Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-3066-291/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2-3066-291/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
T. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2- 3066-291/2013
Nr.2-70-3-02078-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos:113.9.; 116.1. ; 30.4.1.; (S) (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013-10-21ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienėsekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei
dalyvaujant pareiškėjo atstovėms: A. K., advokatei I. A.,

suinteresuoto asmens atstovams: N. J., D. P.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė adv. I. A. prašo patenkinti pareiškimą ir atnaujinti pareiškėjui T. B. terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus - 2012-08-20 LCVA pažymas Nr. 1371 ir 1393 su priedais bei nustatyti, kad iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 15 d. pareiškėjui T. B. nuosavybės teise priklausė 47, 87 ha žemės Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini), bei 17,69 ha Raseinių apskr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugpjūčio 31 d. išdavė pažymą Nr. 274 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Remiantis šia pažyma Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 31-8561 buvo nuspręsta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į T. B. tenkančią 0,26 ha žemės, 13,11 ha miško, likusią 98,12 ha atkuriant vėliau. Remiantis ta pačia 1998 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 274, Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 31-10345 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 99,49 ha žemės ir 12 ha miško Mineikių kaime. Jis susitvarkė visus nuosavybės dokumentus, mokėjo mokesčius už žemę, mišką padovanojo dukrai, dalis dirbamos žemės buvo išnuomota. Praėjus dešimčiai metų, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir ieškiniu prašė panaikinti sprendimus, kuriais T. B. buvo grąžinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nes grąžinta ji buvo neteisėtai. Byla buvo nagrinėjama kelis metus ir galutinį sprendimą 2012-01-11 priėmė Lietuvos Apeliacinis teismas. Šio teismo sprendimu buvo visiškai patenkintas prokuroro ieškinys ir pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybės teisė bei taikyta restitucija. Po paskutinio teismo sprendimo pareiškėjas papildomai gavo dokumentų, patvirtinančių jo teises į nuosavybę, todėl kreipėsi į žemėtvarką, norėdamas pateikti naujus įrodymus, tačiau žemėtvarkos skyrius atsisakė juos priimti nurodydamas, kad jis praleido įstatyme nustatytus terminus dokumentams pateikti. Todėl prašo teismo atnaujinti terminą, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. Pateikus pradinį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, visus dokumentus rinkosi pati žemėtvarka, iš pareiškėjo nereikalavo jokių papildomų duomenų ar įrodymų. Todėl dabar, atsiradus naujiems dokumentams, prašo atnaujinti terminą juos pateikiant žemėtvarkai. Nurodo, jog buvo gautas naujas dokumentas, t.y. 1934-02-24 Lietuvos Respublikos T.M. Kauno apygardos teismo vyresniojo notaro raštas Nr. 9, kuriame užfiksuota, jog 1934-02-24 T. B. ir I. B. vardu yra registruoti nekilojamojo turto objektai: dalis Bacaičių dvaro ir dalis Mineikių dvaro, vadinamo Vaškiškiais bei 17,69ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais naujais dokumentais ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės į žemę.

Pareiškėjo atstovė A. K. prašo patenkinti pareiškimą ir atnaujinti jos tėvui T. B. terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog iki nacionalizacijos T. B. priklausė 47,87 ha žemės Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiaus Mineikių dvare bei 17,69 ha Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Albinavos dvare.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas N. J. parodė, jog pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo pateikti dokumentus palieka spręsti teismui, o dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, t.y. dėl iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis pareiškėjo valdytų žemės sklypų plotų, netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjas negali pretenduoti į savo dėdės Tado S. B. valdytą žemę, nes to nenumato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pagal pateiktus naujus dokumentus, pareiškėjas galėtų pretenduoti į 99ha žemę, kurią jis įgijo 1935m. rugpjūčio 10d. Šiaulių Apylinkės Teismui patvirtinus jį T. B., mirusio 1920m. kovo 1d. įpėdiniu į palikimą Mineikių dvare. Kadangi 89 ha ploto žemė iš 111,49 ha ploto žemės Mineilių k. buvo parduota iš varžytinių, o pagal 1935m. rugpjūčio 10d. Šiaulių apylinkės Teismo nutarimą, kuriuo T. B., Ignaco sūnui pripažįstama įpėdinystė į jo dėdei T. B. priklausiusią 99 ha ploto žemę Mineikių dvare, pareiškėjui kaip žemės savininkui liktų 10ha.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyriaus atstovė D. P. prašo pareiškėjo prašymus dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog patikrinus skyriuje turimas archyvines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, peržiūrėjus pretendentų sąrašus, prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t.y. 17,69 ha žemės sklypą Raseinių apskrityje, Kražių valsčiuje, Albinavos dvare nebuvo paduota ir į T. B. (T. B.) iki nacionalizacijos turėtą žemę Albinavos dvare (Skaistučių kaime), nuosavybės teisės niekam nėra atkurtos. Tačiau pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, jog archyviniuose dokumentuose - 1930 m. Albinavos dvaro plano eksplikacijoje ir 1940 m. žemės rūšiavimo sąrašuose nurodytas T. B. (T. B.) yra visiškai kitas asmuo, o ne pareiškėjo dėdė T. B. arba pats pareiškėjas. Pareiškėjo dėdė T.S. B. mirė 1920 metais Rusijoje. Jo turto globėjas brolis I. B., pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini)d. Pats pareiškėjas T. B. gimė jau po savo tėvo I. mirties, t.y., (duomenys neskelbtini)d. Kelmės notaro S. R. 1933-09-07 d. aktų knygos Nr. 206 išraše yra pažymėta, kad pas notarą atvyko pilnateisis Lietuvos pilietis T. B. su liudininkais, kad notaras patvirtintų, jog T. B. (duomenys neskelbtini) d. viešose varžytinėse nusipirko 17,69 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 4 matininko B. K. 1931 metais sudarytame Albinavos dvaro plane. Tame pačiame rašte nurodyta, jog T. B. duotojo akto išrašas buvo perskaitytas, paaiškintas, pilnai jo suprastas ir paties pasirašytas. Tuo metu pareiškėjas neturėjo nė vienerių metų, todėl būdamas tokio amžiaus, jis atvykti pas notarą patvirtinti dokumento, kad beveik prieš metus iki savo gimimo jis varžytinėse įsigijo 17,69 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 4, Albinavos dvare (Skaistučių kaime), suprasti notaro surašytą aktą ir jo išraše pats pasirašyti negalėjo. Notaro išraše pažymima, kad T. B.- pilnateisis Lietuvos pilietis, kas reiškia, kad tai pilnametis, suaugęs asmuo, mūsų dienomis atitinkantis veiksnaus fizinio asmens sąvoką, todėl darytina pagrįsta išvada, jog minėtas nekilnojamas turtas Alvinavos dvare priklausė kitam asmeniui.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugpjūčio 31 d. išdavė pažymą Nr. 274 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Remiantis šia pažyma Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 31-8561 buvo nuspręsta atkurti pareiškėjui T. B. nuosavybės teises į T. B. tenkančią 0,26 ha žemės, 13,11 ha miško, likusią 98,12 ha atkuriant vėliau. Remiantis ta pačia 1998 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 274, Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 31-10345 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančius 99,49 ha žemės ir 12 ha miško Mineikių kaime. Praėjus dešimčiai metų, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Galutinis teismo sprendimas buvo priimtas 2012-01-11 Lietuvos Apeliacinio teismo, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai, remiantis kuriais iš pradžių buvo atkurta T. B. nuosavybės teisė į žemę, bei taikyta restitucija.(B.l.37-44). Pareiškėjui gavus papildomus dokumentus, t.y. 1934 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos T. M. Kauno apygardos teismo vyresniojo notaro raštą Nr. 9 , paaiškėjo naujos aplinkybės, leidžiančios pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Tačiau pareiškėjas yra praleidęs 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme Nr.VIII- 359 numatytą terminą prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bei dokumentams pateikti, todėl prašo jį atnaujinti, pripažįstant, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas tenkintinas, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas jį praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl anksčiau priimtų valstybinių institucijų skirtingų sprendimų, pareiškėjo amžiaus ir sveikatos.

Dėl 47,87 ha žemės Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiaus Mineikių dvare.

Pagal 1934 m. liepos 17 d. surašytą Žemės ištyrimo žiniaraštį Nr. 53/24283, matyti, kad šio žiniaraščio 2 punkte „Savininko pavardė ir vardas“ nurodytas T. B. (pareiškėjo dėdė B. T. – S, Z. G. sūnus), turėjęs Šiaulių apskrityje, Kuršėnų valsčiaus Mineikių k. 111,49 ha ploto žemės.

Žemės banko nutarime Nr. 905 nurodyta, kad:

„ Tūkstantis devyni šimtai trisdešimt devintųjų metų balandžio mėnesio septynioliktą dieną Žemės banko Valdyba, išžiūrėjus Tado - S. B. įkeisto Žemės bankui nekilnojamojo turto varžytinių bylą “ nustatė, kad I. B. ir V. M. nežinia kur esančio Tado - S. B. globėjai už dvylikos tūkstančių litų paskolą su palūkanomis<...>, įkeitė Žemės bankui Tado S. B. nekilnojamąjį turtą - aštuoniasdešimt devynis hektarus žemės.“ Šio nutarimo 2 punkte nurodyta, kad Žemės banko valdyba 1937 m. gegužės 29 d. nutarė Tado S. B. įkeistą bankui nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytinių.

Šiaulių apskr. Ipotekos įstaigos Ipotekos knygoje Kuršėnų valsč. Mineikių dvaras skiltyje savininkas nurodyta:

„ S. S. pirko aštuoniasdešimt devynis hektarus žemės, pagal ?keitimo liudijimą iš bendro ploto šimto devyniasdešimt penkių ir trisdešimt keturių šimtųjų dešimtinių, pasai nekiln. turto surašymo akta iš bendro ploto apie šimtą vienuolika hektaru su trobesiais, iš 1939 m. kovo 29 d. varžytinių, patvirtintų Žemės Banko valdybos 1939 m. balandžio mėn. 17 d. nutarimu Nr. 905.

Iš aukščiau paminėtų varžytinių pardavus įkeistą 89 ha ploto žemę Tado - S. B. turėtos 111,49 ha ploto žemės galėjo likti tik 22,49 ha., o ne 47,87 ha kaip nurodyta pareiškime.

Kita vertus 1935 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių Apylinkės Teismo nutarimu, kuriuo T. B., Ignaco sūnui pripažįstama įpėdinystė į visą jo dėdės T. B. palikimą Mineikių dvare, T. pripažįstamas įpėdiniu ne į Mineikių palivarką, kurio plotas 111,49 ha, o tik į ,,apie 99 ha žemės su trobesiais“. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina jo dėdės T. - S. B. valdytą žemę, todėl turėtų būti vertintinas nuosavybės teisių atkūrimą tik į pareiškėjo žemę (apie 99 ha žemės su trobesiais), kurią jis įgijo, 1935 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių Apylinkės Teismo patvirtinus jį T. B., mirusio 1920 m. kovo 1 d., įpėdiniu į palikimą, Mineikių dvare.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus faktines aplinkybę, kad 89 ha ploto žemė iš 111,49 ha ploto žemės Mineikių kaime buvo parduota iš varžytinių, o pagal 1935 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių Apylinkės Teismo nutarimą, kuriuo T. B., Ignaco sūnui pripažįstama įpėdinystė į jo dėdei T. B. priklausiusią Mineikių dvare, pareiškėjui, kaip žemės savininkui lieka 10 ha žemės, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjo T. B. šios žemės valdymo nuosavybės teise

Dėl 17,69 ha žemės Raseinių apskrityje, Kražių valsčiuje, Albinavos dvare.

Teismas mano, jog iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui T. B. nuosavybės teise priklausė 17,69 ha Raseinių apskr. (duomenys neskelbtini). Kelmės notaro S. R. (duomenys neskelbtini) d. aktų knygos Nr. 206 išraše, kuriuo remiasi pareiškėjas , nurodyta, jog pas notarą atvyko pilnateisis Lietuvos pilietis T. B. su liudininkais, kad notaras patvirtintų, jog T. B. (duomenys neskelbtini) d. viešose varžytinėse nusipirko 17,69 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 4 matininko B. K. 1931 metais sudarytame Albinavos dvaro plane. Tame pačiame rašte nurodyta, jog T. B. duotojo akto išrašas buvo perskaitytas, paaiškintas, pilnai jo suprastas ir paties pasirašytas. Tuo metu pareiškėjas neturėjo nė vienerių metų, todėl realiai negalėjo nei atvykti pas notarą patvirtinti dokumento, kad beveik prieš metus iki savo gimimo jis varžytinėse įsigijo 17,69 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 4, Albinavos dvare (Skaistučių kaime), nei suprasti notaro surašytą aktą ir jame pats pasirašyti. Notaro išraše pažymima, kad T. B.- pilnateisis Lietuvos pilietis, kas reiškia, kad tai pilnametis, suaugęs asmuo, mūsų dienomis atitinkantis veiksnaus fizinio asmens sąvoką. Todėl teismas daro išvadą, jog šis dokumentas aiškiai parodo, jog jame nurodytas T. B., (duomenys neskelbtini) d. įgijęs iš varžytinių Albinavos dvare Skaistučių kaime 17,69 ha žemės sklypą, kuris 1930 metų plane pažymėtas 4 numeriu, yra visiškai kitas asmuo, nesusijęs su pareiškėju, ir kad pareiškėjui T. B., jo tėvui ar dėdei, į kurio turtą pareiškėjas pretenduoja, niekaip negalėjo priklausyti minėtas nekilnojamasis turtas Raseinių apskrityje, (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje pareiškimas atmestinas.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas tam, kad jam būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 220-222str.,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus : 2012-08-20 LCVA pažymas Nr. 1371 ir 1393 su priedais.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y., kad T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940-07-15 nuosavybės teise priklausė 10ha žemės Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Žostautienė.