- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-1291-397/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00907-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos keių policijos tarnybos Specialiosios pakirties skyriaus vyresnysis patrulis 2014-08-21 surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą R. U. už tai, kad 2014-08-21 19.15 val. Kaišiadorių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 74 kilometre, vairuodamas automobilį „Quattro Audi RS4“, viršijo nustatytą greitį 88 km/h, nes važiavo 200 km/h, kur leistinas greitis 110 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimu R. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą nubaustas 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
R. U. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą.
Skunde nurodė, jog byloje nesurinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų ir neįrodyta, kad jis padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą. Apeliantas nurodė, kad jis greičio neviršijo, pareigūnai jam nepateikė vaizdo įrašo ir greičio matavimo prietaiso parodymų, nes pažeidimo duomenys nebuvo užfiksuoti. Skiriant administracinę nuobaudą, nutarimas turi būti motyvuotas, išvados pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą, o šiuoatveju tokių įrodymų nėra.
R. U. savo skunde nurodė, kad teisme buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas kelis kartus. Apelianto nuomone akivaizdu, kad iš šio vaizdo įrašo jokiu būdu negalima daryti išvados apie tai, kad jis padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad byloje apklaustų liudytojų (policininkų) parodymuose nurodytos aplinkybės, kad policijos automobilį dideliu greičiu aplenkė tariamai R. U. vairuotas automobilis, nėra užfiksuotas (tokio vaizdo įrašo nėra). Ir apskritai tokio automobilio, kuris būtų viršijęs leistiną greitį, nėra net ir arti policijos automobilio, o policijos greičio matavimo prietaisas užfiksavo kažkieno, t. y. kažkurio iš tolumoje vos įžiūrimų kelių automobilių, važiuojančių toli priekyje, važiavimo greitį. Tačiau visiškai neaišku, nei kokie tai yra automobiliai, nei kokie jų valstybinių numerių ženklai, markės, spalvos ir pan., t. y. iš šio vaizdo įrašo šių automobilių neįmanoma identifikuoti. Iš vaizdo įrašo yra visiškai neaišku ir nesuprantama, kurio konkretaus automobilio važiavimo greitis buvo matuojamas ir kuris iš jų viršijo leistiną važiavimo greitį. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad filmuojamo kelio reljefas buvo nelygus, todėl tolumoje matomi, priekyje policijos automobilio važiuojantys automobiliai net kelis kartus dingsta iš vaizdo įrašo. Iš pateikto vaizdo įrašo niekaip negalima daryti išvados, kad policijos pareigūnai visą filmavimo laiką tariamai nenutrūkstamai matė greitį viršijusį automobilį.
Iš vaizdo įrašo pabaigos matyti tik tai, kad policijos automobilis privažiuoja prie leistinu greičiu ta pačia kryptimi važiuojančio jo vairuojamo automobilio ir jį sustabdo. Šios aplinkybės įrodinėti ir nereikia, nes taip ir buvo tvirtinta, kad buvo sustabdytas iš paskos privažiavusių policijos pareigūnų. Šis faktas niekaip nepatvirtina ir niekaip neįrodo tos minėtų liudytojų (policininkų) nurodomos aplinkybės, kad esą būtent R. U. vairuojamas automobilis tariamai ir viršijo leistiną važiavimo greitį.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde nurodė, kad nutarime teismas padarė išvadą kad R. U. aiškinimas policijos darbuotojams, jog skubantis į namus, prašėsi paleidžiamas. atitinka policijos darbuotojo tarnybiniame pranešime išdėstytiems faktams, tačiau tai niekaip nepaneigia jo paties paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kad jis policininkams nepripažino savo kaltės. Tai, kad, būdamas sustabdytas, į policininkų įprastinį klausimą atsakė, jog skuba į namus, niekaip neįrodo, kad jis pripažino savo kaltę viršijęs leistiną greitį.
R. U. atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas automobilis „Quattro Audi RS 4“, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio pateikto jo automobilio transporto priemonės registracijos liudijimo, jo automobilis „Quattro Audi RS 6 Avant“. Todėl, apelianto manymu, protokole ši esminė (faktinė) aplinkybė dėl greitį viršijusio automobilio policijos pareigūno yra nurodyta neteisingai ir patvirtina R. U. paaiškinimą, kad policininkai pamatavo ne jo važiavimo greitį, bet kito, ATP protokole ir liudytojų (policininkų) nurodyto modelio automobilio, kuris aplenkė jį, greitį. Minėti pareigūnai šiuo atveju sąžiningai suklydo. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo jokio pagrindo nutarime grįsti kaltę šiuo ATP protokolu, kuriame yra esminiai prieštaravimai, kuriame yra nurodytas ne jam priklausantis, bet kitas leistiną greitį viršijęs automobilis. Be to, apeliantas nurodė, kad su protokolu jis nesutiko.
Apelianto nuomone, apklaustų liudytojų S. R. ir V. U. (policininkų) parodymai prieštarauja objektyviems, faktiniams bylos duomenims ir byloje surinktiems įrodymams. Liudytojai parodė, kad neva R. U. vairuotas automobilis, važiuodamas dideliu greičiu, aplenkė jų automobilį, tačiau tai visiškai paneigia objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, kuris to niekaip nepatvirtina, kaip ir nepatvirtina aplinkybės apie tai, kad jie neva nebuvo išleidę persekiojamo automobilio iš akių, o taip pat supažindinę jį su greičio nustatymo prietaiso parodymais. Abu liudytojai parodė ir patvirtino, kad ATP protokolą surašė teisingai, tačiau R. U. teigimu, liudytojų parodymai yra prieštaringi, paneigti kitais byloje esančiais įrodymais ir nėra neginčijamu įrodymu šioje byloje.
Byloje esantis tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir neginčijamas įrodymas šioje byloje, kadangi jame nurodomas automobilis „Qutro Audi RS“, o ne priklausantis apeliantui.
Žemesnės instancijos teismas
R. U. savo apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarime apskritai nebenurodė kokį automobilį jis vairavo. Teismas tik nurodė, kad jis leistiną greitį viršijo „vairuodamas transporto priemonę“, tačiau visiškai nenurodė esminių faktinių aplinkybių – automobilio markės, kitų duomenų (valstybinio numerio ženklo ir kt.). Tuo teismas pažeidė ATPK 286 straipsnio reikalavimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė jokio KET pažeidimo, kurį jis tariamai padarė, t. y. nepadarė jokios nuorodos į atitinkamą KET numatytą pažeidimą. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V- 23 patvirtinto alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktu matavimu kontrolės tvarkos aprašo 8 punktas nustato, kad transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atlikti matavimai registruojami į kiekvieno prietaiso atskirus transporto priemonės greičio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalus. Registruojami tie atvejai, kai nustatomas administracinis teisės pažeidimas. Ir šiuo atveju greičio matavimo prietaiso panaudojimas turėjo būti užregistruotas minėtame registracijos žurnale, iš kurio būtų matyti šio prietaiso panaudojimas ir jo pagalba nustatytos aplinkybės. Tačiau teismui jis net nebuvo pateiktas, o byloje faktiškai nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo išmatuotas būtent R. U. vairuoto automobilio greitis.
Šalies argumentai
R. U. teigimu, šioje byloje neginčijamai patvirtinančių jo kaltę įrodymų nėra. Jo kaltė teismo nutarime grindžiama tik prielaidomis, dirbtinai susiejus tam tikrus faktinius duomenis, kurių priežastinio ryšio kiti įrodymai nepatvirtina. Kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nutarimui priimti.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Lietuvos kelių policijos tarnyba R. U. apeliaciniam skundui nepritarė.
Motyvuojamoji dalis
R. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
R. U. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d. padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su pirmos instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl R. U. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), tad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nesiimta visų galimų priemonių išsamiai ir visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes, pašalinti visus prieštaravimus, surinkti ir ištirti visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, o vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad R. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Ši išvada buvo padaryta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir liudytojų – pažeidimą nustačiusių ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių – policijos pareigūnų parodymais teismo posėdyje. Būtent policijos pareigūnų parodymų teismo posėdyje neatitikimas vaizdo įraše nurodytiems rodmenims, t. y. prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos įvykio versijos ir versijos, kurią pateikė policijos pareigūnai, liko nepašalinti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad (pagal liudytojo S. R. parodymus) prietaisas matuoja fiksuoto automobilio greitį, kuris yra kintantis, tačiau fiksuotas konkretus 200 km/h greitis matavimo eigoje, įvertinant nuolat kintantį greitį, nei vienu momentu nebuvo pasiektas, todėl nėra aišku, kada ir kokiu būdu šis 200 km/h greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaise, taip pat nėra konkretizuota kokiu atstumu jų naudotas greičio matuoklis gali matuoti važiavimo greitį, t. y. nėra išsamių paaiškinimų apie greičio matavimo specifiką. Kylant neaiškumams, vertinant greičio matavimo rodmenis (vaizdajuostę), pirmos instancijos teismas gali neapsiriboti vien tik kelių policijos pareigūnų paaiškinimais, bet kviesti į teismo posėdį ir specialistą, galintį tiksliai apibūdinti tiriamų rodmenų reikšmę ir ryšį su nustatytinom aplinkybėm.
Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos medžiagoje taip pat nėra transporto priemonės greičio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo, kurio būtinumas patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V- 23 ir kuriame atlikti matavimai registruojami, kai nustatomas administracinis teisės pažeidimas, duomenų. Šiuo atveju greičio matavimo prietaiso panaudojimas turėjo būti užregistruotas minėtame registracijos žurnale, iš kurio būtų matyti šio prietaiso panaudojimas ir jo pagalba nustatytos aplinkybės. Tačiau teismui jis net nebuvo pateiktas, o byloje faktiškai nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo išmatuotas būtent jo vairuoto automobilio greitis.
Pažymėtina, kad, visų pirma, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra procesinis sprendimas, kuriuo valstybės vardu išreiškiama valia dėl asmens kaltės ar nekaltumo bei taikytinų poveikio priemonių, todėl įstatyme įtvirtinti konkretūs reikalavimai šiam procesiniam dokumentui. ATPK 286 str. 2 d. nurodyta, jog be kitų reikalavimų (įvykio vietos, laiko automobilio markės tikslaus nurodymo, pažeisto KET reikalvimų punkto ir kt.) nutarime turi būti nurodomas priimtas sprendimas.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutarimu nutarė R. U. skirti atitinkamo dydžio nuobaudą, tačiau rezoliucinėje dalyje neaišku, už ką skiriama nuobauda. Nenurodyta pažeidimo kvalifikacija. Šis trūkumas taip pat turi būti ištaisytas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl R. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. salio 23 d. nutarimą panaikinti ir R. U. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.