Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-331-843/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
II-331-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05686-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Advokatai
Aleksander Višnevski
Kategorijos
  • 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-331-843/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05686-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 48.6.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei, Svetlanai Žurienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. U.,jos atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovui Gžegož Tetianec,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-10302417-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja H. K. 2014 m. balandžio 8 d. surašė L. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-10242004-14 dėl to, kad 2014 m. vasario 22 d., apie 00.30 val., patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai grojo muzika, girdėjosi garsūs žmonių šauksmai, riksmai, dainavimas. Protokole nurodyta, kad tuo L. U. trikdė viešąją rimtį ir ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo V. P. 2014 m. balandžio 9 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-10302417-14 (toliau – ir Nutarimas) konstatuota, jog 2014 m. vasario 22 d., apie 00.30 val., nakties metu, patalpose, adresu T. (duomenys neskelbtini), garsiai grojo muzikos instrumentais, girdėjosi garsūs žmonių šauksmai, riksmai, dainavimas, triukšmavo ir tokiais veiksmais L. U. trikdė viešąją rimtį bei padarė ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jai skirta 150 Lt bauda.

Šalies argumentai

L. U. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad su Nutarime nurodytais motyvais ir paskirta administracine nuobauda nesutinka, nes ATP protokolas surašytas nepagrįstai, nesurinkus jokių įrodymų, o byla išnagrinėta neįvertinus visų bylos aplinkybių viseto, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Skunde pažymi, jog D. K. apie 2014-02-22, 00.30 val., įvykį policijai pranešė tik 2014-02-27, 16.12 val., nurodydamas, kad įvykio vieta yra gyvenamoji patalpa, butas Nr. 4. Tokie D. K. veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise ir bandymas valstybės institucijų pagalba atkeršyti pareiškėjai už tai, kad ji 2014-02-24 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą su pareiškimu dėl grasinimų jos atžvilgiu ir neteisėto elektros atjungimo, dėl kurio buvo sugadinta brangiai kainuojanti įranga. Pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors D. K. patvirtino, kad grasino, jog uždarys UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra pareiškėja, rengiamus vakarėlius. Taip pat, Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnai žodžiu informavo, jog priimdami Nutarimą rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintomis „Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis“ (toliau – ir Taisyklės), tačiau nuorodos į šias Taisykles nei ATP protokole, nei Nutarime nenurodė. Skundą taip pat motyvuoja tuo, jog Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnai nepagrįstai patraukė pareiškėją atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, neturėjo teisės surašyti ATP protokolo ir priimti Nutarimą, nes teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys viešąją rimtį gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, netaikomi gamybinės paskirties pastatuose. ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitas teisės normas, reglamentuojančias viešąją rimtį. Kadangi pastato (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos patalpų pagrindinė paskirtis yra gamybos, vertinant triukšmo lygį ir taikant teisės normas, reglamentuojančias triukšmo kontrolę bei viešąją rimtį, turi būti taikomos teisės normos, kurios nustato reikalavimus ne gyvenamosioms, bet gamybinėms patalpoms. Atitinkamai turi būti taikomi triukšmo ribiniai dydžiai, nustatyti ne gyvenamosioms, o gamybinėms patalpoms. Policijos pareigūnai nesiaiškino ir nerinko įrodymų, kokie triukšmo ribiniai dydžiai taikytini patalpoms Ševčenkos g. 16H-12, Vilniuje, ir neatliko jokių matavimų, nesurinko įrodymų, kad gamybinėms patalpoms nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai buvo viršyti ir dėl to buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Pareiškėja, įsigydama tinkamos paskirties žemės sklype gamybines patalpas, tikėjosi vystyti verslą kaip ir kiti pastate veikiantys verslininkai. Tuo tarpu D. K., būdamas atsakingu ir rūpestingu šeimininku, registruodamas gyvenamąsias patalpas gamybiniame pastate, privalėjo pasirūpinti tinkamu savo gyvenamųjų patalpų įrengimu, kad sklindantis triukšmas ir kiti gamybiniai veiksniai neveiktų jo aplinkos, bei numatyti, kad gyvenamųjų patalpų įsigijimas ir registravimas gamybiniame pastate gali sukelti tam tikrų nepatogumų. Be to, minėtos Taisyklės pareiškėjos valdomoms patalpoms negali būti taikomos, kadangi jos nepatenka į Taisyklėse numatytą viešosios vietos reguliavimo sąvoką. Taip pat vykdant veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), jokie gamybinėms patalpoms nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai nėra viršijami, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra nustačiusi jokių apribojimų. Savo skundą taip pat grindžia tuo, jog pareigūnai patraukė atsakomybėn netinkamą asmenį, nes pareiškėja nepadarė inkriminuojamo pažeidimo ir nėra tinkamas subjektas. Nutarime nurodyti pažeidimo požymiai yra nepagrįsti, nes ATP protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas nesurinkus jokių objektyvių kaltės ar padaryto pažeidimo įrodymų, o remiantis vien prielaidomis. 2014-02-22 policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykę ir nenustatė, kad šiose patalpose daromas administracinis teisės pažeidimas, nekonstatavo, kad yra sutrikdyta vieša rimtis, nesurinko jokių ten buvusių asmenų duomenų. Priimdami sprendimą policijos pareigūnai vadovavosi šališkais liudytojų parodymais, kurie siekia pakenkti vykdomai komercinei veiklai gamybiniame pastate ir valstybės institucijų pagalba, susidoroti su verslu. L. U. negalėjo padaryti protokole nurodyto pažeidimo, nes nurodytu laiku, jos ten nebuvo. 2014-02-22, adresu (duomenys neskelbtini), vyko keli renginiai, kurių metu galėjo sklisti triukšmas. Policijos pareigūnai, vertindami skirtingų butų gyventojų parodymus, neįsitikino, ar gyventojai galėjo girdėti kokius nors garsus iš jiems priklausančių patalpų ir, kad garsai sklido būtent iš (duomenys neskelbtini), esančios patalpos. Joks namo gyventojas nebuvo atėjęs ir perspėjęs, kad jam yra trukdoma. Skunde taip pat nurodo, jog protokolas surašytas nepagrįstai, nes policijos pareigūnai neatliko jokio tyrimo, nesurinko įrodymų ir nurodytoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), viešoji rimtis negalėjo būti sutrikdyta. Protokole apsiribota tik konstatavimu, kad patalpose garsiai grojo muzikos instrumentais, girdėjosi garsūs žmonių šauksmai, riksmai, dainavimas, triukšmavo, tačiau visiškai nėra jokių įrodymų, kas padarė šią veiką ir sutrikdė viešąją rimtį. Taip pat ATP protokole nėra užfiksuota ar nurodyta, kokiais muzikiniais instrumentais grojo, kaip garsiai grojo ir triukšmavo, nėra jokių duomenų apie sklindančių garsų triukšmo rodiklius ar kitų reikšmingų aplinkybių pareiškėjos kaltei įrodyti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo L. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, Nutarimas priimtas pagrįstai ir teisingai. 2014-02-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariate buvo gautas D. K. skundas Nr. Roik 0114000097863 (pasirašytas dar 14 asmenų), kuriame pastarasis pareiškė, kad 2014-02-22, apie 00.30 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sklido didelis triukšmas (garsiai leidžiama muzika, garsus dainavimas ir kalbėjimas), dėl ko buvo trikdoma pareiškėjo bei visų minėto namo gyventojų rimtis. Medžiagos nagrinėjimo metu nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. U.. Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, tik objektyviai išaiškinus visas administracinei bylai reikšmingas aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apklausti asmenys, tai yra R. J., A. V., E. G., D. K., M. R., V. B., patvirtino, kad 2014-02-22, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), girdėjo garsiai grojant muziką, žmonių riksmus, būnant bute jautė virpesius dėl stipraus žemo dažnio ir pan. Medžiagos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014-02-27, 16.12 val., Policijos registruojamų įvykių registre registruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas, kuriame nurodoma, jog namo gyventojas skundžiasi, kad 2014-02-22, 00.30 val., (duomenys neskelbtini), nuolat vyksta vakarėliai, keliamas triukšmas, butas nuolat nuomojamas kitiems asmenims, kurie rengia vakarėlius, triukšmauja, garsiai klausosi muzikos. L. U. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai ir jai pagrįstai skirta nuobauda – 150 Lt bauda.

Teismo posėdžio metu L. U. palaikė savo skundo reikalavimus. Taip pat paaiškino, kad įvykio dieną buvo dviejų merginų 18 metų gimtadienis. Patalpos buvo užleistos minėtiems asmenims, nes ji nuomoja minėtas patalpas, jos įmonė vykdo patalpų veiklą ir įrangos nuomą. Tokiu pagrindu buvo pasirašyta sutartis su užsakove. Tuo pat metu sutartį dar pasirašė mergaičių mama, kuri užtikrino, kad bus laikomasi taisyklių, kad bus uždarytos žaliuzės, kad mažiau sklistų garsas, kad viskas, ką jos darys, bus tvarkinga. Jai sakė, kad vieną kartą sudainavo su gimimo diena. Aparatūra, kuri ten buvo, t. y. muzikinis centras, yra gana sena. Nebuvo taip, kad būtų labai didelis garsas, ar labai daug rėkautų. Ji su merginomis susitiko, kai atidavė patalpas ir atsiimant raktus. Bendravo tiek su mergaitėmis, tiek su jų mama. Mergaitės sakė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo atvykusi policija, bet nieko nesurašė, neužfiksavo jokių duomenų, kad padarytas kažkoks pažeidimas, jos sakė, kad jokio triukšmo nebuvo, niekas nešvilpavo, tik sudainavo su gimimo diena, viskas vyko prieš 12 val. nakties, kad šalia vyko kažkoks renginys. Kaip parašyta pareiškime, kad grojo instrumentais, tai to tikrai nebuvo. Įsigijo patalpas gamybiniame pastate komercinei veiklai vykdyti. Pasirinko tą vietą, kad nebūtų triukšmo, kad nebūtų problemų su kaimynais, orientavosi ne į miegamąjį rajoną. Numatė, kad bus renginiai. Po renovacijos pastato paskirtis liko ta pati. Kitas patalpas įsigijo kiti savininkai ir pakeitė patalpų paskirtį į gyvenamąją. Jos apie tai niekas neinformavo. Balandžio 22-26 d. prasidėjo nesutarimai tarp žmonių. Tarp tų, kurie nori name gyventi. Vyko keli konfliktai, vienas iš jų su M. B., kitas – su D. K., dėl kurio ji rašė pareiškimą policijai dėl savavališko elektros atjungimo ir grasinimo. Po kelių dienų D. K. pradėjo agituoti žmones, kad pasirašytų pareiškimą dėl jos veiklos. Jos teigimu buvo garsas, bet jis nebuvo toks, kad galėtų trukdyti. Mano, kad gamybinėse patalpose toks garsas yra leistinas. Šalia jos patalpų nėra gyvenančių. Vienintelis butas, kurį ji matė - tai M. B.. Jis gyvena virš jos patalpų. Tie, kurie gyvena šalia jos patalpų, nekėlė jokių problemų, kad kažką girdi. Nesutinka su parašytu pareiškimu, mano, kad jis galėjo būti parašytas dėl keršto. Ji ėmėsi visų priemonių, kad būtų sumažintas garsas. Pasidarė žaliuzes, kad joks garsas nesklistų per langus, taip pat sudėtos papildomos užuolaidos - roletai. Buvo galimybės pasikeisti aparatūrą, bet paliko seną. Padarytas lubų apšiltinimas, padaryta stipri izoliacija. Be to, gamybiniame pastate ir gyvenamajame pastate garsas negali būti vienodas. Buvo nuvykusi į VGTU akustikos laboratoriją, klausė dėl triukšmo matavimų, klausė, kaip užkirsti kelią dėl triukšmo, kad nebūtų rašomi pareiškimai. Skyriaus vedėjas A. J. sakė, kad yra direktyvos pagal ES sukurtos Lietuvos įstatymams. Kadangi nėra gyvenamųjų pastatų aplinkui, tokie matavimai negalimi. Yra įstatymas tik dėl triukšmo gamybinių patalpų darbuotojams. Norint atlikti matavimą pas D. K., reikia jo sutikimo, o ji tokios galimybės neturėjo. Taigi neaišku, ar jis iš tikro girdi kažkokį garsą, viršijantį reikalavimus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Gžegož Tetianec palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, jog mano, kad protokolas surašytas tinkamai, skundą padavęs asmuo turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog mano, kad policija nesidomėjo dėl šitų asmenų asmeninių santykių, rinko tik įrodymus dėl paties fakto, t. y. triukšmo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra tarnybinio pranešimo. Gali būti, kad dėl užimtumo patrulis nevyko. Policijos pareigūnai apklausė gyventojus. Mano, kad buvo užduotas klausimas, kam buvo išnuomotos patalpos. Galima spręsti, kad patalpos priklauso L. U., nes buvo duotas L. U. paaiškinimas. Paaiškinime ji nepateikė nuomininkų duomenų. Aparatūra, buvusi tose patalpose, nebuvo apžiūrėta, nes medžiagoje apie aparatūros apžiūrėjimą nėra jokių duomenų. Nežino, ar pareigūnai vyko apklausti liudytojų į vietą, ar juos kvietėsi į policijos įstaigą. Mano, kad žmogus, duodamas paaiškinimą, buvo įsitikinęs, kad triukšmas buvo būtent iš to buto.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena nuo 2012 metų gruodžio mėnesio. Nežino, kas ten buvo tą konkrečią dieną, nelabai atsimena, bet muzika sklinda iš patalpų. Nepamena, kokiu būdu po savaitgalio kaimynai su juo susisiekė ir sakė, kad nori rašyti pareiškimą, pas jį užėjo kažkuris gyventojas, turbūt K., ir jis pasirašė. Pasirašė tame pareiškime, nes vakare grįžo apie vidurnaktį ir įėjus į laiptinę jau girdėjosi labai garsi muzika, kuri girdėjosi ir namuose. Girdėjo žemų dažnių garsią muziką. Klyksmų, riksmų negirdėjo. Nepamena, ar girdėjo švilpimus ir šūkavimus būtent tą naktį. Nepamena, ar tą naktį kažkas grojo muzikos instrumentais. Triukšmas buvo, trukdė žmonėms ilsėtis. Tai buvo ne pirmas kartas, bet tą naktį nebuvo nuėjęs, kad tą muziką pritildytų, policijos nekvietė, iškvietė kažkurie kaimynai. Mano, kad jų name triukšmas būna tik iš vienos patalpos, tai yra iš L. U. buto. Nežinojo, kad čia L. U. patalpos, matė ją tik vieną kartą susirinkime. L. U. patalpos yra 1 aukšte, o jo patalpos - 2 plius. Langai ne į tą pačią pusę. L. U. buvo žinoma, kad tame name gyvena žmonės, šeimos su mažais vaikais. Jo kolegos patruliai tą naktį važiavo į iškvietimą. Jis pabendravo su kolegomis po to, tai jie sakė, kad važiavo į jų namą dėl triukšmo. Bendra tvarka, kad pirmą kartą atvažiuoja ir įspėja, o jei nepritildo muzikos, tada jau rašo tarnybinį pranešimą. Nepamena tų kolegų vardų ir pavardžių. Jis pats nestovėjo už durų, taigi 100 proc. pasakyti negali, bet jo kolegos sakė, kad iš ten muzika sklido, jeigu, kas būdavo, tai ten. Kai pirko patalpas name, buvo žinoma, kad jos gamybinės paskirties, o ne gyvenamosios, bet buvo vienintelė išlyga, kad šitas namas bus perdaromas į gyvenamosios paskirties butus, tai yra pirko su ta mintimi, kad ten bus gyvenamasis namas. Jis jau pakeitė patalpų paskirtį į gyvenamąją. Ėmėsi daug priemonių garso instaliacijai įsirengti. Šalia laisvalaikio praleidimo įstaigų nėra, artimiausia įstaiga būtų už 500 m, t. y. „Mans factory“, bet jis neveikia jau seniai, ten retai būna vakarėliai. Perskaičius byloje esančius A. V. rašytinius paaiškinimus liudytojas A. V. nurodė, jog patvirtina ten nurodytas aplinkybes, jeigu taip rašė, vadinasi taip buvo, bet dabar nepamena.

Liudytojas D. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. U. yra jo žmona, jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-02-22 prisimena, buvo šeštadienis ir buvo išnuomotos patalpos. Taip pat dar buvo kitas dirbantis asmuo, kuris ir įleido tuos nuomininkus į patalpas, o jis su žmona ir vaikais buvo namuose Balsiuose. Neprisimena, ar žmona tą vakarą sulaukė kokių nors skambučių. Kitą dieną jau iš ryto skambino kažkoks vyras. Iš girdėto pokalbio su žmona suprato, kad tai kažkas iš kaimynų, nes taip buvo ne pirmą kartą. Girdėjo, kad žmona sakė: „ko tu čia keikiesi?“ ir sakė: „negrasink“. Tada suprato, kad tai vienas iš tų, su kuriais jau buvo konfliktinės situacijos. Skambinęs asmuo buvo pasipiktinęs dėl triukšmo, vykdomos veiklos. Jis ir anksčiau forumuose tai rašė ir elektra ne sykį buvo atjungta. Nežino, ar tas kaimynas suinteresuotas jų veiklos uždarymu, bet buvo aišku, kad jis nori pakenkti. Skambutis buvo tik iš jo vieno asmens. 2014-02-23 niekas nekvietė policijos. Patalpos yra gamybinės paskirties pastate, negyvenamos. Jas įrenginėjant buvo imtasi priemonių garso izoliacijai užtikrinti. Ten nėra jokių styginių ar mušamųjų instrumentų, yra tik muzikos centras. Jų kaimynas irgi vykdo gamybinę veiklą, drabužių siuvinėjimą. Kiek žino, yra gyvenančių aplink. Asmeniškai nesidomėjo, ar pakeista pastato paskirtis, o sutuoktinė lygtais domėjosi, nes šitą veiklą daugiausia kuruoja žmona, o jis turi kitą darbą ir atvažiuoju pafotografuoti tik kartais, be to, jie, pirkdami patalpas, ieškojo gamybinės paskirties patalpų, jas tam ir pirko, kad vykdyti veiklą.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam priklauso kūrybinės dirbtuvės. Jis ten teikia siuvinėjimo paslaugas. Jo veikla vykdoma nuo 7 iki 22 val. Ta veikla kelia triukšmą. Dėl triukšmo kaimynų nusiskundimų negavo. Kaimynystėje yra L. U. priklausančios patalpos. Jo patalpose iš tų patalpų nesigirdi jokio triukšmo. Tik iš forumo susirašinėjime suprato apie konfliktą tarp kaimynų ir L. U.. Buvo pasipiktinimas, jog vykdoma kažkokia veikla, kad trukdo jiems gyventi ir, kad jie norėtų, kad ten nevyktų jokie renginiai. Ten aplinkui yra daug gamybinių patalpų, kur vyksta gamybinė veikla, tai yra ir „Vilbora“, „Elgamo“, „Ardena“. Su „Ardena“ siena ribojasi. Kelis kartus matė, kaip renkasi žmonės į L. U. patalpas. Negirdėjo jokio triukšmo ar grojimo instrumentais iš L. U. patalpų. Iš išorės yra metalinės apsauginės žaliuzės, jos dažniausiai uždarytos, jos nusileidžia. Tiksliai datos negalėtų pasakyti, tik girdėjo, kad kvietė policiją dėl triukšmo. Negali prisiminti, ar buvo patalpose vasario 22-23 d. Kaimynai pageidauja, kad patalpų aplinka taptų gyvenama.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pakviestas dėl triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusios gamyklos patalpose. Buto numerio nepasakys, bet žino, kad jis pirmame aukšte. Tai įvyko šių metų vasario mėnesį, tikslios datos neatsimena, naktį, apytiksliai tarp vidurnakčio ir 1 val. Gavo pranešimą, kad iš buto sklinda didelis triukšmas ir skundžiasi kaimynai. Atvažiavo su porininku D. Č. atidarę mašinos langus, kad išgirstų triukšmą. Apvažiavo aplink namą, išvydo, kad pirmame aukšte, patalpoje, panašioje į pusiau kavinę, groja muzika. Priėjo prie buto, kur buvo didelis būrys jaunimo, grojo muzika. Į butą padarytas atskiras įėjimas iš lauko. Jie juos įspėjo dėl triukšmo. Jie pažadėjo viską pritildyti, išjungti. Patarė jaunimui neišeiti į lauką, kadangi atidarius duris triukšmas pasidaro dar didesnis. Jie prie jų pritildė muziką ir tada jie išvažiavo. Niekas iš kaimynų nebuvo išėjęs ir jiems nepranešė, iš kur kyla triukšmas. Jie ne pirmą kartą važiuoja į šį pastatą. Ten neaiški jo paskirtis: pusė yra vienos paskirties, pusė – kitos, pusė - įteisinta, pusė – ne. Faktiškai tame pastate gyvena žmonės ir labai daug gyvena. Tame pastate kitų pasilinksminimo vietų nėra. Netoliese yra klubas, kur susirenka gėjai. Iš kitų pasilinksminimo vietų prie pastato niekas neina. Iš kitų klubų žmonės renkasi kitose vietose. Kai jie atvažiavo, rūkančių gatvėje nebuvo. Tarnybinių pranešimų nerašė, kadangi pirmą kartą jie tik įspėja. Jeigu būtų antras iškvietimas, būtų surašytas tarnybinis pranešimas. Šiuo atveju jie antrą kartą nevažiavo, galėjo važiuoti kitas ekipažas. Įvykio dieną jiems nurodytame name daugiau nieko panašaus nevyko. Neprisimena, ar matė L. U. bute. Ten buvo jaunesnė publika. Nebuvo asmens, kuris prisistatytų kaip vakarėlio organizatorius. Prašė jaunuolius pateikti dokumentus, surašė jų duomenis. Viskas liko pas jo porininką, o jis išvykęs į užsienį. Surašytų duomenų neperdavė tyrėjai, kadangi nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas. Kitokių pažeidimų jie nenustatė, išskyrus garsios muzikos. Negali teigti, kad matė muzikos instrumentus, gal buvo gitara, bet negali tvirtinti. Bute buvo garsiai bendraujančių žmonių, bet kai groja muzika, žmonės labai garsiai bendrauja. Muzikos aparatūros nepastebėjo. Jeigu ant langų buvo apsaugos, jos buvo atidarytos, kadangi jie pro langus matė patalpas. (duomenys neskelbtini) gyvena buvęs jų pareigūnas. Nežino, kokiame bute jis gyvena. Jis su jais nebendravo apie įvykį.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis apie dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Butas, kuriame nuolat triukšmaujama, yra po jo langais, pirmame aukšte, šiek tiek į šoną. Į patalpas galima patekti ir iš laiptinės, yra ir atskiras įėjimas. Įėjimas yra po jo langais. Viskas prasidėjo iki Naujųjų metų, tačiau jis kentėjo, bandė tartis gražiuoju. Rado skelbimą internete, kad ten nuomoja plotą mergvakariams, bernvakariams. Paskambino nurodytu numeriu, jam pažadėjo, kad po Naujųjų metų nebus vakarėlių, bet jie toliau tęsėsi. Po Naujųjų metų pradėjo kviesti policiją. Vakarėliai vyksta, lauke po langais po 20 žmonių rūko, keikiasi. Namuose pilna dūmų, garsai, muzika groja taip, kad pas jį lėkštės spintelėje dreba. Jų butai padaryti iš buvusios gamyklos, todėl neįmanoma padaryti kitokios garso izoliacijos. Vakarėlio, vykusio vasario 22-23 d., neatsimena. Pateikus susipažinimui D. K. vardu parašytą pareiškimą liudytojas nurodė, jog tą naktį L. U. bute vyko vakarėlis, po kurio vidurnaktį jis išvažiavo miegoti kitur. Triukšmas buvo neįmanomas, 5-6 kartus skambino policijai. Grojo muzika, po langais krūva žmonių rūkė, keikėsi. Negali pasakyti, ar patalpose buvo savininkė. Bute sustatyta rimta aparatūra. Gyvos muzikos nebuvo. Žinojo, kokios paskirties patalpas perka. Pas jį gyvenamosios paskirties patalpos. Domėjosi, kokios paskirties pastate perka butą, tai gyvenamasis namas. Pirkdamas butą įvertino, kaip jis yra įrengtas. Žino, kad pastate galima gyventi. Žiūrėjo vandens kokybę, oro taršą, sienų izoliaciją. Jo bute yra garso izoliacija, papildomai dėjo pūtų polisterolį. Dėl triukšmo ne tik girdėti garsai, bet ir vibracija. (duomenys neskelbtini) patalpose yra gamybinių patalpų, ofisų. Jis atstovauja visą namo bendruomenę, pasipiktinęs dėl triukšmo L. U. bute yra ne jis vienas. Vasario 22 d. skambino L. U., jai pastoviai skambino, bet ji nekėlė ragelio, pakėlė tik ryte. Jis buvo neišsimiegojęs, irzlus. Iš pradžių bandė gražiai susitarti, ji pradėjo jam aiškinti, kad daranti, ką nori, kad jo loftas yra negyvenamosios paskirties. Jis susikeikė ir pasakė, kad uždarys jos skylę. Jis nėra konfliktiškas žmogus ir nenori pakenkti jos veiklai. Dėl minėto įvykio parašė pareiškimą, surinko iš kaimynų parašus, ėjo liudyti į policiją. Buvo kaimynų, kurių langai į kitą pusę, jie nieko negirdi, tačiau nepritariančių jo nuomonei nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

L. U. Nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. vasario 22 d., apie 00.30 val., nakties metu, L. U. priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai grojo muzikos instrumentais, girdėjosi garsūs žmonių šauksmai, riksmai, dainavimas, triukšmavo ir tokiais veiksmais L. U. trikdė viešąją rimtį.

Pažymėtina tai, jog priešingai, nei teigia savo skunde L. U., ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ir tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-612/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1063/2008, 2012-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-633/2012 ir kt.). Atitinkamai, ir priešingai nei savo skunde teigia pareiškėja, ir policijos pareigūnai neprivalėjo atlikti visas kituose teisės aktuose numatytas triukšmo lygio matavimo procedūras. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N63-1063/2008, Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009).

Byloje surinkti duomenys, o būtent liudytojų D. K., A. V., J. K., D. K. parodymai patvirtina triukšmo bute (duomenys neskelbtini), faktą. Kaip nurodė liudytojai, skleidžiamas triukšmas neigiamai įtakojo jų galimybes ilsėtis nakties metu, liudytojas D. K. dėl to kvietė policiją, buvo priverstas išvykti nakvoti kitur. Tai leidžia spręsti apie sutrikdytą viešąją rimtį. Nustatydamas minėto įvykio datą teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojai teisme tiksliai jo datos nenurodė, o jų rašytiniuose paaiškinimuose minima 2014-02-22. Tačiau Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikta skambučių garso įrašų kopija patvirtina, jog dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), du skambučiai buvo registruoti 2014-02-23 (vienas skambutis – 00.24 val., kitas – 00.40 val.). Iš teismui pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-09-04 rašto Nr. 10-13-S-21558 taip pat matyti, jog 2014-02-22, apie 00.30 val. dėl keliamo triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai nebuvo kviesti. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, sprendžia, kad D. K., kreipdamasis su pareiškimu į policiją, jame nurodė klaidingą datą, tai yra sumaišė dienas, kas įtakojo ir vėlesnį asmenų suklydimą dėl datos. Kad policijos pareigūnai dėl triukšmo buvo kviesti 2014-02-23 naktį, o ne 2014-02-22 naktį, patvirtina ir L. U. nurodytos aplinkybės dėl patalpų nuomos bei į skundo nagrinėjimo bylą jos pateikta 2014-02-14 paslaugų teikimo sutartis Nr. 140214-1, iš kurios matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. U. nuo 2014-02-22, 18 val., iki 2014-02-23, 12 val., išnuomojo fotostudijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), J. M.. Todėl protokole ir ginčijamame nutarime įvardyta įvykio data vertintina kaip rašymo apsirikimas, ji taisytina į 2014-02-23. Tačiau kartu pabrėžtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne vien triukšmo bei viešosios rimties sutrikdymo faktą, bet ir asmenį, atsakingą už viešosios tvarkos sutrikdymą dėl garsiai leidžiamos muzikos ar kitų triukšmą keliančių veiksnių. L. U. savo skunde teigia, jog pareigūnai patraukė atsakomybėn netinkamą asmenį, nes ji nepadarė inkriminuojamo pažeidimo ir nėra tinkamas subjektas. Atkreiptinas dėmesys, jog, atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1265/2006, N17-1468/2006, N-438-1130/2010) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų savininkai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. U. yra įmonės UAB Studija „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonė teikia patalpų nuomos ir įrangos nuomos veiklą. Tai, kad patalpos (fotostudija), esančios adresu (duomenys neskelbtini), renginiui buvo išnuomotos nuo 2014-02-22, 18 val. iki 2014-02-23, 12 val., patvirtina į skundo nagrinėjimo bylą pateikta Paslaugų teikimo sutarties Nr. 140214-1 kopija. Dėl organizuojamo gimtadienio 2014-02-14 sutartis Nr. 140214-1 buvo sudaryta tarp UAB Studija „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. U. ir J. M. (skundo nagrinėjimo b. l. 52-54). Nors minėtoje sutartyje konkrečiai nėra numatyta, kas atsako už viešosios tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau sutartyje yra numatyta nuomininko atsakomybė už nuomotojui padarytus nuostolius, susijusius su daiktų pabloginimu, komplektacijos pakeitimais, sugadinimu ar jų praradimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko ar kartu su juo atvykusių asmenų kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi užsakovai, kurie Paslaugų teikimo sutarties pagrindu įsipareigojo atsakyti už dėl jų kaltės nuomotojui padarytus nuostolius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, tapo asmenimis, teisėtai valdančiais triukšmo šaltinį. Be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patrauktos L. U. aiškinimą, kad prieš (duomenys neskelbtini)patalpose vyksiantį gimtadienį sutartį dar pasirašė ir gimtadienį šventusių mergaičių mama, kuri užtikrino, kad bus laikomasi taisyklių, kad bus uždarytos žaliuzės, kad mažiau sklistų garsas, kad viskas, ką jos darys bus tvarkinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, bylos duomenimis, gimtadienio metu (tame tarpe ir tuo metu, kai buvo kviečiami policijos pareigūnai) L. U. (duomenys neskelbtini) patalpose nebuvo. Taigi, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog L. U., būdama UAB Studija „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ėmėsi visų būtinų priemonių, priklausančių nuo jos valios, kad pobūvio metu nebūtų trikdoma viešoji rimtis.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo ir skundo nagrinėjimo byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad ginčijamo Nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats Nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikinamas. Teismas išnaudojo visas galimybes surinkti papildomus duomenis, reikšmingus nagrinėjamai bylai, todėl, nepavykus pašalinti kilusių abejonių, jos turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir byla nutraukiama L. U. veikoje neįrodžius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

L. U. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2014 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-10302417-14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. U. atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė