- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- 1-327-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20118-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas: 1) 2014 m. birželio 3 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) 2015 m. vasario 24 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. birželio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta - 7 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. 3) 2015 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalies c papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 24 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta – 90 parų arešto; 4) 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 281(1) straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 64(1) straipsnį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 36 MGL – 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. 19 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 5.43 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nukentėjusiojo A. P. namų, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“, kainuojantį 750 eurų, vyrišką laikrodį „Orient“, kainuojantį 70 eurų ir piniginėje buvusius 350 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. bendrą 1170 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio kaltinamasis R. T. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 7 d. nuo ryto su A. P. ir kitais asmenimis įvairiose vietose gėrė alų. Po to apie 19 val. jis su nukentėjusiuoju nuėjo pas A. P. į namus ir ten su nukentėjusiuoju ir jo motina išgėrė plastmasinį butelį alaus. Nukentėjęs nuėjo miegoti, o jis išėjo namo. Po pusės valandos grįžo atgal į A. P. namus ir paėmė ant veidrodžio staliuko gulėjusį laikrodį, 350 eurų bei mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau naudojosi pavogtu nukentėjusiojo telefonu, buvo įsidėjęs jam priklausančią SIM kortelę, o po kiek laiko pardavė pavogtą telefoną už 150 eurų. Pavogtus 350 eurų išleido savo reikmėms, o pavogtą laikrodį kažkur padėjo namuose. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, sutinka su nukentėjusiojo A. P. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Kadangi kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. T. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina A. P. dviese. Jo mama yra senyvo amžiaus, ji sunkiai vaikšto, su lazdele. Jis turi automobilį BMW 530 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m., tamsiai mėlynos spalvos, dyzelinį, kuriuo jis naudojasi. Automobiliu naudojasi tik jis, niekas be jo juo nesinaudoja, jo niekam neskolina. 2020-05-07 apie 10 valandą ryto išėjo iš namų, nuėjo pas A. R. gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prieš išeidamas iš namų matė, kad jo motina buvo namuose, ji iš namų niekur neišeina, nes sunkiai vaikšto. Namo durys buvo uždarytos, bet neužrakintos, nes dienos metu nerakina durų. Kieme paliko savo automobilį BMW 530, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo priekiu į ūkinį pastatą. Automobilį paliko nerakintą, nes savam kieme jis stovėjo, kiemo vartai buvo uždaryti. Automobilio raktelius buvo palikęs automobilio viduje. Nakties metu, laiko pasakyti negali, grįžo neblaivus į namus. Namuose buvusi mama paklausė kur yra automobilio rakteliai. Atsakė, kad rakteliai mašinoje, kuris visą laiką buvo laikomas šalia namo. Pažiūrėjęs per langą, pamatė, kad automobilio nėra. Iš karto iš savo telefono, kuris tuo metu gulėjo ant spintelės, paskambino policijos pareigūnams. Belaukdamas pareigūnų pats užmigo. Atvykus pareigūnams, visi išėjo į kiemą. Tada ir pamatė, kad jis pastatytas atgal į kiemą. Kada į kiemą buvo atvarytas automobilis - nematė. Pareigūnai nustatė jo girtumą ir išvyko. Praėjus kuriam laikui, pas į namus, atėjo kaimynės sūnus T., kurio vardo nežino, apie 30-35 metų amžiaus. Jis ėmė sakyti kažką apie automobilį, kad jį parvarė atgal. Pamena, kad jo paklausė ar gerai traukia. T. atsakė, kad traukia gerai. Ką daugiau kalbėjosi - nelabai prisimena. Jis daugiau kalbėjo su mama. Apie ką jie kabėjo - nežino. Tuo metu telefonas ,,Samsung S10+" gulėjo ant spintelės. Kadangi buvo vis dar neišsiblaivęs, ko gero užmigo. Prabudęs, pamatė, kad ant spintelės šalia lovos nėra jo telefono. Iš karto suprato, kad paimti galėjo tik T.. Daugiau į namus niekas atėjęs nebuvo. Taip pat pamatė, kad nėra kitame kambaryje buvusio laikrodžio ,,Orient" kurio vertė 70 eurų, ir piniginėje buvusių 350 eurų. Banknotai buvo 2 po vieną šimtą eurų ir trys po penkiasdešimt eurų kupiūromis. Iš karto nuėjo iki T.. Kambaryje rado jį kartu su tėvu. iš karto ėmė klausti, kodėl paėmė telefoną. Jis ėmė neigti, kad telefoną paėmė, ėmė aiškinti, kad gal kur numetė po lova. Kadangi namuose buvo patikrinęs visas vietas, kur gali būti telefonas, pasakė, kad jo namuose tikrai nėra. Jis pasiūlė eiti kartu pažiūrėti jo namuose. Jis skambino iš savo telefono, tačiau nukentėjusiojo telefonas buvo išjungtas. Po to T. išėjo namo. Telefoną įsigijo Kaune prieš maždaug du mėnesius iš firmos ,,GSM Arena" už 750 eurų. Telefonas buvo naujas. Jo IMEI (duomenys neskelbtini), telefone buvo įdėta UAB Omnitel abonento kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio praėjus kelioms dienoms, kalbėjosi su mama. Ji papasakojo, kad jam nesant pas ją atėjo T. ir ėmė sakyti, kad sūnus, t. y. nukentėjusysis yra uždarytas policijoje, kadangi pavogė keturratį ir neva reikia išpirkti iš policijos. Taip pat ėmė sakyti, kad reikia greitai ir daug pinigų, kuo daugiau, bei automobilio raktelio. Mama T. žino, kadangi gyvena tame pačiame kaime. Mamos teigimu, ji pasakė, kad pinigų neturi. T. pastūmė mamą ir per virtuvę nuėjo į svetainę, t. y. į tą kambarį, kuriame buvo laikrodis ir jo piniginė su pinigais. Mamos pasakojimu, ji ėjo iš paskos, tačiau kadangi labai sunkiai vaikšto, su juo nespėjo. Atėjusi iki kambario spėjo pamatyti, kaip T. kažką daro prie knygų spintos, kur buvo piniginė. Po to, jis pro ją pralėkė ir išėjo iš namų. Mano, kad telefoną, pinigus ir laikrodį pavogė T.. Iš viso padarytas 1170 eurų nuostolis (t. 1, b. l. 64-67, 107).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad 2020-05-21 d. duotus parodymus tvirtina. Jis turi automobilį BMW 530 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m., tamsiai mėlynos spalvos, dyzelinį, kuriuo naudojasi, turi vairuotojo teises, tačiau automobilis yra registruotas motinos A. vardu. Automobiliu naudojai tik jis, niekas be jo juo nesinaudoja, jo niekam neskolina. 2020-05-07 apie 10 valandą ryto jis išėjo iš namų, nuėjo pas A. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis prieš išeidamas vyrišką laikrodį ,,Orient", metalo spalvos, metaline apyranke paliko svetainėje, ant knygų spintos, knygų spintoje, ant knygų buvo palikta jo juodos spalvos piniginė, kurioje buvo 350 eurų. Mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S10+", IMEI (duomenys neskelbtini), telefone buvo įdėta UAB Omnitel abonento kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), jis paliko miegamajame kambaryje, ant veidrodžio spintelės. Jis, nuėjęs pas A. R., išgėrė apie 5 litrus stipraus alaus. Po to jis užmigo pas A. R.. Prabudo apie 19-20 val. Grįžo vienas namo, jau buvo pavakarys. Motina jo paklausė kur rakteliai, jis pro virtuvės langą pažiūrėjo ir pamatė, kad kieme nėra automobilio. Išsigando ir paskambino 112, tada jis nuėjo į kambarį girtas ir snustelėjo. Kai atvyko pareigūnai, jis pamatė, kad automobilis jau stovi kieme, jis stovėjo ne taip kaip buvo palikęs. Tada jis užrakino automobilį, nes raktelis buvo automobilio viduje ir jį padavė savo motinai. Tada namuose dar prieš užmiegant matė, kad telefonas yra miegamajame kambaryje, ant veidrodžio spintelės, nes dar iš jo skambino 112 dėl dingusio automobilio. Jau buvo tamsu, tačiau kiek tiksliai nepasakys, prie jo gulinčio lovoje priėjo T., dabar prisiminė, kad jo vardas R., pravardė „R.“, ir jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas tėvus (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini). T. jį prižadino, buvo priėjęs prie pat jo ir pasakė „atvariau automobilį“. Pats dar paklausė T. „ar gerai traukia“. T. pasakė „gerai“. Tada nuo alkoholio nulūžo ir daugiau nieko nepamena. Kitos dienos 2020-05-08 d., paryčiais (apie 04-05 ryto) prabudo. Namuose pradėjo vaikščioti ir pastebėjo, kad iš namų pavogtas telefonas, pinigai – 350 Eur ir laikrodis. Pradėjo klausinėti motinos, kas vakar buvo. Ji pasakė, kad T. atėjo nekviestas į namus, namų durys buvo atrakintos. Jis su savimi turėjo alaus butelį. Mama sakė, kad miegamajame kambaryje, kur jis miegojo, T. išgėrė alaus ir dar siūlė motinai, bet ji atsisakė. Mama sakė, kad jie truputį pakalbėjo, ir jis pakilo ir išėjo. Mama sakė, kad be T. daugiau jokių asmenų į namus atėjusių nebuvo. Jis dar pastebėjo kieme, kad apgadintas jo automobilio galinis buferis, žala dėl jo 50 eurų. Iš automobilio vidaus nieko nedingo, automobilio niekam nedavė. Pastebėjo, kad išvažinėtas pusę kuro bako. Buvo apie 30 litrų dyzelinio kuro, o ryte atėjęs pamatė, kad kuro bakas visiškai tuščias. Dėl kuro jam padaryta žala 30 Eur, kuro bakas nerakinamas. Jis iškart suprato, kad T. pravarde „R.“ iš jo pavogė pinigus, laikrodį ir telefoną ir pavogė pasivažinėjimui jo automobilį. Jis iškart ryte nubėgo pas T., ten rado T. „R.“, jam sakė, kad atiduotų telefoną, jis sakė, kad neėmė ir dar iš savo telefono paskambino į jo numerį, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kadangi buvo susinervavęs, tai neklausė nei apie pinigus, nei apie laikrodį, nei apie automobilį. T. T. pasakė, kad eitų į namus paieškoti telefono, abu su T. grįžo į nukentėjusiojo namus. Ieškojo telefono, atitraukė lovą, tačiau telefono nerado. Jis tikrai pamena, kad telefoną paliko tame pačiame kambaryje, kur miegojo, ant veidrodžio spintelės. Į tą kambarį atėjo jo žadinti ir T.. Tada jis išėjo. Kodėl tą vakarą T. atėjo pas jį nežino, nes anksčiau niekada nėra atėjęs su alumi pas jį, su juo alkoholiu nevartoja, šiaip su juo nebendrauja, jo motina buvo klasiokė. Prieš kelias dienas kaimo gyventojas V. K. gyvenantis (duomenys neskelbtini), pasakė, kad matė, jog su jo automobiliu iš jo namo kiemo, prieš dvi - tris savaites išvažiavo T., pravarde „R.“. Tas V. sakė, kad jį dar vaišino T. saldainiais ir sakė, kad keista, jog jo automobilį vairavo T.. K. pasakė, kad T. automobilio nedavė, jį pavogė iš jo. Byloje civilinį reikš (t. 1, b. l. 68-72).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad viso dėl vagystės, kuri buvo įvykdyta 2020-05-07-2020-05-08 d., iš jo namų padaryta 1200 eurų žala, dėl sugadinto automobilio buferio padaryta žala 50 eurų. Viso padaryta žala 1250 eurų turtinė žala. Jis savo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m., įvertina 5000 eurų, tačiau automobilis atsirado, tačiau buvo apgadintas galinis buferis. Namuose jis piniginėje laikė 350 eurų, kadangi ruošėsi sumokėti matininkui už žemės matavimus. Jo turtas nedraustas, nesaugomas, nesignalizuotas (t. 1, b. l. 73-75).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. papildomai parodė, kad tvirtina savo duotus parodymus. 2020-06-05 d., apie 10 valandą jis pradėjo atidžiau apžiūrinėti savo automobilį BMW 530 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m., tamsiai mėlynos spalvos, ir pastebėjo, kad už vairuotojo sėdynės, joje esančioje kišenėlėje yra rudos spalvos dirželis, kuris tikrai nėra jo, pats tokio niekada neturėjo, mato pirmą kartą. Kieno jis yra nežino, spėja, kad vagys paliko, kai pavogė jo automobilį. Nes automobiliu naudojasi tik jis, niekam jo neduoda ir neskolina. Tas diržas medžiaginis, be sagties, pertrūkęs (t. 1, b. l. 76-78).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. paaiškino, kad jos sūnus yra A. P. gyvena du metus, adresu (duomenys neskelbtini), ir ją prižiūri. 2020-05-07 buvo pietų metas, kai ji pakalbėjo su dukra. Jai būnant vienai namuose, sūnus išėjo, nesakė kur eina. Ji gulėjo lovoje, miegamajame, kai į kambarį atėjo vyras, jo pavardė T., vardo nepamena, jį pažįsta. Namo durys buvo neužrakintos. Vyras atėjęs patempė ją už peties ir pasakė, kad ji keltųsi, nes sūnus policijoje. Paklausė jo, kas tu toks, jis pasisakė esantis K., jam pasakė, kad jis ne K., o T., nes jį pažįsta. Buvo užėjęs vienas. Pasakęs, kad jos sūnus policijoje, jis nuėjo į kitą kambarį, t. y. svetainę, ji pasiėmė lazdelę ir nuėjo paskui. Atėjusi į kambarį pamatė, kad jis krausto knygų lentyną. Kiek suprato, jis kažko ieškojo. Jai stovint kambaryje, T. pasakė, kad reikia daug pinigų, naujai mašinai išpirkti, taip pat reikalavo mašinos raktelių ir mašinos. Dėl amžiaus pinigais nedisponuoja, dėl to pinigų neturėjo ir jam nedavė. Ji pasakė, kad nežino, kur yra mašinos rakteliai. T. greitai išėjo, o ji suriko, "kad čia vagių šaika". Likusi viena pastebėjo, kad ant knygų lentynos, kur būdavo padėtas sūnaus laikrodis, jis dingo. Jam išėjus ji pro virtuvės langą pamatė, kad nėra sūnaus automobilio, kuris stovėjo kieme. Maždaug po 20 minučių grįžo sūnus, kuris buvo išgėręs. Sūnui pasakė, kad nėra mašinos, sūnus pradėjo dejuoti ir gailėtis, kad nėra mašinos, kadangi ją nesenai susiremontavo. Taip pat pasakė, kad buvo atėjęs T., sūnus pasakė, kad tokį asmenį žino. Sūnus paėmė savo telefoną, kuris buvo miegamajame ant spintelės, ir paskambino policijai dėl dingusios mašinos. Sūnui paskambinus, ji nuėjo į savo miegamąjį ir jame buvo, negirdėjo kad kas nors būtų atvažiavę į kiemą, kadangi blogai girdi. Taip pat nematė ir negirdėjo, kad policijos pareigūnai būtų užėję į namo vidų. Tik sūnus pasakė, kad buvo atvažiavusi policija, nustatinėjo jam girtumą ir kad kieme jau stovi jo automobilis BMW, valst nr. (duomenys neskelbtini) Sūnus A. padavė jai mašinos raktelius, kuriuos pasikišo po pagalve, ir pasakė, kad saugotų raktelius, kad niekas jų nepaimtų, kadangi gaila mašinos. Kai išvažiavo policija, tik žino, kad jau buvo tamsu. Tik išvažiavus policijai, maždaug po kokio pusvalandžio, tiksliai pasakyti, kiek laiko buvo negali, į namus vėl atėjo T., kuris su savimi turėjo nugerto alaus. Sūnus išgėrė pora gurkšnių alaus, visą kitą išgėrė jis pats. Apie pasigedusį laikrodį T. ji nieko nesakė. T. išgėręs alų, metė tuščią plastikinį butelį ir išėjo lauk, o sūnus pasakė, kad reikėjo atsinešti bonką. Ji nuėjo ir užsikabino duris, kad daugiau jis neateitų, kadangi bijojo, jog gali ją sužeisti. Anksti ryte, 2020-05-08 sūnus išėjo, nesakė kur eina, tačiau netrukus grįžo su T.. Sūnus pasakė, kad atiduotų jam priklausantį telefoną, kad sūnus atleis jam už viską. T. nieko nepasakė ir išėjo. Tuomet sūnus iš jos telefono paskambino policijai. Kad dingo pinigai jai pasakė sūnus, kiek pinigų buvo ji nežino, piniginę su pinigais visada laikydavo knygų lentynoje ant knygų, apatinėje lentynoje (t. 1, b. l. 121-125).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. paaiškino, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus. 2020-05-07 kai sūnus A. P. išėjo iš namų vienas, ji liko viena namuose, pas ją į namus niekas nebuvo atėjęs, jokių svečių neturėjo. Kai sūnus išėjo, ji matė, kad miegamajame kambaryje ant veidrodžio spintelės paliko savo naują telefoną, kuris yra brangus. Ji tą telefoną paėmė ir paslėpė po savo pagalve. Ji su sūnumi miega tame pačiame kambaryje tik skirtingose lovose. Apie 14-15 valandą ji buvo viena namuose, gulėjo savo lovoje, kai staiga į kambarį įėjo T., namo durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Jis buvo vienas. Tą T. pažįsta, jis jau amžiaus, su jo tėvais yra bendravusi, jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). To T. vardo nežino, tik jį pažįsta iš veido ir jo veidas jai iki šiol yra įsiminęs, todėl jį atpažinti galėtų. T. priėjo prie jos, ranka paėmė už liemenės, turbūt galvojo, kad miegu, ir pasakė „einame“. Jai paklausius, kas tu toks, jis pasisakė esantis K., ji jam pasakė, kad jis ne K., o T., nes pažįsta. Jis nuėjo į svetainę. Ji sunkiai vaikšto, tai po truputį ir nuėjo į svetainę. Svetainėje pamatė, kad T. kažko ieško ant knygų spintos. Iškart pastebėjo, kad ant knygų spintos nėra sūnaus laikrodžio, nors tas laikrodis ten buvo prieš tai. Ji atsisėdo ant fotelio, o T. stovėjo prie knygų spintos. Jis pradėjo sakyti „ duokit daug pinigų, raktelį ir telefoną“. Pasakė, kad pinigų neturi nė cento, kur mobilus ir raktelis nežino. T. pasakė, kad jos sūnus yra policijoje daboklėje, paimtas kelyje su keturračiu motociklu, todėl reikia pinigų išpirkai. Ji T. nieko nedavė. Tada pamatė, kad T. išėjo iš namų. Jam išėjus ji po kelių minučių pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kieme nėra sūnaus automobilio. Iškart suprato, kad automobilį paėmė tas T.. Kai buvo prieblanda, sūnus girtas grįžo namo, jis buvo girtas. Sūnus pamatė, kad nėra kieme jo automobilio, sūnus paklausė kur jo telefonas, ji iš po pagalvės ištraukė jo telefoną ir padavė, kad paskambintų policijai. Atvyko po to policija. Sūnus jai pasakė, kad automobilis atsirado. Kai policija išvažiavo, neužilgo, už kokių 15-20 minučių atėjo tas pats T., kuris atėjęs buvo prieš tai dieną. Tas T. buvo vienas, jis su savimi atsinešė vieną nugertą „bambalį“ alaus. Sūnus girtas miegojo miegamajame, o ji su T. miegamajame kambaryje kalbėjosi, jis jai siūlė išgerti savo atnešto alaus, bet ji atsisakė. Kokiu tikslu atėjo tas T. ji nežino, nes jis pas ją alaus atėjo išgerti pirmą kartą. T. pas ją buvo apie 10-20 minučių. Po to jis išėjo, ji užrakino duris. Ryte, kai sūnus atsikėlė, pasakė, kad iš namų T. pavogė pinigus – 350 eurų, telefoną, laikrodį. Sūnus nuėjo pas tą patį T. ir jį atsivedė į namus, abu ieškojo telefono, bet nerado. Po to T. išėjo. Jai jokia žala nepadaryta, ji jokio pareiškimo nerašo, dėl automobilio žala padaryta sūnui (t. 1, b. l. 126-129).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. paaiškino, kad jis A. P. pažįsta, jis gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Pas jį A. ateina dažnai į svečius, kiekvieną dieną, net į dieną po kelis kartus. Kai jis ateina, jie dviese, pas jį namuose geria alkoholinius gėrimus - alų. Negali pasakyti ar A. P. buvo pas jį 2020-05-07 dieną, nes praėjo daug laiko, tačiau tikėtina, kad tą dieną buvo, nes jis kasdien pas jį ateina. Matęs, kad A. P. kažkada turėjo telefoną, ar išmanų, nežino. Nėra matęs, kad jis nešiotų laikrodį. R. T. su A. P. nebendrauja, kiek žino, jokių konfliktų tarpusavyje neturėjo. Nėra matęs, kad T. važinėtų automobiliu po (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144-147).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. paaiškino, kad A. P. pažįsta, kadangi jie kartu su juo augo tame pačiame kaime ir bendrauja iki šiol, retsykiais ateina pas jį. Jis turi automobilį, tamsios spalvos, markės nežino, valstybinių numerių ir nežino. R. T. pažįsta iš matymo, žino, kad toks gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su juo nebendrauja dėl amžiaus skirtumo. Prieš mėnesį laiko, jis ėjo dienos metu (duomenys neskelbtini) miestelyje namo ir staiga prie jo su tamsios spalvos automobiliu sustojo R., jis vairavo automobilį, daugiau jame jokių žmonių nebuvo. Jis vairavo tamsios spalvos automobilį, tiksliai kokios spalvos, markės neatsimena, nes buvo stipriai girtas. Sustojęs pasisveikino su juo ir pavaišino vienu saldainiu, daugiau nieko nesakė. Po to R. nuvažiavo, o jis nuėjo. Jis su P. kalbėjosi ir jis sakė, kad jo mašiną pavogė T. iš kiemo. Jis jam pasakė, kad turbūt pats girtas davė. P. buvo pasimetęs, jis daug ką burbuliavo panosyje, buvo neblaivus (t. 1, b. l. 150-153).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje, vyriausiąja patrule. Ji reaguoja į iškvietimus Kėdainių mieste, rajone. 2020-05-07 d. 20.57 val., iš Kauno budėtojo gavo pranešimą, kad vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešimas C kategorijos, turtinė veikla anksčiau - „tikslinga siųsti pajėgas, kadangi pranešėjas labai neblaivus, sunku susikalbėti, tikslinga patikrinti gautą informaciją. Panašiai prieš dvi valandas iš kiemo pavogė pranešėjo automobilį BMW v/n ? (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. Įtariamąjį turi- nurodys pareigūnams. Automobilio dokumentai yra pas pranešėją, rakteliai buvo palikti automobilyje.“. Į iškvietimą sureagavo iškart. Nuvykus minėtu adresu pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,86 promilių girtumas. Pranešėjas paaiškino, kad išėjęs į savo kiemą pasigedo savo lengvojo BMW automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po kurio laiko netikėtai atsirado kieme, taip pat, kaip ir dingo. Automobilio rakteliai buvo padėti ant palangės. Apžiūrėjus automobilį, jokių apgadinimų nepastebėta. Automobilis tvarkingai užrakintas, automobilio variklis šiltas. Pranešėjas teigia, kad dėl automobilio pretenzijų niekam neturi, jokių įtariamųjų neįvardino. Pasiūlyta išsiblaivius, jei turės pretenzijų, kreiptis į policiją (t. 1, b. l. 156-159).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. paaiškino, kad R. T., yra jo sūnus, kuris apie metus laiko gyvena pas jį namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jo sūnus turi tik vieną telefoną „Nokia“, kurio nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi tik jis vienas. Sūnus numeriu nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi nuo to laiko, kai pas jį apsigyveno, tai yra jau metus laiko. Ką sūnus veikė gegužės pradžioje nežino, nes jau daug laiko praėjo, tačiau naktimis jis būdavo namuose. Svetimų daiktų sūnus į namus nebuvo atsinešęs. A. P. yra alkoholikas, jis visą balandį, gegužę pragėrė, po kaimą vaikšto girtas, basas. Prieš 3 savaites A. buvo pas jį atėjęs, jis pas jį išgėrė alkoholio, nesakė, kad būtų dingę kažkokie daiktai, po to girtas išėjo namo (t. 1, b. l. 162-165).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal šią straipsnio dalį atsakomybė kyla tuomet, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. T. dėl svetimo 1170 Eur vertės turto pasisavinimo pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2020 m. gegužės 7 d. 19 val. tikslaus laiko nepamena, iš nukentėjusiojo A. P. namų, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“, kainuojantį 750 eurų, vyrišką laikrodį „Orient“, kainuojantį 70 eurų ir piniginėje buvusius 350 eurų, padarydamas nukentėjusiajam A. P. 1170 turtinę eurų žalą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti, baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. P., liudytojų A. P., A. R., V. K., A. B. parodymai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. T. pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. P. priklausantį, 1170,00 Eur vertės turtą, padarydamas turto savininkui 1170,00 Eur turtinę žalą, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. T. bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimas baigtas. R. T. yra teistas keturis kartus, bausmės neatlikęs. Administracine tvarka baustas dvylika kartų, nedirba, psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (t. 2, , b. l. 68, 101-108, 13). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę mažesnio nei vidutinio dydžio su įpareigojimais. Tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: dirbti, arba registruotis užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 36 MGL -1800 eurų bauda, nes pagal Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštą, R. T. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2020 m. gruodžio 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, R. P. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. 15.30 val. iki 2020 m. gegužės 27 d. 15.06 val. (2 paros), keistinas į 4 (keturias) paras laisvės apribojimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.
R. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 59-61, 62-66) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad R. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pasižadėjo atlyginti padarytą žalą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nėra nagrinėjama, intensyvi priežiūra jam neskirtina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. pareiškė 1170,00 Eur civilinį ieškinį turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobtų daiktų vertė ir piniginės lėšos. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo R. T. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. naudai, nes turtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. T. veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo R. T. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. P. patyrė nepatogumus dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono, piniginių lėšų, nes turėjo ieškoti piniginių lėšų pragyvenimui, pirkti kitą mobiliojo ryšio telefoną, atstatinėti pagrobtajame telefone buvusius kontaktinius numerius.
Įvertinus nukentėjusiojo A. P. dėl nusikalstamos veikos patirtus nepatogumus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam A. P. priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 500,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: diržas, esantis Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, paskirdamas advokatę R. Š., teikė nukentėjusiajam A. P. antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas prašoma teismo priteisti valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-01-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį – 273,28 eurai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių (vienas), kuriame dalyvavo nukentėjusiosios atstovė, į atstovės parengtų procesinių dokumentų skaičių (civilinio ieškinio pareiškimas), laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamasis R. T. yra darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas , jos išieškotinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendė:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per paskirtos bausmės laiką pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti R. T. sumažintą bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per paskirtos bausmės laiką pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės įpareigojant per paskirtos bausmės laiką pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visiškai pridėti 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtą 36 MGL -1800 eurų baudą ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per paskirtos bausmės laiką pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 36 MGL – 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, R. P. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. 15.30 val. iki 2020 m. gegužės 27 d. 15.06 val. (2 paros), keistinas į 4 (keturias) paras laisvės apribojimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Taip pat į 1800 eurų baudą įskaityti pinigines įmokas, sumokėtas pagal 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje paskirtas R. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš R. T. nukentėjusiosios A. P. naudai 1170,00 (vieną tūkstantį septyniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. T. nukentėjusiojo A. P. naudai 500,00 (penkis šimtus) eurų neturinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: diržą, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.
Išieškoti iš R. T. 273,28 eurus valstybės naudai už nukentėjusiajam A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.