- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 1-184-1023/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- O. S.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. G. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.50 val. konflikto su seserimi O. S. metu, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė sesers O. S. rankas, jas užlaužė, stūmė O. S. į spintą, šiai suklupus parvertė ant lovos, nuo lovos ant grindų, gulinčiai keliu prispaudė O. S. krūtinę jog ši neatsikeltų, ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į jos dešinį šoną, sugriebė už plaukų, juos rovė, O. S. ištrūkus ir išbėgus į kiemą, ją pasivijo, sugriebė nugaroje už striukės apykaklės, ją tempdamas smaugė O. S. kaklą, tokiais veiksmais, tai yra mušdamas ir kitaip smurtaudamas, kartu gyvenančiai artimai giminaitei bei šeimos narei, sesei O. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais krūtinės kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje.
Kaltinamasis A. G. 2018 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, 2018 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai (1 t., b. l. 148, 2 t., b. l. 2 – 6, 17). Paaiškino, kad rugpjūčio 29 d. apie 21.30 val. jam besimaudant vonioje, O. S. grįžo namo ir pradėjo daužyti bei spardyti duris, skiriančias jos kambarį ir koridorių. Jam išėjus iš vonios per matinį stiklą buvo matyti žmogaus koja, matė 3-4 spyrius. Nuo smūgių išlūžo staktos dalis ties durų rankena bei durys atsidarė. Pamačiusi, kad išlaužė duris, sesuo į koridorių neišėjo, apsisuko, pasiėmė rankinę ir norėjo išeiti. Tada žmO.i pasakė, kad kviestų policiją. Pasivijęs O. S. viena ranka ją paėmė už rankos riešo ir atsistojo ant lauko durų, nes iš jos kambario yra išėjimas į kitą namo pusę. Laikė, kad ji neišeitų iš kambario. O. S. traukė į save ranką ir ją ištraukė. O. S. pasakė, kad lauks policijos, nes rašys pareiškimą už sulaužytas duris. Ji bandė visaip pro jį prasiveržti, brovėsi tarp jo ir durų staktos. Nuo durų stengėsi jį nustumti, bet jis sesers neišleido. O. S. labai stengėsi išeiti, todėl nusprendė ją išleisti į lauką, bet lauke ją aplenkė ir nubėgo uždaryti vartų. Uždarius vartus sesuo norėjo juos atidaryti. Jis neleido jai atidaryti vartų, todėl ji pora kartų smūgiavo į ausį, į galvą, tačiau dėl to niekur nesikreipė, pareiškimo dėl smurto nerašė. Atvykus policijai jis pradarė vartus ir sesuo pradėjo šaukti, kad ją sumušė ir kad ji nieko nesulaužė. O. S. nebuvo nugriuvusi, suklupusi. Už striukės kapišono nebuvo paėmęs. Nežino kaip atsirado sužalojimai pas seserį. Tačiau 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinamajame akte nurodytus veiksmus pripažįsta, jis juos padarė, atsimena, kad buvo konfliktas, kad bandė sulaikyti O. S., tačiau visko detaliai neprisimena, tačiau galėjo O. S. nuo jo laikymo pajusti fizinį skausmą. Savo veiką vertina blogai, gailisi dėl savo veiksmų.
Teisme apklausta nukentėjusioji O. S. parodė (2 t., b. l. 6 – 9, 17), kad su broliu konfliktuoja seniai, nes nepasidalina tėvų paveldėto turto. Tą dieną, kai įvyko konfliktas su broliu, ji pabeldė į duris, durų nespardė, norėdama pasikalbėti subroliu, kodėl jis vaikšto per jos kambarį, brolis įsiveržė, griebė ją už striukės, už krūtinės. Jos striukė buvo atsegta. Pagriebęs stūmė į spintą, kuri buvo už jos nugaros. Abu buvo vienas į kitą įsikirtę. Dėl šoko ji atsimena tik smūgių krušą ir suvokė, kad muša ją ne visa jėga, kaip anksčiau mušdavo. Vėliau paaiškėjo kodėl taip buvo, kadangi jam trukdė sužalota ranka. Kai brolis ją stūmė, abu parvirto ant lovos. Buvo imtynių veiksmai ir vėliau nusirito ant žemės. Tuomet brolis prispaudė jai krūtinę keliu bei rovė plaukus. Kai buvo pargriauta ant žemės, tuomet A. G. šūktelėjo sutuoktinei „kviesk policiją“. Po to stumdėsi ir draskėsi. Tuomet ji išbėgo pro duris į lauką, kadangi brolis buvo ją paleidęs, o brolis pradėjo vytis ir šaukė, kad ji bėga nuo policijos. Lauke jie dar stumdėsi. Brolis ir lauke buvo ją sugriebęs, bet pavyko pabėgti. Atvykę policininkai pasakė, kad ji sumušta, nes veidas buvo sužalotas, raudO. žyme. Jautė skausmą galvoje, kojose, šonuose. Skaudėjo vietą, kur brolis pešė plaukus. Kitų sužalojimų nepatyrė. Durų ji neišlaužė, nes išlaužta apie 35-40 cm durų staktos, o uždarius duris nesimato, kad jos išlaužtos. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad buvo sugadinti jos daiktai, nes dėl paskirtos kardomosios priemonės negalėjo patekti į namus ir sugedo šaldytuve esantis turinys. Neturtinės žalos prašo 1500,00 Eur. Grindžia tuo, kad buvo pakenkta jos reputacijai, kad kaimynų akyse tapo mušeika, patyrė stresą, laikraščiuose buvo aprašyta, kad sumušė brolį. Tačiau 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius atitinka jos valią, civilinio ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako, prašo priteisti tik turtinę žalą 330 Eur sumoje.
2017 m. rugpjūčio 30 d. O. S. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 9, 10) patvirtina, jog nukentėjusioji nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. 21.50 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjame name, kambaryje, privačios valdos kieme, A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ten pat, ją tampė už plaukų, parmetęs ant grindų suėmęs rankomis už kaklo smaugė, rankomis sudavė iki dešimties smūgių į įvairias kūno vietas. Prašo išduoti užduotį medicininiam tyrimui, kūno sužalojimo sunkumui nustatyti ir broliui A. G. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė (1 t., b. l. 24, 25), kad valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimą po tėvų mirties jai priklauso 1/6 dalis. Gyvenamajame name ji turi vieną kambarį. Pagal teismo nutartį ji turi teisę gyventi tuose namuose. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.30 val. grįžus po darbo namo ji pastebėjo, kad nuo vidinių durų, skiriančių jos kambarį nuo brolio gyvenamų patalpų, yra nustumtas šaldytuvas, sudedamas stalas, fotelio detalės, kuriuos buvo sustačiusi iš savo kambario pusės ir atlaisvintas praėjimas tarp kambarių. Ji šiuos daiktus ant durų buvo sustačiusi norėdama privatumo, kad jos kambaryje niekas nesilankytų. Į jos ir brolio gyvenamąsias dalis yra atskiri įėjimai. Kambario durys buvo privertos. Ji pabeldusi į šių durų stiklą, norėjo pakviesti brolį pasiaiškinti, kodėl jis vaikšto po jai priklausantį kambarį jai nežinant ir nebūnant namuose. Ji durų nelaužė, į jas nespyrė, triukšmo nekėlė. Brolis A. G. atėjo ir pradėjo kaltinti, kad ji triukšmauja, gąsdina jo vaikus. Brolis jos kambaryje sugriebęs ją už rankų jas užlaužė, dėl ko ji suklupo, parvertė ant lovos, nuo lovos ant grindų, su kelieniu prispaudė gulinčią, krūtinės srityje, neleisdamas atsikelti, keletą kartų ranka sudavė į dešinį šoną, buvo suėmęs ranka plaukus, juos rovė, sukėlė fizinį skausmą. Jai ištrūkus, kieme, bėgant nuo brolio, bandė sulaikyti, sugriebęs už drabužių tąsė, dėl to, dėl suveržtų drabužių, kurie spaudė kaklą, juto fizinį skausmą. Ji neprisimena kuriuo momentu, kiek smūgių sudavė brolis, šių smūgių buvo iki dešimties. Jai taip pat skaudėjo dešinės kojos apatinę priekinę dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. Š. nurodė (1 t., b. l. 35, 36), kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.00 val. jam dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu E. L. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), grasina vyro sesuo, kuri išlaužė duris. Nuvykus nurodytu adresu prie namo vartų pamatė stovintį vyrą, o prie namo, kieme, stovinčią moterį. Lauke buvo tamsu. Išlipus iš automobilio ir įėjus į kiemą, prie jų priėję O. S. ir A. G., kurie nurodė, kad yra brolis ir sesuo, aiškino, jog tarp jų įvyko konfliktas, kad O. S. išlaužė kambario duris. Visi užėjo į namo vidų, kur A. G. parodė sesers O. S. išlaužtą durų staktą. O. S. neigė tai padariusi. Ji aiškino, kad į duris tik beldė tam, kad pasikviesti brolį pokalbiui ir išsiaiškinti, kodėl šis buvo jos kambaryje be leidimo. O. S. taip pat teigė, jog brolis supyko dėl to, kad ji beldėsi į duris ir ją užpuolė, pargriovė ant žemės, tampė už plaukų, jai išbėgus į kiemą neleido iš jo išeiti, uždarė vartelius, tampė už rūbų. A. G. teigė, kad sesers nemušė, tik ją pargriovęs ant žemės laikė, jog nepabėgtų kol atvažiuos policija. Ją laikė siekdamas išsiaiškinti dėl sulaužytų durų staktos. A. G. paklausus iš kur ant kambario grindų yra kruvinas antspaudas, šis pasakė, jog antspaudas yra nuo jo kruvino piršto, kurį susižalojo dieną, o kai laikė prispaustą prie žemės seserį O. S., ši muistėsi, dėl ko pradėjo bėgti kraujas ir liko ant žemės jo kruvino piršto (subintuoto) antspaudas ant grindų. Jiems būnant kambaryje ir kalbantis matė ant O. S. dešinės pusės kaklo-smakro paraudimą, veide sužalojimų, kraujo nebuvo. A. G. buvo pristatytas į Birštono policijos komisariatą. Jam buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas. O. S. taip pat buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. nurodė (1 t., b. l. 38, 39), kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.00 val. dirbdamas kartu su kolega Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu Ž. Š. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), grasina vyro sesuo, kuri išlaužė duris. Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko O. S. ir A. G., kurie aiškino, jog tarp jų įvyko konfliktas, kad O. S. išlaužė kambario duris. Visiems užėjus į namo vidų, A. G. parodė sesers O. S. išlaužtą durų staktą. O. S. neigė tai padariusi. Ji aiškino, kad į duris tik beldė, tam kad pasikviesti brolį pokalbiui ir išsiaiškinti kodėl šis buvo jos kambaryje be jos leidimo. O. S. taip pat sakė, jog brolis supyko, kad beldėsi ji į duris ir ją užpuolė, t. y. pargriovė ant žemės, tampė už plaukų, jai išbėgus į kiemą neleido iš jo išeiti, uždarė vartelius, tampė ją už rūbų. A. G. pasakė, kad sesers nemušė, tik ją pargriovęs ant žemės laikė, kad nepabėgtų kol atvažiuos policija ir išsiaiškins dėl sulaužytų durų staktos. Pareigūnas Ž. Š. paklausė A. G. iš kur ant kambario grindų yra kruvinas antspaudas. A. G. pasakė, kad tas antspaudas ant grindų yra nuo jo kruvino piršto, kurį susižalojo dieną dirbdamas darbus, o kai laikė prispaustą prie žemės seserį, ši muistėsi, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Jiems būnant kambaryje ir kalbantis, matė ant O. S. dešinės pusės kaklo-smakro paraudimą, tačiau jos veide sužalojimų ir kraujo nebuvo. A. G. buvo pristatytas į Birštono policijos komisariatą. Jiems abiem alkotesteriu buvo patikrinti girtumai, tačiau abu asmenys buvo blaivūs.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. G. parodė (1 t., b. l. 41, 42), kad A. G. yra jos sutuoktinis. Ji su šeima, savo vyru ir dviem mažametėmis mergaitėmis, gyvena vyro paveldėtame name, adresu (duomenys neskelbtini) Šio namo 1/6 dalis pagal paveldėjimą priklauso vyro sesei O. S., ji gyvena viename iš namo kambarių, į kurį patenka per atskirą įėjimą. Jie į O. kambarį nevaikšto ir pas ją nesilanko. Jos vyras ir O. seniai nesutaria dėl namo, dažnai dėl to kyla konfliktai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.00 val. jai būnant miegamajame su dukromis, vyras tuo metu buvo vonioje, išgirdo namuose didžiulį triukšmą. Ji išėjo į koridorių pažiūrėti kas vyksta, vyras taip pat tuo metu išėjo iš vonios. Triukšmavo O. S., kuri buvo agresyvi, daužė savo kambario vidines duris (per kurias patenkama į jų koridorių) ir rėkdama, šaukdama juos kaltino, kad šie pavogė O. S. kažkokius daiktus. O. S. taip stipriai kažkuo trenkė į duris, gal spyrė, kad durys atsidarė į juos ir tuo metu pamatė kaip ant žemės nukrito tų durų staktos atplaiša. Suprato, kad buvo sugadinta durų stakta. Sutuoktinis klausė savo sesers „Kas tau darosi, ką tu čia darai“, o jai liepė kviesti policiją, ir tuo pačiu metu matė kaip O. S. bėgo link kambaryje ant lovos stovinčių daiktų ir už jų griebė. Vyras nuėjo link sesers, suprato, kad ją norėjo sulaikyti, jog nepabėgtų kol atvažiuos policija. Ji nuėjo į kambarį telefono, kad iškviesti policiją, taip pat nuėjo pas mergaites, nes kažkuri iš jų pradėjo verkti dėl triukšmo ir tuo metu kas vyko kambaryje, ji nematė. Kai pažiūrėjo per svetainės langą, kieme pamatė A. G. ir O. S.. A. G. stovėjo prie vartelių, juos laikė, kad O. S. neišvažiuotų, o O. S. vaikščiojo pirmyn ir atgal po kiemą. Netrukus, jiems būnant kieme, atvažiavo policijos pareigūnai. Ji visą laiką buvo kambaryje su mergaitėmis, todėl kas vyko ir ką kalbėjo jos sutuoktinis su seserim ji negirdėjo. Netrukus į namus užėjo A. G., O. S. ir policijos pareigūnai. Arvydas parodė duris, jiems pasakė, kad sesuo tai padarė, o ši neigė sulaužiusi duris, pasakojo savo versiją, kad brolis ją sumušė, sudavė smūgius, smaugė. A. G. atsakė, kad jos nemušė, nesmaugė, tik bandė sulaikyti laikydamas už rankos. Tiksliai kaip sutuoktinis laikė seserį ji pati nematė. Nematė kaip A. G. laikė O. S., taip pat nematė ar buvo pargriovęs ją ant žemės. O. S. kambaryje ant grindų buvo A. G. kraujas, kadangi vakare jis dirbdamas darbus susižalojo pirštą ir jį teko siūti. Jis iš Prienų ligoninės priimamojo 21 val. jau buvo grįžęs namo su susiūtu ir subintuotu pirštu, tačiau kaip kraujo antspaudas atsirado O. S. kambaryje ant grindų ji nežino, nematė.
2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 15 – 22) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mūrinis gyvenamasis namas. Įėjimas į kambarį nuo kelio pusės, valda aptverta. Kieme ikiteisminiam tyrimui reikšmingų įrodymų nerasta ir nepaimta. Pro lauko durų patenkama betoniniais laipteliais. Lauko durys be laužimo žymių. Pro duris patenkama į koridoriuką, iš kurio patenkama į kambarį. Kambaryje, yra įvairių baldų, prie dešinės sienos stovi trys kėdė, šaldytuvas, už jo sudedamas stalas, už jo durys kurių varčia atsidaro į kitą kambarį. Durų varčioje sugadinimo žymių nėra. Durų staktoje, ties spynele išlaužta medienos dalis, kuri guli ant grindų, šalimais ant grindų guli metalinė užkaba prie jos du medvarščiai. Kambaryje kuriame stovi šaldytuvas, ant grindų, netoli šaldytuvo matoma kraujo žymė.
2017 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 43 – 45) užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo O. S. paaiškino, jog smurto poveikis pasireiškė rankomis tąsant ją už plaukų ir drabužių bei suduodant smūgį į šoną. Taip pat užfiksuoti matomi smurto požymiai – paraudimas dešinėje veido apatinėje pusėje.
2017 m. rugpjūčio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 47 – 51) nurodyta, jog A. G. savanoriškai pateikė 2017 m. gegužės 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-89-939/2017.
2017 m. rugpjūčio 29 d. VšĮ Prienų ligoninės pateiktuose asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje ir išraše iš medicininių dokumentų pažymėta (1 t., 53 – 56), kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. 19.45 val. A. G. kreipėsi į priėmimo skyrių dėl dešinės rankos III piršto žaizdos. Iš priėmimo skyriaus išleistas 2017 m. rugpjūčio 29 d. 20.10 val.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2017 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59) nurodyta, kad O. S. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasekoje. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smogiant kietais bukais žalojančiais daiktais, tiek atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. Nors kaltinamasis pirmosios apklausos teisiamojo posėdžio metu neigė smurtavęs nukentėjusiosios sesers atžvilgiu, tačiau papasakojo panašias įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji, o apklaustas papildomai jis pripažino veiką, pripažino smurtavęs ir sukėlęs fizinį skausmą, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė ir pasirašė susitarimą dėl susitaikymo. Nukentėjusioji jam atleido, atsisakė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, pasirašė susitarimą dėl susitaikymo ir prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojos parodymai, specialisto išvada, taip pat liudytojų parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai, kurie neginčijamai patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.50 val. konflikto su seserimi O. S. metu, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), A. G. sugriebė sesers O. S. rankas, jas užlaužė, stūmė O. S. į spintą, šiai suklupus parvertė ant lovos, nuo lovos ant grindų, gulinčiai keliu prispaudė O. S. krūtinę jog ši neatsikeltų, ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į jos dešinį šoną, sugriebė už plaukų, juos rovė, O. S. ištrūkus ir išbėgus į kiemą, ją pasivijo, sugriebė nugaroje už striukės apykaklės, ją tempdamas smaugė O. S. kaklą, tokiais veiksmais, tai yra mušdamas ir kitaip smurtaudamas, kartu gyvenančiai artimai giminaitei bei šeimos narei, sesei O. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais krūtinės kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo A. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji O. S. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (2 t., b. l. 15). Prašyme nurodė, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, dėl padaryto nusikaltimo jam pretenzijų neturi, todėl prašo baudžiamąją bylą kaltinamojo A. G. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą pagal pavojingumą prie nesunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, turtinę žalą įsipareigojo atlyginti, nukentėjusioji jam atleido, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (1 t., b. l. 70), šešis kartus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 66 – 69), nors pagal Sodros duomenų bazės 2017 m. rugsėjo 11 d. išrašą nurodyta, jog kaltinamasis nedirba, tačiau iš kaltinamojo parodymų nustatyta, jog jis ūkininkauja, yra registravęs ūkininko ūkį (1 t., b. l. 65, 2 t., b. l. 2), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 64), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 63). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. G. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pripažintina, kad yra visos sąlygos A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Nukentėjusioji O. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 133 – 136), kuriuo prašė iš kaltinamojo A. G. jos naudai priteisti 1 500,00 Eur neturtinės, 183,64 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 150,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji O. S. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, patikslino turtinės žalos reikalavimą, prašydama viso priteisti 330 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, patikslintas civilinio ieškinio reikalavimas dėl 330 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, o kitoje dalyje byla dėl nukentėjusiojos pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nutrauktina, atsisakius civilinei ieškovei minėto reikalavimo.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą, todėl kaltinamajam A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89, 90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bylos procesą nutraukti, O. S. atsisakius neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
A. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu toks asmuo per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visaspadarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.