Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, V. A. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2016-07-05 Jonavoje dirbo statybos objekte - tiltas per Nerį, buvo vykdoma tilto renovacija ir tą dieną klojo asfaltbetonį. Tiltas buvo padalintas skersai į dvi dalis: viršutinėje dalyje darbus vykdė 18 padalinys, žemutinėje dalyje darbus vykdė 8 padalinys, kurio darbų vadovas A. V.. Jis buvo atsakingas už savo 18 - to padalinio darbuotojų saugą ir sveikatą. Jų padaliniui buvo pavesta atlikti pusės tilto renovaciją. Darbų atlikimui buvo pasiruošta, tiltas buvo aptvertas, eismas ta puse, kur jie dirbo, nevyko. Vienoje pusėje dirbo jie, kitoje – vyko eismas šalia darbo zonos. Eismas buvo reguliuojamas šviesoforo. Nukentėjusysis B. L. dirbo jo padalinyje, santykiai su nukentėjusiuoju geri. Asfaltavimo darbus, asfalto įrengimą atliko trečias padalinys, vadovaujamas darbų vadovo D. Ž.. Pagal technologiją asfalto įrengimui turėjo būti temperatūrinės siūlės, kad būtų galima pakloti drenažinę juostą. Paskyrė keturis darbuotojus, tarp kurių buvo nukentėjusysis B. L., dėti lenteles prieš įrengiant asfaltą, kad būtų galima kloti drenažinę juostą. Jis su brėžiniais trumpam nuėjo į vagonėlį. Klotuvui grįžtant į jų viršutinę darbų zoną, iš vagonėlio ruošėsi išeiti į darbinę zoną. Apie 11 val. 15 min., jam beišeinant, atlėkęs K. pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, įvyko nelaimė. Nulėkęs iki vietos, pamatė B. L. gulintį ant asfalto. Šalia stovėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, kuris partrenkė nukentėjusįjį. Kaip jam vėliau paaiškino, B. L., pamatęs pribyrėjusius akmenukus ant izoliacinės dangos, pasiūlė V. K. juos nušluoti. V nuėjo į tilto priekį, o B pradėjo šluoti nuo vidurio ir nepamatė atvažiuojančio automobilio. Nurodymą nušluoti akmenukus iš naujo, sustabdyti važiuojantį transportą, turėjo duoti jis. Tokio nurodymo nedavė. Klotuvas buvo ne jų darbo zonoje, todėl tuo metu jo žmonės turėjo ilsėtis ir laukti, kol sugrįš. Grįžus klotuvui į jo darbų zoną, jis, kaip darbų vadovas, privalo būti objekte ir prižiūrėti darbus, iš objekto pasišalinti negali ir nebuvo pasišalinęs. Pribyrėjus akmenukams, priemonių dėl jų pašalinimo turi imtis jis. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2007 m. ar 2009 metų. Jis turėjo teisę eiti statybos vadovo pareigas. Kaip darbų vadovas buvo atestuotas, eiti šias pareigas paskyrė direktorius. Yra pasirašytinai supažindintas su pareigybine instrukcija, su darbų saugos instrukcija, su įmonės vidaus norminiai aktais. Buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę darbo vietoje. Pagal pareigybinę instrukciją jam buvo pavesta: vadovauti žmonėms atliekant tilto statybos renovaciją. Nukentėjusysis B. L. dirbo vairuotoju ir kelininku betonuotoju. Nukentėjusiajam nereikėdavo sakyti, kad jis turi kažką daryti, nes jis pats pamatęs darbą be nurodymo imdavo ir padarydavo. Nukentėjusysis jo buvo instruktuotas dėl saugos reikalavimų darbo vietoje, kelio darbininko dirbančio ant tiltų instrukcija, instruktuotas pasirašytinai. Įmonėje buvo instruktuotas - kelio darbininko instrukcija bei vairuotojo instrukcija, nes vairavo autobusą ir vežiojo žmones. Jis nukentėjusiajam nurodydavo darbus. Tą dieną keturių žmonių brigadai buvo nurodyta dėti lenteles ant asfalto. Pamačius, kad nelabai sekasi tai atlikti, nurodė tik atnešti lenteles, o asfaltuotojai dėjo jas į vietą. Nušluoti akmenukus nuo kelio yra būtina, nes nenušlavus negalima atlikti tolesnių darbų, akmenukai gali pradurti izoliaciją. Akmenukų nušlavimas buvo atliekamas prieš asfalto klojimą ryte. Vėliau nuo mašinų dar pabiro akmenukų. Nukentėjusiajam papildomai nenurodė atlikti šlavimo darbų. Mano, kad informuoti transporto priemonės vairuotoją, kad reguliuotų eismą pranešant, kad darbinėje zonoje nėra žmonių, įspėti, kad kelias laisvas, turėjo D. Ž.. Asfaltą klojo D. Ž. vadovaujamas padalinys. D. Ž. tikriausiai turėjo paskirti atsakingą asmenį. Tai būtų buvusi kaip papildoma apsaugos priemonė. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad kiti asmenys nepapultų į pavojingą zoną. Pripažįsta, kad to nepadarė ir dėl to labai gailisi. Nežino, ar sunkvežimio vairuotojas važiuodamas signalizavo, nes tuo momentu buvo vagonėlyje. Instruktuojant nukentėjusįjį kalbėjo apie tai, kad reikia atidžiai dirbti, kad žmogus turi viską matyti. Jis paties įvykio nematė. Kai atėjo, nelaimė jau buvo įvykusi. Paprašė vairuotojo patraukti automobilį, kad prieiti prie žmogaus. Nukentėjusįjį B. L. tuo metu laikė kitas darbuotojas, pusiau sėdomis. Nematė, kad nukentėjusysis būtų patrauktas iš įvykio vietos. Nepamena, kad kitiems darbuotojams būtų nurodęs iš po automobilio rato ištraukti nukentėjusįjį. Susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, žala šiai dienai neatlyginta. Po įvykio nukentėjusiajam skambino, su juo nebuvo susitikęs. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, D. Ž. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2016-07-05 dirbo ant tilto per Nerį 34-tame kilometre, vykdė asfaltavimo darbus. Ant tilto dirbo du padaliniai. Jų padaliniui buvo pavesta atlikti asfaltavimo darbus, t. y. ant tilto pakloti asfalto dangą dvejomis juostomis. Klojant pirmą juostą, mašinos važiuodavo tiesiai, klojant kitą juostą, mašinos turėjo važiuoti atbulomis. Pagal darbų saugą, signalą vairuotojui, kada privažiuoti, duoda klotuvo mašinistas. Dar esant dideliam atstumui iki transporto priemonės, daugiau kaip 100 metrų, ir pažiūrėjęs, kad dirbamoje zonoje nėra žmonių, pasakė vairuotojui, kad gali atbulomis važiuoti trečia mašina. Tuo metu klotuvo operatorius stebi ir rodo, kada mašinai privažiuoti, kada sustoti. Darbo zona buvo didelė, per raciją pasakė, kad gali važiuoti, vairuotojas pranešė ir mašina išvažiavo laisva juosta, kuri dar nebuvo asfaltuota. Kada vyko asfaltavimo darbai, jis turėjo stebėti ne tik automobilį, bet ir už klotuvo vykstantį darbo procesą. Per asfalto dangą važinėjo asfalto volas - plentvolis. Asfaltavimo metu buvo dar 11 kelio darbininkų. Kiekvieną jų turėjo stebėti, kad nepalįstų po plentvoliu, kad plentvolis neprivažiuotų arčiau 5 metrų prie klotuvo, kad, privažiuojant transportui, nepalįstų žmogus. Nukreipęs žvilgsnį, išgirdo riksmą, automobilio signalizavimą, šaukė žmonės. Priekyje pamatė sustojusį sunkvežimį, po jo galiniais ratais gulėjo kelio darbininkas. Žmogus jau buvo nugriuvęs po ratais, o sunkvežimis vis dar bandė jį pervažiuoti, galiausiai nepavykus, sustojo. Jis pagalbos telefonu 112 pranešė apie sužalotą žmogų. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad sužalotas B. L.. Šalia buvęs kitas darbininkas pakėlęs nukentėjusįjį laikė pusiau sėdimoje padėtyje. Matėsi atviri kaulų lūžiai. Apie įvykį informavo valdžią. Asfaltavimo darbai buvo nutraukti. Iš įvykio vietos buvo patrauktas ir automobilis. B. L. su greitąja išvežė į ligoninę. Jis AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 metų. Nuo 2006 metų eina darbų vadovo pareigas. Su pareigybės aprašymu, darbų saugos instrukcijomis, kitais įmonės norminiais aktais buvo supažindintas pasirašytinai. Kaip darbų vadovas buvo atestuotas, vyko kursai, mokymai. Jis turėjau pareigą užtikrinti darbuotojų darbų saugą, sveikatos kontrolę darbo vietose. Jis turėjo paskirti atsakingą darbuotoją, kuris signalizuotų vairuotoją apie kliūtį, pavojų. Turėjo užtikrinti, kad į pavojingą zoną nepatektų darbuotojai, turėjo matyti visą darbo procesą 200 metrų atstumu. Jis turėjo būti ne tik prie klotuvo, kur nemažai pavojų, bet kontroliuoti ir tuos pačius vairuotojus. Turėjo sugebėti visa tai padaryti, o priešingu atveju, turėjo pastatyti žmones, kurie prižiūrėtų. Važiuojant sunkvežimiui atbulomis signalas buvo girdimas, tačiau šiek tiek silpniau nei kitų mašinų. Tuo metu buvo labai didelis triukšmas, per tiltą važiavo sunkiasvoris transportas. Leidimą V. P. važiuoti atbuline eiga davė jis. Prieš duodant leidimą privalėjo įsitikinti, kad nėra jokių kliūčių. Tuo momentu ant kelio nieko nebuvo. Jis per raciją pasakė, kad gali privažiuoti, nusisuko į šalia dirbančius žmones, žiūrėjo, kad jie po volu nepakliūtų. Tuo metu, kaip suprato, žmogus šlavinėjo akmenukus. Jis prižiūrėjo asfaltavimo darbus, mašina po truputį važiavo. Pagal pareigas jam priklauso stebėti procesą, t. y. prižiūrėti darbuotojus, prižiūrėti važiuojančius sunkiasvorius automobilius. Įmonėje dirba 11 metų, asfaltuotas ne vienas tiltas, ir nė karto prie mašinų nebuvo reguliuotojo, lydinčio mašiną. Iki įvykio buvo įsitikinęs, kad visi turi žinoti, jog asfaltavimo zonoje negali būti žmonių, todėl buvo garantuotas, kad žmonių nebus. Ateityje bus paskirtas žmogus, kuris lydės mašinas. Kai įvyko eismo įvykis, transporto priemonė buvo vietoje. Jis visą laiką prie transporto priemonės nebuvo, todėl nežino, ar ji buvo pajudinta iš vietos. Kai atvyko policijos pareigūnai, kilo konfliktas dėl transporto priemonės patraukimo iš vietos. Nukentėjusįjį nuo žemės pakėlė kelio darbininkas, norėjo pagelbėti, manė, kad bus geriau ir laikė prie savęs. Negirdėjo, kad kaltinamasis V. A. būtų davęs nurodymus patraukti nukentėjusįjį ir automobilį iš įvykio vietos. Kaltinamasis V. P. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios samdo transportą asfalto vežimui. Dėl žalos atlyginimo pasirašė su nukentėjusiuoju susitarimą. Savo elgesį vertina labai blogai, pripažįsta kaltę, gailisi, dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Mano, kad nepakankamai gerai dirbo, ne viską iki galo padarė, dabar dirbs kitaip.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, V. P. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad jam 2016-07-05 buvo duotas nurodymas atvežti asfaltą ant Jonavos tilto. Atvyko su asfaltbetoniu. Prieš jį buvo dar du automobiliai. Jis stovėjo ir laukė komandos. Kai paskutinė mašina baigė išsikrauti, nuėjo prie klotuvo. D. Ž. davė nurodymą žodžiu ir pamojo ranka, kad jis gali važiuoti. Nuo klotuvo iki automobilio buvo apie 100 metrų. Prieš įlipdamas į automobilio kabiną, pažiūrėjo ir įsitikino, kad nėra žmonių. Po truputį važiavo link klotuvo. Jo manymu, žmogus atsirado jam judant. Judant atbuline eiga, matosi ne visa zona, nes užstoja kėbulas. Įjungus atbulinę pavarą, garsinis signalas įsijungia automatiškai. Signalo garsas prislopintas nebuvo, jis toks, koks yra. Pagal šiuolaikines mašinas garsas gal kiek per mažas. Pripažįsta, kad pažeidė saugaus važiavimo kelyje taisykles. Vairuodamas transporto priemonę, privalėjo įsitikinti, kad darbų zonoje žmonių nėra. Reguliuotojo niekada nebūdavo, kur privažiuoti parodo klotuvo mašinistas. Važiuodamas pamažu, išgirdo riksmą sustoti ir greitai sustojo. Kažkas šaukė pavažiuoti į priekį. Apie 2 metrus pavažiavo į priekį. Pribėgęs prie mašinos galo, pamatė gulintį L. Kažkoks darbuotojas laikė nukentėjusįjį už galvos. Jam paskambinus pagalbos telefonu, atvyko medikai. Jam pačiam pasidarė silpna ir jį išvežė į ligoninę. Dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju susitarė. Per įmonės direktorių domėjosi nukentėjusiojo būkle. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Tikrai nematė, kad po nelaimingo atsitikimo nukentėjusįjį kas nors būtų patraukę iš vietos.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, gynėjui, nukentėjusiojo atstovui ir kitiems proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Nukentėjusysis B. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - šaltkalviu - kelio darbininku dirba nuo 2016 m. gegužės mėn. vidurio. Jis supažindintas pasirašytinai su darbų saugos reikalavimais. Lygtai susipažinęs pasirašytinai ir su savo pareigybinėmis instrukcijomis. Kiek jam yra žinoma, padalinyje už darbuotojų saugą yra atsakingas objekto darbų vadovas V. A.. Pastarasis jį supažindino su darbų saugos reikalavimais jam pradėjus dirbti objekte, kuris yra kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis, ant tilto per Nerį. 2016-07-05 08.00 val. darbininkai pradėjo dirbti nurodytame objekte. V. A. darbuotojams nurodė dirbti kelio asfaltavimo darbus, paruošti tilto dangą, nuvalant ją nuo nešvarumų, akmenukų. Apie 11.00 val. baigus asfaltuoti pirmą juostą, jis su V ėjo ruošti ir valyti antrąją kelio juostą asfaltavimui. Jiems valant savo kelio ruožą, jis šlavė, taip pat tvarkė šone esančias lentas ir, baigęs darbus, ruošėsi eiti iš tos darbo juostos. Jam būnant ties antrosios juostos viduriu, pasisukus eiti link dešinės išasfaltuoto kelio pusės, pajuto smūgį į kairiąją kūno pusę, po kurio, nespėjęs atsitraukti, prarado pusiausvyrą ir nukrito ant izoliacinės dangos po sunkvežimiu. Sunkvežimis, kurio jis prieš tai nematė, važiavo atbuline eiga. Sunkvežimio greičio nurodyti negali. Jis dar bandė trauktis prieš nukrisdamas, tačiau jam nepavyko, iš rankų iškrito šepetys, kuriuo valė dangą. Visų įvykio smulkmenų neprisimena, tik prisimena, kad jo kojos buvo ties sunkvežimio dešiniuoju galiniu ratu, ir sunkvežimis jį dar kažkokį kelio atstumą vilko. Taip pat girdėjo, kad kita kelio juosta važiuojančių transporto priemonių vairuotojai pradėjo šaukti: „Vairuotojau, stok, gale po apačia stumi žmogų“. Ir tik po šitų šauksmų, taip pat šaukiant ir jam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sustojo. Šio sunkvežimio garso signalas, važiuojant atbuline eiga, turėjo būti, bet jis jo negirdėjo dėl pašalinių garsų ir pro šalį važiuojančių transporto priemonių. Kai įvyko nelaimė, V. A. įvykio vietoje nebuvo, jis buvo nuėjęs į vagonėlį. Sustabdęs sunkvežimį, jo vairuotojas priėjo prie sunkvežimio galo, sunkvežimio ratai jau buvo pervažiavę per jį. Kokiu būdu ir kas patraukė jo ranką iš tos vietos, jis neprisimena, nes jam buvo šokas. Kelio darbininkai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir pakvietė V. A.. Atbėgęs V. A. liepė sunkvežimio vairuotojui patraukti sunkvežimį iš įvykio vietos, kad būtų galima prie jo prieiti. Vairuotojui, kurį jis pažinojo iš matymo, kuris jį ir sužalojo, patraukus sunkvežimį iš vietos, V. A. darbuotojams liepė patraukti į sunkvežimio galo vidurį ir jį. Kodėl jis buvo sunkiai sužeistas traukiamas iš įvykio vietos, nežino, tik girdėjo, kaip R V. A. sakė, kad negalima traukti sužaloto žmogaus ir tai daro tik V. A. nurodymu. Kai jis buvo patrauktas, tik tada V. A. jį nufotografavo. Netrukus atvažiavo greitoji, jis buvo pristatytas į Jonavos ligoninę, paskui tą pačią dieną pervežtas į Kauno klinikas (1 t., b. l. 27-29).

Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 8-9 metus kelininku ir betonuotoju. Pagal jo pareigines instrukcijas jam pavesta betonuoti kelią, taip pat atlikti visus kitus darbus ant tiltų, kasti žemę, kloti plyteles, rišti armatūrą, betonuoti klojinius. Su pareiginėmis instrukcijomis, taip pat darbų saugos instrukcijomis, reikalingomis darbe, jis yra susipažinęs pasirašytinai. B. L. jo bendradarbis. 2016-07-05 jų brigada, kurioje buvo paskirti dirbti keturi žmonės - jis, V. K., R. K. ir B. L., dėjo lenteles ant asfalto izoliacinės dangos. Darbai vyko Jonavoje, ant tilto per Nerį, prie AB „Achema“. Kokius darbus turės dirbti, jiems nurodė V. A., kuris yra jų tiesioginis vadovas. Pastarasis juos instruktuoja, kaip saugiai dirbti, duoda pasirašyti dokumentus dėl išklausyto instruktažo apie saugų darbą. 2016-07-05 apie 11.00 val., jam dirbant ant tilto prie keltuvo, matė, kad V. K. ir B. L. šlavė su šluotomis akmenukus nuo izoliacinės tilto dangos. Jis negirdėjo, kad jiems kas nors būtų liepęs šį darbą daryti. Jiems buvo liepta tik dėlioti ant dangos lenteles. Ant tilto dirbančių vairuotojų darbą reguliavo tos brigados, kuri kloja asfaltą, kažkoks darbuotojas. Jis tos brigados darbuotojų nepažįsta, todėl jų nurodyti negali. Išgirdęs žmogaus riksmą pamatė, kad sunkiasvorė mašina yra užvažiavusi dešiniosios pusės galiniais ratais ant B. L.. B kojos buvo per vidurį mašinos ratų. Dešiniosios pusės ratai buvo užvažiavę ant B kairiosios rankos ir peties. To momento, kaip įvyko nelaimė, jis nematė. Šalia B, maždaug 10-20 metrų atstumu, buvo R. K., kuris laikė B, kol atvyko greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Tiksliai nurodyti, ar buvo koks nors garsinis signalas kai mašina važiavo atbuline eiga, jis negali, nes pats stovėjo šalia garsiai ūžiančio asfalto klotuvo, taip pat triukšmą kėlė kita tilto juosta važiavę automobiliai. Pamatęs įvykį, jis ir kiti žmonės šaukė sunkiasvorės mašinos vairuotojui, kad jis važiuotų į priekį. Matė, kad B. L. galva buvo prie mašinos rato. Sunkiasvorės mašinos vairuotojas, pavažiavęs kelis metrus į priekį, sustojo. V. A. įvykio metu vaikščiojo kažkur prie tilto, jo šalia B. L. nebuvo. Kažkas iš darbuotojų iškvietė medikus, policiją ir pakvietė V. A.. Jis nuėjo sustabdyti eismą ir užtverti kelią, kad greitosios medicininės pagalbos darbuotojai galėtų privažiuoti prie sužaloto žmogaus. Tuo metu jis prie B. L. nebuvo, todėl negali pasakyti, ar B. L. buvo patrauktas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 40-41).

Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku - betonuotoju nuo 2016-05-09. Pagal jo pareigines instrukcijas jam pavesta betonuoti kelią, taip pat atlikti visus kitus instrukcijoje nurodytus darbus ant tiltų, kasti žemę, lankstyti armatūrą, kloti plyteles ir pan. Su pareiginėmis instrukcijomis, taip pat darbų saugos instrukcijomis, reikalingomis darbe, yra susipažinęs, pasirašęs dokumentus dėl supažindinimo su jomis, laikęs atitinkamus egzaminus. B. L. jo bendradarbis. 2016 m. liepos 5 d. jų brigados darbininkai - jis, M. G., R. K. ir B. L. - dėjo lenteles ant asfalto izoliacinės dangos ant tilto per Nerį. Kokius darbus turės dirbti, jiems pasakė jų meistras V. A.. Jis, prieš pradedant dirbti sunkesnius darbus, juos ir instruktuoja, kaip saugiai dirbti, duoda pasirašyti dokumentus dėl išklausyto instruktažo apie saugų darbą. 2016-07-05 apie 11.00 val., jis dirbo ant tilto, jo pradžioje nuo Jonavos pusės, o kita brigada dirbo tą patį darbą kaip ir jie, tik kitame tilto gale. Kita tilto juosta vyko eismas, kuris tuo metu nebuvo ypač intensyvus. V. A. buvo jų brigadai davęs nurodymą ant tilto dangos dėlioti lenteles. B. L. jam pasakė, kad reikia nušluoti akmenukus nuo kelio dangos, tačiau kas tai liepė daryti, jis nežino. Jis pats iš V. A. buvo girdėjęs tik apie tai, kad turi dėlioti lenteles. Jam, prieš nueinant į tilto priekį, B. L. pasakė, kad pašluos akmenukus nuo tilto, ir liko maždaug ties tilto viduriu. Jam būnant tilto priekyje, pro jį negreitai pravažiavo atbuline eiga sunkiasvoris automobilis be priekabos, su įjungtais garsiniais signalais. Signalas buvo girdimas ne itin garsiai, nors šalia jo ir nebuvo jokios kitos kelio darbų technikos, neskaitant kita tilto puse pravažiuojančių automobilių. Dažniausiai kelio technikos automobilių garsiniai signalai būna garsesni nei minėto automobilio. Pravažiavus pro jį minėtam automobiliui, netrukus, maždaug po pusės minutės laiko, jis išgirdo šaukiant R. K. „V, greitąją kviesk.“ Atsisukęs pamatė minėtą automobilį, o šalia jos R, kuris šaukė. Ar sunkiasvorė mašina tuo metu buvo sustojusi, nurodyti negali, nes neprisimena. Tuo metu B. L. nematė. Pamatęs išsigandusio R veidą, jis suprato, kad įvyko kažkas negero, todėl nubėgo pas V. A. į vagonėlį. V. A. pasakė, kad R liepė kviesti greitąją medicininę pagalbą. V. A. jo paklausė, kas atsitiko, tačiau jis atsakė, kad nežino. Tada V. A. iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino greitajai medicininei pagalbai, o jis nubėgo prie R. Nubėgęs prie R, pamatė ant asfalto grindinio gulintį B. L., kuriam kraujavo kairioji ranka ties petimi, sunkiasvoris automobilis buvo pavažiavęs į priekį nuo B. L. apie porą metrų. B. L. gulėjo ant nugaros, galva į ratus, vertikaliai mašinos galiniams ratams, ties jų viduriu. Jo kairioji ranka buvo labiau ties automobilio dešiniosios pusės galiniais ratais. B. L. tuo metu nebuvo praradęs sąmonės. Netrukus jam iš paskos atbėgo ir V. A., kuris jam liepė eiti sustabdyti eismą ant tilto. Ar B. L. buvo patrauktas iš įvykio vietos, nematė. Kas galėjo reguliuoti kelio technikos mašinų eismą, nežino, nes nematė. Už darbų saugą jų darbe atsakingas V. A. (1 t., b. l. 43-45).

Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio Nr. 018 darbų vadovu. Bendrovė, kurioje dirba, pagal pasirašytas sutartis, darbus atlieka visoje Lietuvos teritorijoje. Jis dirba darbų vadovu daugiau nei vienerius metus. Pagal jo pareigines instrukcijas jam pavesta organizuoti ir skirstyti darbuotojams darbus, pasirūpinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti darbui reikalingomis priemonėmis. Jis yra tiesiogiai pavaldus padalinio vyr. darbų vadovui V. A. ir padalinio vadovui R. A.. Su pareiginėmis instrukcijomis susipažinęs, taip pat yra susipažinęs su darbų saugos instrukcijomis, reikalingomis darbe, pasirašęs dokumentus dėl supažindinimo, gavęs pažymėjimą, leidžiantį dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, užtikrinančiu darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę. Darbininkus su darbų saugos darbo vietoje instrukcijomis supažindina jis, arba vyr. darbų vadovas V. A.. Su įvadiniu darbų saugos instruktažu supažindina darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas K. S.. Už darbų saugą objekte savo padalinyje yra atsakingi jis ir V. A.. B. L. jis pažįsta kaip bendradarbį, jis dirbo jų padalinyje vairuotoju - kelio darbininku. Dėl saugos darbo vietoje jį instruktavo vyr. darbų vadovas V. A.. B. L. pas juos dirbo nuo 2016 m. birželio 6 d. B. L. gali charakterizuoti tik teigiamai, jis labai atsakingai žiūri į savo darbą, skrupulingas. 2016-07-05, prieš pradedant darbą apie 08.00 val., darbų vadovų vagonėlyje jie su V. A. apsitarė dienos darbus ir V. A. nuėjo pas jų padalinio darbininkus, kad paskirstytų jiems darbus, o jis liko vagonėlyje pildyti statybos darbų žurnalą, į kurį reikia surašyti praeitos dienos atliktus darbus, taip pat reikėjo pildyti papildomus reikalingus darbe dokumentus. Padalinio darbuotojams dirbant objekte, juos prižiūri darbų vadovas, šiuo atveju juos prižiūrėjo V. A.. V. A. dažniausiai ir prižiūri dirbančius padalinio darbuotojus, o jis tvarko reikiamą statybinę dokumentaciją. Jų padalinyje nurodytu laiku dirbo šie kelio darbininkai: M. G., V. K., R. K. ir B. L.. Kokius darbus konkrečiai turėjo dirbti tą dieną kelio darbininkai, jis nežino, nes darbus skirstė V. A.. Kartu su jais minėtą dieną dirbo ir padalinio Nr. 017 darbuotojai, jų darbų vadovas yra D. Ž.. Darbai vyko Jonavoje, ant tilto per Nerį prie AB „Achema“, magistraliniame kelyje A6 „Kaunas – Zarasai -Daugpilis“. Jam būnant darbų vadovų vagonėlyje, pamatė darbuotojų sujudimą. Nuėjęs pamatė ant tilto hidroizoliacijos pusiau sėdintį, pusiau gulintį B. L., kurį klūpėdamas iš nugaros pusės prilaikė darbininkas R. K.. B. L. kojos buvo nukreiptos į priešingą pusę automobiliui, taip kaip jis buvo nugara į jo galinę dalį. B. L. buvo labiau ties dešine šio automobilio puse, ne ties viduriu. Šluotos dalis buvo po dešiniuoju automobilio galiniu ratu. V. A. pasakė, kad iškviesta greitoji pagalba, kad yra pranešta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovui K. S., kuris prašė padaryti nuotrauką iš įvykio vietos. Jis savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo įvykio vietą, o vėliau šias nuotraukas persiuntė atvykusiam į objektą K. S., o po to jas ištrynė iš savo telefono, todėl šiuo metu jų pateikti policijos pareigūnams negali. Jam būnant įvykio vietoje, jis nematė, kad B. L. būtų traukiamas iš tos vietos. Jis matė, kad B. L. kairės pusės ranka buvo laikoma kažkaip neįprastai, jei ranka kraujavo, tai nedaug. Apie tai, kad sužalota B. L. kairioji ranka, girdėjo tik iš įvykio vietoje buvusių darbuotojų. B. L. vilkėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ spec. drabužius - buvo su ryškiaspalviu oranžinės spalvos švarkeliu su atšvaitais, todėl tikrai turėjo būti matomas. Būtent to automobilio, kuriuo buvo sužalotas jam važiuojant atbuline eiga B. L., perspėjamojo garsinio signalo nėra girdėjęs, nes, kaip jau minėjo, tą dieną dirbo vagonėlyje, bet šiaip yra girdėjęs dirbančios objekte technikos perspėjamuosius garsinius signalus ir jie būdavo girdimi gana gerai, nepaisant kitoje kelio neremontuojamoje pusėje pravažiuojančių automobilių. Atvykus medikams ir policijai, B. L., kaip jam vėliau pasakojo V. A., buvo nuvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, vėliau perkeltas į šios ligoninės reanimacijos skyrių ir tą pačią dieną gydytojai pasakė, kad jis bus vežamas į Kauno klinikas (1 t., b. l. 47-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5058/2016(01), nustatyta, kad B. L. kraujyje, paimtame 2016-07-05 12.00 val., etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 169).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5057/2016(01), nustatyta, kad V. P. kraujyje, paimtame 2016-07-05 12.35 val., etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2267/2016(02), nustatyta, kad B. L. konstatuota politrauma, pasireiškusi krūtinės sumušimu, kairės pusės II-VII šonkaulių daugiaskeveldriais lūžiais, pažeidžiančiais krūtinplėves ir plautį, plaučių sumušimas su abiejų plaučių pažeidimu, abipusis pneumotoraksas, poodinė emfizema, kairės mentės skeveldriniai, kairio raktikaulio, atviri kairio dilbio kaulų lūžiai, žaizdos kairiame dilbyje ir plaštakoje, sužalojimai padaryti 2016-07-05 ir galimai užduotyje nurodytu laiku su didele jėga suspaudžiant kairę krūtinės pusę ir kairį dilbį bei plaštaką tarp dviejų sąlyginai plokščių paviršių, nurodytomis aplinkybėmis ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 180-181).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-79 (17), nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: V. P., vairuodamas sunkvežimį atbuline eiga, priekabos galu partrenkė sunkvežimio judėjimo trajektorijoje dirbusį B. L., priekabos galinis ratas užvažiavo ant nukritusio darbuotojo, prispaudė jį prie kelio grindinio ir sužalojo. Tiriamuoju atveju tai, kad atliekant tilto remonto darbus nebuvo imtasi tokių saugos priemonių, kurios užtikrintų, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje darbus atliekančių darbuotojų savaeigiai įrenginiai nesužalotų, yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Jeigu, tiriamuoju atveju, sunkvežimį vairuojant atbuline eiga, vairuotojui iš sunkvežimio kabinos buvo objektyvi galimybė matyti jo judėjimo trajektorijoje už priekabos galo esantį darbuotoją, bet vairuotojas laiku nesustabdė sunkvežimio, partrenkė bei traumavo darbuotoją, tai, tokiu atveju, ši aplinkybė būtų tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir tai neatitiktų Taisyklių [9] 27. p. nurodymo, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. Tai, kad technologijos projekte nebuvo nurodytos konkrečios techninės ir organizacinės priemonės, kurios užtikrintų, kad objekte dirbantys savaeigiai mechanizmai nesužalotų statybvietėje darbus atliekančių darbuotojų, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Tai, jog savaeigių įrenginių veikimo zonoje vykdydamas darbus B. L. nebuvo atidus ir atsargus, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai neatitiko: Nuostatų [3] 2 priedo 2.3. p. nurodymo, jog privaloma imtis tinkamų priemonių, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje darbus atliekančių darbuotojų savaeigiai įrenginiai nesužalotų. Instrukcijos Nr. 3 1 p. nurodymo, kad kelio darbininkai atlikdami pavestas užduotis privalo būti ypatingai atidūs ir saugotis pravažiuojančiojo autotransporto bei statybos objekte dirbančių mechanizmų. Užtikrinti saugų darbą statybvietėje yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovo, statinio statybos vadovo ir statybos darbų vadovų pareiga. Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai nurodyti: Techniniuose reikalavimuose [8], vilkiko „Scania R114L“ ir puspriekabės „Karfa“ gamintojo parengtoje techninėje dokumentacijoje, Direktyvoje [7] ir kt. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja vilkiko „Scania R114L“, puspriekabės „Karfa“ gamintojo parengti saugaus įrenginio eksploatavimo dokumentai (pagal Įstatymo [2] 16 str. 3 p.), įmonėje parengti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai ir norminiai dokumentai (pagal Įstatymo [2] 20 str. 2 d.) ir kt. Jeigu nelaimingo atsitikimo metu sunkvežimiui važiuojant atbuline eiga garsinio signalizavimo įtaiso skleidžiamas garsas buvo mažesnis kaip 93 dB (A), tai ši aplinkybė turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę ir tai neatitiko Direktyvos [7] 1 priedo 2.1.4. p. reikalavimo, kad garsinio signalizavimo skleidžiamo garso slėgis turi būti ne mažesnis kaip 93 dB (A) (3 t., b. l. 5-12).

2016-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - tiltas per Neries upę (kelio Kaunas - Zarasai - Daugpilis 34,533 km). Tilto dešinė pusė yra užtverta, nes atliekami remonto darbai. Eismas vyksta tilto kaire puse viena važiuojama dalimi, iš abiejų tilto pusių eismas yra reguliuojamas šviesoforu. Tilto kairėje pusėje yra pėsčiųjų takas 2,10 m pločio, atitvertas nuo kairės pusės važiuojamosios dalies metaliniu atitvaru. Kairės pusės važiuojamoji dalis yra 5,10 m pločio, nuo remontuojamos dešinės pusės atitverta mūriniais blokais 0,4 m pločio. Tarp blokų ir liejamo asfalto yra 1,1 m įduba. Liejama kelio dalis yra 3 m pločio, joje matoma stovinti asfalto liejimo mašina „VOLVO P6870C ABG“, už jos matoma stovinti triašė sunkvežimio priekaba „KARFA“, v. n. (duomenys neskelbtini), su asfalto kroviniu, prikabinta prie sunkvežimio „SCANIA“, v. n. (duomenys neskelbtini) Nuo sunkvežimio dešinės pusės ratų ašies iki tilto dešinio krašto yra 5,7 m atstumas. Dešinėje matoma išlieta asfalto juosta, kurios plotis yra 2,9 m. Nuo jos iki tilto dešinio krašto yra 2,2 m pločio tarpas. Nuo asfalto klojimo mašinos link priekabos už 14,9 m yra raudonos spalvos dėmė. Nuo dėmės iki dešinio tilto krašto yra 5,8 m atstumas. Nuo dėmės iki priekabos galinio tilto dešinės pusės rato ašies yra 2,9 m atstumas. Nuo dėmės iki tilto deformacinės siūlės yra 63,9 m atstumas (1 t., b. l. 22-25).

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. Nr. IX-1706, įsigal. 2003 m. liepos 25 d. (Žin., 2003, Nr. 74-3423) redakcija) Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. Nr. IX-1706, įsigal. 2003 m. liepos 25 d. (Žin., 2003, Nr. 74-3423) redakcija).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus: kaltinamųjų parodymus, specialistų išvadas, Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, nukentėjusiojo B. L., liudytojų M. G., V. K., M. B. parodymus, įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių, kad:

V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. darbų vadovu, būdamas atestuotas vadovas, užtikrinantis darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę, vadovaujantis 2007-07-02 patvirtintais AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus Vyresniojo darbų vadovų pareiginių nuostatų 2.3, 2.4, 2.13, 2.18 punktais, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nepaskyrė atsakingo darbuotojo - reguliuotojo, kuris signalizuotų vairuotojui apie esančią kliūtį ar pavojų bei užtikrintų, kad į pavojingą zoną nepatektų žmonės, taip pat, siųsdamas pavaldų darbuotoją – vairuotoją - šaltkalvį - kelininką B. L. į darbų zoną su darbų užduotimi, kurioje vyko asfaltavimo darbai, nesupažindino su papildomais pavojais ir rizikomis, neinstruktavo kaip išvengti pavojų ir sumažinti rizikas, ir pažeidė: Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, numatytus: 19 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje; Vyresniojo darbų vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų generalinio direktoriaus 2007-06-02, 2, 2.3, 2.5, 3, punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas B. L.;

D. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, būdamas atestuotas vadovas užtikrinantis darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę, vadovaujantis 2007-07-02 patvirtintais AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus Darbų vadovo pareiginių nuostatų 2.2, 2.3, 2.12, 2.17 punktais, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nepaskyrė atsakingo darbuotojo - reguliuotojo, kuris signalizuotų vairuotojui apie esančią kliūtį ar pavojų bei užtikrintų, kad į pavojingą zoną nepatektų žmonės, neįsitikinęs, kad kelio atkarpoje, kuria atbuline eiga vilkikas su puspriekabe turėjo pristatyti asfalto mišinį į asfaltbetonio, nėra darbuotojų ar kitų pašalinių asmenų, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. P. važiuoti klotuvo link, važiavimo eigai kontroliuoti nebuvo paskirtas joks kitas asmuo, ir pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, numatytus: 19 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, Darbų vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų generalinio direktoriaus 2007-07-02, 2.2, 3, punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas B. L.;

V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - šaltkalviu, vadovaujantis 2006-02-01 patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Vairuotojo - autošaltkalvio pareiginės instrukcijos 6.6, 6.8, punktais, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, neįsitikinęs, kad jo kelyje žmonių ar kitokių kliūčių nėra, vairuodamas vilkiką atbuline eiga, nematė važiavimo zonoje esančio B. L., užkliudė B. L., tuo pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 114 straipsnio, UAB (duomenys neskelbtini)“ 2009-06-30 direktoriaus patvirtintos Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 4.12.5 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas B. L..

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, su nukentėjusiuoju susitaikė, teismui pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, bei paprašė baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., 184-185 b. l.).