Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D., dirbdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punktą, nes 2021 m. gegužės 5 d. 9.23 val. statybvietėje, esančioje Kęstučio g. 63, Prienuose, leido dirbti nelegaliai įmonės naudai G. J. ir R. V. pagalbiniais darbininkais, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus, tokiu būdu neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti. Be to, G. D. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Tokiais veiksmais G. D. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo G. D. su padarytais nusižengimais sutiko, nurodė, kad dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi.

Rašytiniame paaiškinime (b. l. 16) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. nurodė, kad 2021 m. gegužės 5 d. R. V. ir G. J. dirbo jo įmonėje (duomenys neskelbtini), statybvietėje, esančioje Kęstučio g. 63. Šių asmenų jis įdarbinti negalėjo, nes šie patys jo prašė leisti pažiūrėti, ar tinkamas darbas. Pagal jų susitarimą kitą savaitę turėjo spręsti, ar jie liks dirbti ir bus įforminti, ar ieškos kito darbo. Įmonės vadovu jis yra apie pusę metų. Jis nežinojo, kad, prieš tampant įmonės vadovu, reikia išlaikyti egzaminą ir gauti pažymėjimą. Su nusižengimais sutinka, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Pagal Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punktą, darbdaviui atstovaujantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau – įmonė) ar teikti paslaugas, moko švietimo teikėjas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, parengtą atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas), arba darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas, o remiantis 10 punktu, asmeniui, išlaikiusiam testą, Valstybinė darbo inspekcija per 3 darbo dienas išduoda laisvos formos pažymėjimą, kuriame nurodoma pažymėjimo išdavimo data, asmens, kurio žinios patikrintos, vardas ir pavardė, gimimo metai, patvirtinimas, kad testas pagal atitinkamą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas, jei asmuo mokėsi savarankiškai, išlaikytas.

G. D. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus be jo paties prisipažinimo patvirtina:

(duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 6), (duomenys neskelbtini) Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 7-8), kuriuose užfiksuota administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad vykdant nelegalaus darbo kontrolę, 2021 m. gegužės 5 d. apie 09.23 val. buvo atliktas patikrinimas statybvietėje, esančioje Kęstučio g. 63, Prienuose. Statybvietėje buvo atliekami pastato rekonstrukcijos darbai. Pastato statytojas/užsakovas – UAB „Windowsa“, statybos darbus statybvietėje vykdė MB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Tiubas“. Patikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDFV duomenų bazėje, nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) nepateikusi VSDFV teritoriniam skyriui duomenų apie darbuotojų G. J. ir R. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią. Patikrinimo metu G. J. ir R. V. nepateikė verslo liudijimų ar kitos registruotos veiklos pažymos. Patikrinimo metu abu darbuotojai dirbo rekonstruojamo pastato ketvirtame aukšte, darbo metu vilkėjo darbo rūbus, turėjo asmens apsaugos priemones – saugos šalmus. Pokalbio metu abu darbuotojai nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu G. G. J. nurodė, kad statybvietėje pagalbiniu darbininku dirba trečia diena, o R. V. nurodė, kad statybvietėje dirba apytiksliai šešta diena, taip pat pagalbiniu darbininku. Darbuotojai pažymėjo, kad abipusiu susitarimu su direktoriumi G. susitarė, kad jiems bus bandomasis laikotarpis apie savaitę laiko, o jiems užsirekomendavus kaip tinkamiems darbuotojams, bus įdarbinti įmonėje. Dėl darbo užmokesčio darbuotojai nurodė, kad su direktoriumi tarsis po bandomojo laikotarpio. 2021 m. gegužės 5 d. statybvietėje dirbti pradėjo apie 8.20 val. Darbuotojai nurodė, kad iki patikrinimo statybvietėje su direktoriumi G. jokių sutarčių nepasirašė ir antrų egzempliorių negavo. Patikrinimo metu UAB „Windowsa“ statybinės dalies vadovas M. B. nurodė, kad minėti darbuotojai yra MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, statybvietėje dirba ne pirma diena. Be to, sutikrinus G. D. duomenis „DSS IS“ duomenų bazėje, nustatyta, kad jo, kaip įmonės vadovo, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities nėra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka;

VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie MB (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis, suformuotas 2021 m. gegužės 5 d. (b. l. 11), iš kurio matyti, kad G. J. ir R. V. nėra įmonės darbuotojų sąraše;

G. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 12), kad jis (duomenys neskelbtini), statybvietėje, dirba pagalbiniu darbininku trečia diena, šią dieną statybvietėje pradėjo dirbti 8.20 val., darbo metu statybvietėje jis maišė skiedinį, kartu su juo dirbo R. ir K., su direktoriumi susitarė dėl kelių dienų bandomojo laikotarpio, o po to, jis būtų įdarbintas, su direktoriumi jokių sutarčių nepasirašė, dėl atlyginimo bandomojo laikotarpio metu nesitarė;

R. V. rašytinis paaiškinimas (b. l. 13), kad jis (duomenys neskelbtini), statybvietėje, dirba pagalbiniu darbininku šešta diena, padavinėjo plytas, su G. susitarė, kad jeigu tinka, įdarbins;

MB (duomenys neskelbtini) mūrininko K. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 14), kad jis dirbo ketvirtame aukšte kartu su G. ir R. prie mūro;

UAB „Windowsa“ statybinės dalies vadovo M. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 15), kad apklausti asmenys priklausė (duomenys neskelbtini), statybvietėje dirbo ne pirmą kartą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. J. ir R. V. 2021 m. gegužės 5 d. įdarbintiems MB (duomenys neskelbtini) pagalbiniais darbininkais, yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) G. J. ir R. V. realiai atvyko į (duomenys neskelbtini), vykdžiusioje darbus statybvietėje, esančioje Kęstučio g. 63, Prienuose, bei realiai dirbo įmonėje 2021 m. gegužės 5 d.; 2) G. D. kaip MB (duomenys neskelbtini)direktoriaus ir G. J. bei R. V. santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdavio MB (duomenys neskelbtini) direktoriui ir darbuotojams susitarus (šias aplinkybes, kaip minėta, patvirtino tiek G. D., tiek G. J. ir R. V. rašytiniuose paaiškinimuose); dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, t. y. G. J. ir R. V. dirbo MB (duomenys neskelbtini) pagalbiniais darbininkais; asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmenys dirbo atlygintinai (nors G. J. nurodė, kad dėl atlyginimo bandomojo laikotarpio metu nesitarė, tačiau išbandymo laikotarpiu darbuotojas turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį, juolab, kad, atsižvelgiant į darbo pobūdį, trukmę, spręstina, jog dirbama buvo atlygintinai); 3) MB (duomenys neskelbtini) direktorius G. D. nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties su G. J. ir R. V.; 4) iš VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašo apie MB (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis, suformuoto 2021 m. gegužės 5 d., matyti, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie G. J. ir R. V. darbo pradžią. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. J. ir R. V. nagrinėjamu atveju dirbo nelegaliai. G. D. ši aplinkybė buvo žinoma, jis neneigia leidęs dirbti G. J. ir R. V. MB (duomenys neskelbtini) nesudarius su G. J. ir R. V. rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV apie G. J. ir R. V. darbo pradžią, pats tuo metu dirbo įmonėje, matė G. J. ir R. V. dirbant, nurodė, kad G. J. ir R. V. prašant buvo sutarta dėl bandomojo laikotarpio, kuriam pasibaigus, turėjo būti sprendžiama, ar darbuotojai liks dirbti ir bus įforminti, ar ieškos kito darbo. Pažymėtina, kad pagal DK 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tačiau išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, kas reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu darbuotojas turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį, gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį.

Remiantis paminėtu, spręstina, kad G. D., būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, 2021 m. gegužės 5 d. 9.23 val. statybvietėje, esančioje Kęstučio g. 63, Prienuose, leido dirbti nelegaliai įmonės MB (duomenys neskelbtini) naudai G. J. ir R. V. pagalbiniais darbininkais, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento VSDFV teritorinio skyriaus, todėl yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, G. D. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Tokiais veiksmais G. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. G. D. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos administracinės nuobaudos.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000,00 Eur iki 5 000,00 Eur. Už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų bauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, per pastaruosius penkerius metus eilę kartų baustas administracine tvarka už ne itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, patikrinimo metu nustatyti du nelegaliai dirbantys asmenys, nelegalus darbas truko trumpą laiką. Remiantis paminėtu, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti G. D. paskyrus minimalias ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtos nuobaudos ANK 38 straipsnio pagrindu subendrintinos.

G. D. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 1 000,00 (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.

G. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą – 240,00 (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti G. D. galutinę subendrintą 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.