31
Bylos Nr.
2-364/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sophus“
Civilinė byla Nr. 2-364/2007Procesinio sprendimo kategorija: 69; 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-263-212/2007, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sophus“ ieškinį atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB ,,Sophus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir prašė pripažinti atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą (padarytą vykdant viešą konkursą dėl projekto „Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“ administravimo paslaugų pirkimo) – atmesti UAB „Sophus“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo reikalavimų, neteisėtu bei jį panaikinti, kaip prieštaraujantį VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams . Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė sustabdyti pirkimo procedūras. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas ir prašo jį panaikinti. Šio sprendimo pagrindu atsakovas gali sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė sustabdyti pirkimo procedūras iki išnagrinėtas ginčas tarp šalių.

Šalies argumentai

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, pažeisdamas procesines normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 148 straipsnio 1 dalį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas atsakovui, nes nebuvo realios grėsmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi vadovaujantis VPĮ preliminari pasiūlymų eilė buvo patvirtinta 2007 m. balandžio 18 d., o sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo būtų priimamas ne anksčiau kaip 2007 m. balandžio 28 d.

2. Atsakovas vykdo 14 888 500 Lt vertės projektą ,,Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“, kurio veiklos išdėstytos griežtais terminais, todėl norint sėkmingai įgyvendinti projektą negalima nukrypti nuo nustatytų terminų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis ir viešąjį interesą, nes neįgyvendinus projekto bus padaryta žala ne tik Panevėžio rajonui, bet ir Lietuvai.

3. Laikinosios apsaugos priemonės pažeis viešąjį interesą, nes neįgyvendinus svarbaus projekto bus padaryta žala visuomenės interesams.

4. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pažeisdamas proporcingumo principą, nes teismas neatsižvelgė kokius padarinius sukels laikinosios apsaugos priemonės atsakovui – nebus laiku įgyvendintas projektas, nebus įsisavintos lėšos, visuomenė negaus naudos, o net ir pabaigus procedūras ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Teismas pažeidė ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sutrikdyta atsakovo veikla.

6. Teismas nepareikalavo atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).

7. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – pirkimo sutarties sudarymas, leidžiantis racionaliai naudoti lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas, tai yra teismo nutartį dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmanoma galima realiai įvykdyti (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 152 str. 1 d.).

Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalis). Ūkinės veiklos skatinimas ir sąlygų jai vystyti sudarymas yra viešasis interesas, valstybės ir jos institucijų pareiga visuomenei, žmonėms, remti naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl tinkamas ir savalaikis projekto, remiančio ir skatinančią naudingą visuomenei ūkinę veiklą, įgyvendinimas yra viešasis interesas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešo intereso apsaugą ir tik po to siekiama kreditoriaus (ieškovo) ir skolininko (atsakovo) tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo siekti, kad visų pirma būtų nepažeisti viešieji interesai. Jeigu nustatoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/arba gali sutrukdyti valstybei ar savivaldybės institucijoms vykdyti Konstitucijos ginamus viešuosius interesus, teismas turi atsisakyti taikyti laikinųjų apsaugos priemones.

Viešasis pirkimas vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“, šio projekto administravimo paslaugoms pirkti. Ginčijamas viešasis pirkimas glaudžiai susijęs su paties projekto įgyvendinimu. Projektu siekiama pagerinti verslo aplinką, t.y. projektu siekiama įvykdyti Konstitucijos užtikrinamus viešuosius interesus – ūkinės veiklos skatinimą ir sąlygų jai vykdyti sudarymą. Viešajam interesui taip pat reikšminga yra ta aplinkybė, kad pirkimo dokumentuose numatytų darbų atlikimas būtų atliktas projekte numatytu laiku. Iš paramos teikimo sutarties (b.l. 44-58) matyti, kad pirmasis mokėjimo prašymas paramos daliai turi būti pateiktas iki 2007 m. birželio 30 d., o visas projektas turi būti įgyvendintas iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas, vykdydamas viešą pirkimą, veikia ne tiek savo interesais, kiek gindamas viešuosius interesus. Ieškovas gina savo turtinius interesus. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir stabdant pirkimo procedūras, dėl trumpų finansavimo terminų, kyla grėsmė viso projekto įgyvendinimui, o tuo pačiu ir kyla grėsmė pažeisti minėtus viešuosius interesus. Todėl laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos naikintinos, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Be to, apeliantas teisingai nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

Iš ieškovo UAB „Sophus“ ieškinyje suformuoto reikalavimo matyti, kad ieškovas prašo: pripažinti atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą – atmesti UAB „Sophus“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo reikalavimų, neteisėtu bei jį panaikinti, kaip prieštaraujantį VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones sustabdė viešo pirkimo procedūras. Tačiau iš ieškinio matyti, kad ieškinio dalykas yra viešųjų pirkimų procedūros pažeidimo pripažinimas ir vieno iš sprendimų panaikinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – garantuoti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Iš esmės galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo realus ir tinkamas įvykdymas bus tuomet, kai įvykdžius teismo sprendimą ieškovas faktiškai gaus tai, dėl ko kreipėsi į teismą. Ieškovas prašo pripažinti viešo pirkimo komisijos sprendimą neteisėtu ir prašo jį panaikinti, tačiau neginčija kitų sprendimų, tame tarpe ir sprendimo dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, todėl galimas būsimas ieškovui palankaus teismo sprendimo rezultatas neturės įtakos tolimesnėms viešojo pirkimo procedūroms ir pateikto ieškinio reikalavimo patenkinimo įvykdymas yra realiai įmanomas nestabdant pirkimo procedūrų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su ieškinio reikalavimais. Minėta, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikštais ieškinio reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Kadangi nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmestinas.

Teismui nustačius, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir atmetus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo UAB „Sophus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismas Marytė MitkuvienėVincas VerseckasVigintas Višinskis