- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2-260-904/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01709-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- V. B., UAB ,,Jorlita“
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas, Lina Zamulskienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Juditai Ložytei, dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovui V. S., jo atstovei advokatei Linai Zamulskienei, tretiesiems asmenims V. B., UAB ,,Jorlita“ atstovei Galinai Lebedevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį, atsakovui V. S. dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys V. B., UAB ,,Jorlita“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas reikalauja pripažinti, kad 2012-07-07 tarp trečiojo asmens V. B. ir atsakovo V. S. buvo sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5100 Lt skolos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad 2012 liepos mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu padėti įsigyti automobilį. Ieškovas suteikė atsakovui informaciją, jog jo pažįstamas V. B. turi pardavimui automobilį. Apžiūrėjęs pasiūlytą automobilį ,,Mazda 323F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovas sutiko šį automobilį nupirkti iš V. B. už 5500 Lt. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atsakovas tikrindamas automobilį, jokių priekaištų dėl jo techninės būklės neišsakė. Kadangi atsakovas su savimi grynųjų pinigų neturėjo ir jam reikėjo tą dieną skubiai darbo reikalais išvykti į Norvegiją, jis, girdint V. B., kreipėsi į ieškovą su prašymu už jį sumokėti 5500 Lt, o 2012m. liepos mėnesį grįžus iš užsienio, pažadėjo grąžinti pinigus bei surašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio pardavėjas V. B., dalyvaujant atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini) g. 44, Klaipėdoje, gavo iš ieškovo 5100 Lt, už parduotą automobilį, o atsakovui buvo perduoti automobilio raktai bei dokumentai (72-73 b.l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas V. N. patvirtino, kad anksčiau užsiminėjo automobilių prekyba, šiuo metu šia veikla nesiverčia. Atsakovą pažinojo iš anksčiau, kadangi prieš tai jam taip pat buvo padėjęs nusipirkti automobilį. Atsakovas ir šį kartą prašė surasti automobilį, nurodydamas, kad užsienyje turi įmonę, automobilis reikalingas darbuotojų vežimui. Atsakovui pasiūlė pirkti V. B. pardavinėjamą automobilį, kuris stovėjo prie prekybos centro ,,Akropolis“, esančio Klaipėdos mieste. Atsakovas išbandė automobilį, juo pasivažinėjo ir sutiko pirkti, pirkimo pardavimo sutartį rašė pats atsakovas, sutartyje nurodė, kad automobilį perka ne kaip fizinis, o juridinis asmuo. Sutartis nebuvo surašyta iki galo, nes negalėjo atvažiuoti įmonės atstovė ir pasirašyti sutartį, tada atsakovas nurodęs, kad pinigai bus sumokėti per dvi savaites ir bus galutinai pasirašyta sutartis. Atsakovas paprašė ieškovo V. N., ,,kaip draugo“, jog pastarasis sumokėtų pinigus už automobilį. Dėl šios paslaugos, šalys dėl kokios tai turtinės naudos nesitarė, atsakovas žadėjo ieškovą ,,pavaišinti“. Ieškovas tą pačią dieną, grįžęs namo, pinigus sumokėjo V. B.. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, rašytinė sutartis dėl šios paslaugos sudaryta nebuvo. Ieškovas tvirtina, kad automobilio pirkimo metu, nebuvo kalbo apie automobilio patikrinimą techninės apžiūros centre (112 – 114 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Viačeslav Žarkov, teismo posėdžio metu, prašė ieškinį tenkinti, vadovaudamasis CK 6.50 str. 1d., 3d., motyvuodamas tuo, kad ieškovui įvykdžius prievolę už atsakovą, tai yra sumokėjus pinigus pardavėjui už automobilį, atsakovas turi pareiga šiuos pinigus grąžinti ieškovui (135 b.l.). Ieškovo atstovas nesutiko, jog atsakovas byloje būtų UAB ,,Jorlita“, prašė šią įmonę įtraukti tik trečiuoju asmeniu (69 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtina, kad ne sau, o UAB „Jorlita" ieškojo automobilio. UAB ,,Jorlita“ būtų sudariusi automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjusi pinigus, tik su sąlyga jei šis automobilis būtų techniškai tvarkingas ir patikrintas specialistų. Atsakovas paaiškino, kad apžiūrint automobilį, V. B. ir V. N. patvirtino, kad šeštadienį nedirba UAB ,,Transkona“, kuri užsiima automobilių technine apžiūra, todėl pasiūlė važiuoti į Norvegiją ir tokiu būdu išbandyti automobilį, ir jei tiks automobilis, grįžus sudaryti sutartį. Atsakovas šiuo pasiūlymu ir pasinaudojo. Atsakovas tvirtina, kad nei jis, nei UAB ,,Jorlita“ darbuotojai neprašė ieškovo, kad jis už automobilį sumokėtų pinigus, tokios kalbos visai nebuvo. Atsakovas tvirtina, kad tiek jis, tiek įmonė pinigų turėjo pakankamai, kad iškarto sumokėtų pinigus už automobilį. Pinigus buvo galima išgrynyti iš šalia prekybos centro buvusių bankomatų. Ieškovas garantavo pardavėjui V. B., kad atsakovas yra patikimas ir niekur automobilio nepradangins. Kadangi transporto priemonė Norvegijoje iškart sugedo, nepavykus jos suremontuoti, todėl buvo nuspręsta nepirkti šios transporto priemonės. Automobilis buvo pergabentas į Lietuvą, tačiau V. B. automobilį priimti atsisakė. Ieškovas reikalavo pinigų, tvirtindamas, kad jis pardavėjui V. B. sumokėjo pinigus už automobilį. Atsakovas mano, kad V. B. ir ieškovas turėjo planą atsikratyti nekokybišku automobiliu, pasiūlydami juo vykti į užsienį, tikėdamiesi susigrąžinti pinigus (77-79 b.l.).
Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad jis yra vienos Norvegijos įmonės Bygglosninger AS savininkas, kuri vykdo statybos darbus. UAB ,,Jorlita“ kurioje jis taip pat dirbo – statybos konsultantu, surasdavo darbuotojus darbui Norvegijoje. Darbuotojai į Norvegiją vykdavo tiek savo automobiliu, tiek įmonės automobiliu. Tuo metu reikėjo vieno darbuotojo su automobiliu. 2012m. liepos 7 d. paskambino naujai priimtas darbuotojas ir pranešė, kad sugedo jo automobilis, todėl atsakovas sutarė su UAB ,,Jorlita“ direktore R. G., kad atsakovas įmonei suras automobilį, kurį UAB ,,Jorlita“ nupirks, automobilio kaina turėjo būti iki 5500 Lt. Atsakovas prieš tai iš ieškovo buvo pirkęs automobilį, todėl žinodamas, kad ieškovas verčiasi automobilių prekyba, kreipėsi į ieškovą, kuris pasiūlė pirkti automobilį iš V. B.. Atsakovas patvirtino, kad jis nėra automobilių technikos specialistas, todėl pasiūlęs automobilio techninę būklę patikrinti UAB ,,Transkona“, tačiau ieškovas ir V. B. nurodę, kad ši įmonė tą dieną nedirba bei apie tai, kad automobilis išregistruotas nieko neminėjo. Atsakovas atsisakė pirkti automobilį, kol nebus patikrinta jo techninė būklė, tada V. B. pasiūlęs automobiliu važiuoti į Norvegija, o po 2-3 savaičių grįžus sumokėti jam pinigus bei pabaigti surašyti sutartį. Buvo sudaryta preliminari sutartis, kurią surašė atsakovo sutuoktinė M. S.. Sutartis buvo surašyta automobilyje, tačiau jos nepasirašė UAB ,,Jorlita“ direktorė, kuri žadėjo pasirašyti vėliau. V. B. prašė nurodyti, kas automobilį pirks. Sutartis buvo perskaityta ir V. B. ją pasirašė. Automobiliui sugedus Norvegijoje ir apie tai pranešus V. B., pastarasis pradėjo gąsdinti ir reikalauti pinigų, priešingu atveju žadėdami kreiptis į policiją dėl šio automobilio vagystės. Tada ieškovas nurodęs, kad jis sumokėjo už automobilį pinigus V. B.. Automobilį buvo bandoma suremontuoti Norvegijoje, buvo pirkta automobilinė detalė už 625 Lt, kuri buvo atsiųsta iš Lietuvos, tačiau automobilio suremontuoti nepavyko, todėl automobilis buvo pergabentas į Lietuvą. Atsakovas patvirtino, kad siekiant išspręsti šią problemą, šalys buvo susitikusios, R. G. prašė ieškovo pateikti kokį, tai rašytinį patvirtinimą, kad jis sumokėjo pinigus V. B., tačiau ieškovas to nepadarė. Po to, santykiai su R. G. tapo konfliktiški, dėl kitų įmonės reiklų. Atsakovas mano, kad ieškovas jokių pinigų V. B. nemokėjo, automobilis jei būtų nesugedęs būtų buvęs nupirktas UAB ,,Jorlita“ vardu (116-119 b.l.).
Atsakovo atstovė advokatė Lina Zamulskienė, teismo posėdžio metu, prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovas neįrodė, jog buvo sumokėti pinigai už automobilį bei tai, kad dėl šių mokėjimų jis buvo susitaręs su atsakovu. Prašė liudytojos R. G. parodymais nesivadovauti, motyvuojant, jog tarp šalių santykiai yra konfliktiški, todėl liudytojos pateikti parodymai nėra objektyvūs (135 b.l.).
Tretysis asmuo UAB ,,Jorlita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, atsakovas V. S. dirbo UAB „Jorlita". Bendrovė siųsdavo darbuotojus į užsienį. Visiškai tikėtina, jog tam tikslui įmonei reikėjo įsigyti automobilį, tačiau jokių dokumentų patvirtinančių automobilio pirkimo - pardavimo sutartį įmonė neturi. 2012-10-18 įmonėje pasikeitė direktorė, buvusi direktorė R. G. neperdavė įmonės dokumentų, todėl negali patvirtinti minėto sandorio būvimą. Šiuo metu, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės turto pasisavinimo, tiriami buvusios įmonės direktorės R. G. veikos. (81-82 b.l.).
Trečiojo asmens UAB ,,Jorlita“ atstovė E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonės darbuotojų žiniomis, V. S. turėjo surasti įmonei tinkantį automobilį. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes tuo metu nebuvo galimybės patikrinti automobilio techninės būklės (119 – 120, 136 b.l.).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo V. B., atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. V. B. nurodė, kad atsakovo nepažinojo, su ieškovu buvo pažįstami apie metus laiko. Patvirtino, kad automobilis priklauso jo broliui, kuris dirba jūroje, todėl brolio nurodymu pardavinėjo automobilį. Atsakovas automobiliu pasivažinėjo, įvertino jo būklę, po to automobilyje kartu su V. B. surašė automobilio pirkimo sutartį, kurioje nurodė, kad automobilį perka UAB ,,Jorlita“. V. B. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė. Vėliau nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį surašė atsakovo sutuoktinė M. S. (129 b.l.). Patvirtino, kad jam nebuvo svarbu, kas automobilį perka ar įmonė, ar fizinis asmuo, svarbu buvo gauti pinigus už automobilį. Automobilio raktus ir dokumentus atidavė atsakovui. Atsakovas žadėjo per dvi savaites, grįžęs iš Norvegijos, sumokėti pinigus ieškovui. Pinigus už automobilį, tą pačią dieną sumokėjo ieškovas, savo namo kieme. Pinigų sumokėjimo faktas nebuvo įtvirtintas jokiu rašytiniu dokumentu. V. B. patvirtino, kad jis atsakovui išaiškino, kad automobilis yra išregistruotas su juo vykti į užsienį negalima. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atsakovas nereikalavo, kad automobilis būtų tikrinamas specialistų pagalba. Vėliau UAB ,,Jorlita“ vadovė R. G. pranešusi jam, jog automobilio stabdžių kaladėlės pradėjo cypti (114- 116 b.l.).
Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis dirba Norvegijos statybos įmonėje Bygglosninger AS, marketingo direktoriumi. Jų įmonė yra rangovas, o UAB ,,Jorlita“ yra subrangovai, tuo metu turėjo iš Lietuvos atvykti vienas darbuotojas su automobiliu, kadangi šio darbuotojo automobilis sugedo, todėl telefonu su UAB ,,Jorlita“ direktore R. G. buvo sutarta, kad UAB,,Jorlita“ nupirks automobilį, su kuriuo naujai priimtas darbuotojas bei atsakovas atvyks į Norvegiją. Nupirktas automobilis Norvegijoje sugedo, nepavykus jo suremontuoti, jis buvo pargabentas į Lietuvą. Liudytojas patvirtino, kad į teismo posėdį atvyko specialiai, kelionės išlaidas apmokėjo įmonė, Lietuvoje bus apie savaitę laiko, komandiruotės dokumentų nepateikė (120-121 b.l.).
Liudytoja M. S. patvirtino, kad yra atsakovo V. S. sutuoktinė. Patvirtino, kad nuo 2012-10-01 iki 2013-10-10 dirbo UAB ,,Jorlita“ buhaltere. Paaiškino, kad 2012-07-07 sutuoktinis darbo reikalais turėjo išvažiuoti į Norvegiją, kartu su juo turėjo važiuoti, naujai priimtas UAB ,,Jorlita“ darbuotojas. Į Norvegiją turėjo važiuoti darbuotojo automobilių, tačiau paskutinę dieną jo automobilis sugedo, todėl UAB ,,Jorlita“ direktorė R. G., paprašiusi, jog atsakovas, UAB ,,Jorlita“ vardu nupirktų automobilį. Ieškovas pasiūlė atsakovui pirkti V. B. priklausantį automobilį, kuris stovėjo prie prekybos centro ,,Akropolis“, Klaipėdos mieste. Perkant automobilį dalyvavo liudytoja, atsakovas, ieškovas bei tretysis asmuo V. B.. Automobilio pardavėjui buvo pasakyta, kad automobilis perkamas įmonės – UAB ,,Jorlita“ vardu bei buvo paaiškinta, kad automobilis prieš pirkimą turi būti patikrintas techninės apžiūros centre. Ieškovas bei tretysis asmuo nurodė, kad automobilio patikrinti bei užregistruoti VĮ Regitra nepavyks, kadangi šios įstaigos tą dieną nedirba. Ieškovas ir V. B. pasiūlė automobiliu važiuoti į Norvegiją ir tokiu būdu patikrinti jo techninę būklę, o po trijų savaičių grįžus į Lietuvą sumokėti pinigus bei užregistruoti įmonės vardu. Liudytoja M. S. patvirtino, kad dalį automobilio pirkimo sutarties surašiusi ji pati, o kitą dalį surašė V. B.. Sutarties blanką pateikė V. B.. Sutartis buvo rašoma automobilyje, tuo metu, V. B. sėdėjo šalia bei domėjosi, kas pirks jo automobilį. Kadangi sutarties sudarymo metu, liudytoja M. S. bei jos sutuoktinis neturėjo rašytinių įgalinimų sudaryti šią sutartį bei antspaudo, todėl paprašė, jog įmonės direktorė R. G. atvyktų pasirašyti sutartį. Įmonės direktorė R. G. telefonu nurodžiusi, jog šią sutartį galutinai pasirašys po 2-3 savaičių. R. G. nurodė, kad tą dieną nedirba VĮ Regitra bei automobilių techninės apžiūros centrai, todėl nebus galimybės automobilį užregistruoti įmonės vardu. Liudytoja M. S. patvirtino, kad šį pokalbį telefonu girdėjo V. B.. To paties pokalbio metu, R. G. buvo nurodyta, kad automobilio pardavėjas leidžia automobiliu vykti į Norvegiją, tokiu būdu patikrinant jo techninę būklę, o po 3 savaičių bus galima pasirašyti sutartį. Surašyta sutartis nebuvo patvirtinta UAB ,,Jorlita“ antspaudu bei kitais rekvizitais, nes automobilis sugedo Norvegijoje. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas neprašė ieškovo sumokėti pinigus už automobilį, pinigus ateityje būtų turėjusi sumokėti UAB ,,Jorlita“, šiai įmonei buvo ieškomas automobilis. Kodėl ieškovas sumokėjo pinigus V. B., liudytoja teigia nežinanti. Patvirtino, kad šiuo metu santykiai su R. G. yra konfliktiški, dėl iškeltų civilinių bei baudžiamosios bylų (128-130 b.l.).
Liudytoja R. G. patvirtino, kad ji nuo 2012-03-02 iki 2012m. spalio pabaigos dirbo UAB ,,Jorlita“ direktorės pareigose. Patvirtino, kad santykiai su atsakovu, šiuo metu yra konfliktiški, dėl jos atžvilgiu skleidžiamo šmeižto. Jos vadovaujama įmonė bendradarbiavo su Norvegijos įmone Bygglosninger AS, kuriai teikdavo apskaitos bei agentavimo paslaugas. Patvirtino, kad skambino atsakovas, kuris pranešė, jog naujai įdarbintas darbuotojas neturi automobilio ir, kad atsakovas ieško automobilio. Atsakovo sutuoktinė M. S. telefonu pranešė, kad surado automobilį, tačiau R. G. atsakiusi, kad automobilis įmonei nereikalingas. Su naujai priimtu darbuotoju jokia automobilio nuomos sutartis sudaryta nebuvo (131 – 133 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės. VĮ Regitra duomenų bazės duomenimis automobilio ,,Mazda 323F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nurodytas J. C., įsigijimo data- 2011-06-10, 2012-07-04 automobilis laikinai išregistruotas (9 b.l.).
2011-07-19 buvo atlikta automobilio ,,Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybinė techninė apžiūra, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninės apžiūros periodiškumas 24 mėn. (21 b.l.).
Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties blankas patvirtina, kad 2012-07-07, 10.00 val. nurodytas pardavėjas - V. B. parduoda pirkėjui - UAB ,,Jorlita“ automobilį ,,Mazda 323F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt. Šios sutarties blanką pasirašė pardavėjas V. B., prie transporto priemonės pirkėjo nurodyta UAB ,,Jorlita“, tačiau šios įmonės atstovas šios sutarties nepasirašė (ikiteisminio tyrimo medžiaga 33-At-01734-12, 9 b.l.).
2012-05-18 sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas V. S. dirbo UAB ,,Jorlita“ atstovu Norvegijos Karalystėje – darbų koordinatoriumi (44-45 b.l.). Duomenis iš SODR duomenų bazės patvirtina, kad atsakovas V. S. dirbo UAB ,,Jorlita“ iki 2012-07-16 (61 b.l.).
Banko išrašas patvirtina, kad 2012-07-07 UAB ,,Jorlita“ savo sąskaitoje turėjo 7574,75 Lt piniginių lėšų (105 b.l.).
2012-08-09 išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad UAB ,,Jorlita“ pirko automobilinę dalį – veleno padėties daviklį už 625,00 Lt (48, 67 b.l.).
2012-08-21 išrašytoje sąskaitoje nurodoma, kad UAB ,,Fredex Uropa“ suteikė transportavimo paslaugas iš Norvegijos į Lietuvą (Mazda 323, (duomenys neskelbtini)), įmonei Bygglosninger AS, už 6000,00 Norvegijos kronų (50 b.l.).
2012-10-26 Klaipėdos AVPK Nusikaltimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad dėl buvusios įmonės direktorės R. G. galimai nusikalstamos veikos, patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės turto pasisavinimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (83 b.l.).
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir jas patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.).
Teismas pripažįsta, kad nei ieškovas V. N., nei trečiasis asmuo V. B. savo teiginių, jog pinigus už automobilį prašė sumokėti atsakovas bei, kad ieškovas apskritai šiuos pinigus sumokėjo V. B., negalėjo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas V. S., liudytoja M. S., nesutiko su šiomis nurodytomis aplinkybėmis. Šių ieškovo teiginių negalėjo patvirtinti ir ieškovo kviesta liudytoja R. G..
Ieškovas taip pat neįrodė, jog automobilį ketino pirkti atsakovas V. S.. Liudytojai M. S., A. G. bei pats ieškovas V. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis buvo perkamas UAB ,,Jorlita“ vardu. Šiuos parodymus patvirtina 2012-07-07 surašytas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties blankas, kurį pasirašė pats V. B., kaip automobilio pardavėjas, automobilio pirkėjas nurodytas UAB ,,Jorlita“. Teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad jam buvo nesvarbu ar automobilį perka įmonė ar fizinis asmuo. V. B. pripažino, kad pokalbio metu buvo kalbama, jog automobilį perka UAB ,,Jorlita“. Liudytoja R. G. patvirtino, kad 2012-07-07 atsakovas bei jo sutuoktinė skambino ir pranešė, kad įmonei UAB ,,Jorlita“ surado automobilį. Nors liudytoja R. G. tvirtina, kad ji kaip tuo metu buvusi UAB ,,Jorlita“ direktorė nedavusi įgaliojimo pirkti automobilį, tačiau tai nepaneigia fakto, jog atsakovas derybas su V. B. vedė UAB ,,Jorlita“ interesais. Ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nesutiko UAB ,,Jorlita“pripažinti atsakove, prašė ją įtraukti trečiuoju asmeniu (69 b.l.).
Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas už atsakovą (skolininką) įvykdė prievolę atsiskaityti už automobilį su pardavėju (kreditoriumi) ir tokiu būdu ieškovui perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kaip jau teismo buvo nurodyta aukščiau, byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovo būtų toks susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog būtent ieškovas įvykdys automobilio pardavėjui (kreditoriui) prievolę ir jam po to pereis kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio CK 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Šios nuostatos tikslas yra susijęs su skolininko pagrįstu interesu įvykdyti prievolę asmeniškai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti su automobilio pardavėju, dėl to šią prievolę įvykdė ieškovas. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas (skolininkas), dar prieš ieškovui (trečiajam asmeniui) įvykdant prievolę, būtų žinojęs, jog prievolę atsiskaityti su automobilio pardavėju įvykdys būtent ieškovas. Atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paprieštarauti tokiam įvykdymui. Teismo įsitikinimu, trečiasis asmuo turi informuoti skolininką, kad už jį vykdo prievolę kreditoriui, nes skolininkas dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, nenoro įgyti kito kreditoriaus arba asmeninių priežasčių) turi teisę prieštarauti tokiam įvykdymui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir šalių elgesys ieškovui įvykdant prievolę už atsakovą nepatvirtina, kad tarp jų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę kreditoriui už skolininką ir kreditoriaus teisių perėmimu (CK 6.50 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.2 d.). Atsakovas prašo priteisti 2500 Lt (97-100 b.l.) atstovavimo išlaidų.
Prašymas dėl liudytojo A. G. vykimo į teismo posėdį išlaidų atlyginimo, netenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas buvo kviečiamas atsakovo prašymu; atsakovas pats prisiėmė pareigą užtikrinti šio liudytojo atvykimą į teismo posėdį; atsakovas teikdamas prašymą dėl liudytojo apklausos nenurodė galimas išlaidas dėl jo atvykimo iš Norvegijos į Lietuvą; nepateikta įrodymų, jog liudytojas į Lietuvą atvyko tik dėl teismo posėdžio; nepateikti iš darbovietės duomenys dėl komandiruotės bei jos apmokėjimo.
Iš ieškovo valstybei priteistina 42,04 Lt suma, pašto išlaidų (2 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,04 Lt (keturiasdešimt du Lt 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.