Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovėms V. G. ir J. G. – V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, informacijos apie administracinių nuobaudų paskyrimą nėra, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2016-03-17, apie 14.30 val., atliko planinį reidą išsiaiškinti galimoms savavališkoms statyboms, nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., sumontuoti g/b pamatai iš pamatinių blokų 18,00 m x 8,90 m, be statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto. Tokiais veiksmais K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p., 4 p., 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 1 p., 6 p., 23 str. 28 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. prisipažino padaręs pažeidimą, parodė, kad nurodytu adresu randasi jam priklausantis sklypas, kuriame buvo montuojami g/b pamatai iš pamatinių blokų. Tuo metu jau buvo pridavęs dokumentus statybos leidimui gauti. Skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į tai, kad šiuo metu turi leidimą bei projekta.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. G. – V. parodė, kad įrodymai patvirtina, kad planinio reido metu patikrinus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) K. S. savavališkai stato neypatingą statinį, kuriam reikalingas projektas ir leidimas, todėl K. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 5 d., už kurį prašė skirti minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. pažeidimo faktą ir K. S. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-4), savavališkos statybos aktas (b. l. 5-6), K. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis prisipažįsta žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., įrengė pamatus iš surenkamų g/b blokų laikotarpyje tarp 2016-03-01 ir 03-17, darbus atliko pats padedamas keleto darbininkų (b. l. 7), nuotraukos (b. l. 8), situacijos planas (b. l. 9), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-413-(15.53), iš kurio matyti, kad nustatyta, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., įrengti pamatai iš pamatinių blokų sujungtų gelžbetoninėmis jungtimis. Statyboms leidimas nebuvo pateiktas (b. l. 10-12), nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., priklauso K. S. ir I. S. (b. l. 13-14), leidimas (b. l. 20), pastato ašių nužymėjimo aktas (b. l. 21), nužymėjimo schema (b. l. 22), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 6 punkte numatyta, kad norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą. To paties straipsnio 28 dalyje numatyta, kad Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Administracinio teisės pažeidimo protokole K. S. padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnį nenurodant dalies, tačiau iš protokole aprašytų nustatytų aplinkybių matyti, kad K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalyje - naujo neypatingo statinio savavališka statyba.

Kadangi protokole K. S. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį buvo aprašyta tik nenurodant dalies, tai laikytina neesminiu trūkumu ir jis ištaisytinas bylos nagrinėjimo metu.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, t. y. savavališkai sumontavo gelžbetoninius pamatus iš pamatinių blokų, be statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, K. S. asmenybę, jam skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. sankcijoje.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. ir skirti administracinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 16056333814.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).