Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. J., gimęs (duomenys nsekelbtini) (duomenys nsekelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys nsekelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys nsekelbtini), (laikinai gyvenantis – (duomenys nsekelbtini)) teistas:

1) 2011 m. liepos 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012 m. rugpjūčio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymas panaikintas ir persiųstas atlikti 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) 2013 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2015 m. gegužės 20 d., bausmė atlikta;

3) 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu; paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmė atlikta;

4) 2018 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmė atlikta;

5) 2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 64¹ straipsnį 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2021 m. kovo 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2021 m. gruodžio 18 d. apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys nsekelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu, suėmęs ranka sugyventinei A. L. už kaklo jį spaudė, ir pargriovęs pastarąją ant lovos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė A. L. į pakaušio sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. L. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

R. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. L. yra jo sugyventinė, su ja gyvena penkeri metai, veda bendrą ūkį. Gyvena nuomojamame bute. 2021 m. gruodžio 18 d. namuose girtavo. Jis nuo išgerto alkoholio jautėsi stipriai apgirtęs, todėl kambaryje sėdėdamas prie stalo užmigo, kada grįžo sugyventinė namo, nejuto. Apie 23 val. namuose, būdamas visiškai girtas, užsipuolė sugyventinę A. L. ir jai sukėlė fizinį skausmą. Jis buvo labai girtas ir visų šio įvykio aplinkybių negali nupasakoti, bet jis tiki, kad sugyventinė A. L. sako tiesą ir ji be reikalo nekaltins. Jis dabar viską pergalvojo ir sutinka su pareikštu įtarimu. Jis su ja gyvena bendrai 5 metus, prieš ją anksčiau nesmurtavo ir santykiai buvo geri. Gailisi, kad per girtumą, sukėlė A. L. fizinį skausmą. Jis kreipsis dėl alkoholizmo priklausomybės gydymo, nes visi teistumai jo padaryti dėl girtumo (b. l. 101-102;109).

Nukentėjusioji A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad su R. J. gyvena 5 metus ir veda bendrą ūkį. 2021 m. gruodžio 18 d. namuose, esančiuose (duomenys nsekelbtini), visą dieną kartu su sugyventiniu R. J. gėrė alkoholį – alų. Gėrė dviese, daugiau namuose nieko nebuvo. Apie 23.00 val. R. J. nieko nesakęs griebė, jai sėdinčiai ant lovos, už gerklės, pargriovė ant lovos ir ėmė smaugti. Jai ėmė trūkti oro ir ėmė jo prašyti, kad paleistų, kad trūksta jai oro. Jai labai skaudėjo ir iš skausmo ėmė verkti. Jai pradėjus verkti R. J. nustojo smaugti. Ji bandė ištrūkti ir tada R. J. kumščiu 3 kartus jai sudavė į pakaušį. Smūgiai buvo labai skaudūs. Visą tą laiką ji verkė ir prašė jo liautis. Jai pavyko išsivaduoti ir išbėgo iš namų. Išbėgus į lauką, apie įvykį pranešė pagalbos centrui. R. J. smurtavo prieš ją pirmą kartą. Kodėl jis taip pasielgė ji nežino. Nori, kad R. J. būtų iškraustytas iš namų ir būtų uždrausta jam artintis prie jos. Atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, nes sveikata nepablogėjo. Turtinė žala nepadaryta, dėl moralinės žalos civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34-35; 38-39).

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 18 d. apie 23.20 val., (duomenys nsekelbtini), neblaivus (2,89 prom.) R. J. sumušė neblaivią (2,54 prom.) sugyventinę A. L.. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo po GMP medikų apžiūros, palikta gydytis ambulatoriškai. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. R. J. uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 4);

2021 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – daugiabučio namo butas, adresu (duomenys nsekelbtini), kur buvo smurtaujama prieš A. L., bei foto lentelė, kurioje užfiksuotas patalpų bendras vaizdas (b. l. 18-24);

2021 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyti nukentėjusios A. L. sužalojimai, t. y. kraujosruva ir paraudimas (b. l. 26-29);

2021 m. gruodžio 18 d. asmens apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuoti A. L. kūno sužalojimai, nurodoma, kad matomas ant dešiniojo skruosto po akimi 2 cm ilgio įbrėžimas, iš dešinės pusės matoma išbėgusi kraujosruva, 3 cm ilgio, kaklo dešinėje pusėje matoma paraudimo žymė 4 cm ilgio, kaklo kairėje pusėje matoma paraudimo žymė 6 cm ilgio; fotolentele, kurioje užfiksuoti kūno sužalojimai (b. l. 48; 51-53);

2021 m. gruodžio 18 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota preliminari diagnozė galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (b. l. 59);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. gruodžio 18 d., 23.34 val., nukentėjusiajai A. L. nustatytas 2,54 promilių girtumas; 2021 m. gruodžio 18 d., 23.42 val. R. J. nustatytas 2,89 promilių girtumas (b. l. 62-64);

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. J., būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš sugyventinę A. L., t. y. 2021 m. gruodžio 18 d., apie 23.00 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, suėmęs ranka sugyventinei už kaklo jį spaudė ir pargriovęs pastarąją ant lovos, nenustatytą kiekį kumščiu smogė į pakaušio sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 131-133).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

R. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas neišnykęs (b. l. 70-76, 79-82), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 83-86), nedirbantis (b. l. 88), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 89).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis, būdamas jau keturis kartus teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Arešto bausmės pradžia skaičiuojama nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 18 d. 23.40 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 11.06 val. t. y. dvi paros, ir laikytina, kad R. J. yra atlikęs dvi arešto paras.

Atsižvelgiant į tai, jog R. J. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus po arešto bausmės atlikimo.

Iki arešto bausmės pradžios R. J. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – 2021 m. gruodžio 20 d. tyrėjo nutarimu – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; 2021 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. L., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. L., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam R. J. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.

Kaltinamajam R. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 18 d. 23.40 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 11.06 val. ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus po arešto bausmės atlikimo.

Iki arešto bausmės pradžios R. J. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. L., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. L., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Išaiškinti R. J., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti R. J., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti R. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.