Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų remontas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-592-524/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų laivų remontas“ ieškinį atsakovui Norswede Shipping K. S. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2011-08-23 elektroninį laišką, kuriame ginčo šalys kalbėjo apie mokėjimus už atitinkamų laivų, įskaitant ir „WANI WILL“, „FREYFAXI“, remontą, vertino kaip šalių susitarimą ir tokiu būdu netinkamai taikė CK 1.63, 6.154 straipsnių bei CPK 185 straipsnio nuostatas. Ieškovas šiame laiške aiškiai nurodė, kad nenori ir neketina būti saistomas pasiūlymo sąlygų, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas arba sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Todėl šis laiškas negali būti laikomas nei sandoriu, nei sutartimi (ar sutarties pakeitimu). Laiške yra tik išdėstytas rašytinis reikalavimas sumokėti pradelstas skolas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neatsisakant kreditoriaus teisių, kylančių iš laivų remonto sutarčių. Taigi šalys privalėjo laikytis sutartyse numatytų mokėjimo sąlygų. Teismas nevertino ieškovo argumentų, kad iš atsakovo gauti mokėjimai buvo įskaityti pagal CK 6.54 straipsnyje įtvirtintą eiliškumą ir CK 6.55 straipsnį, kas atsispindi į bylą pateiktoje netesybų skaičiavimo lentelėje. Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga ir įrodymams prieštaraujanti išvada dėl ieškovo suklydimo, neįtraukiant 2011-02-17 pavedimu atlikto 58 500 EUR mokėjimo. 2011-02-17 su ieškiniu pateikta 2011-02-17 mokėjimo pavedimo kopija bei delspinigių skaičiavimo lentelėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ieškovas atsižvelgė į šį mokėjimą, skaičiuodamas ieškinio sumą. Specifikacijose numatytos 8 proc. palūkanos yra nustatytos už atsakovo kreditavimą, t. y. už mokėjimų atidėjimus sutartyse ir priėmimo perdavimo aktuose įtvirtintais terminais, ir nėra susijusios su atsakovui pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 7.4 punktą taikomomis netesybomis. Todėl pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.71, 6.75, 6.156, 6.193 straipsnių bei CPK 178, 185 straipsnių nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, jog 8 proc. palūkanos padengia bet kokius atsakovo mokėjimų vėlavimus.

2011-08-23 laiškas yra tik vienas iš byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad šalys buvo susitarusios išdėstyti mokėjimus už atsakovui priklausiusių laivų remontą 12 mėnesių laikotarpyje, ir šį susitarimą atsakovas tinkamai įvykdė. Laiško turinys, kuriame ieškovas patvirtina, kad sumokėjus 130 000 EUR atsakovo klausimas bus uždarytas, taip pat aplinkybė, jog ieškovas iki 2013 m. nėra reiškęs atsakovui pretenzijų dėl kokių nors nesumokėtų skolų, patvirtina tinkamą prievolių vykdymą. Atsakovas nėra ir nebuvo laivų „WANI WILL“, „FREYFAXI“ savininkas, neužsakė šių laivų remonto, nebuvo tokių sutarčių šalimi ir niekada neturėjo pareigos mokėti už jų remontą. Tai patvirtina aplinkybė, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje nereiškia reikalavimo atsakovui sumokėti už laivų „WANI WILL“, „FREYFAXI“ remonto darbus. Kadangi atsakovui priklausiusių 5 laivų ir laivų „WANI WILL“, „FREYFAXI“ valdytojai buvo pasitelkę tą patį konsultantą ir įgaliotą jų vardu veikti asmenį, laivo „WANI WILL“ remonto sutarties šalimi per klaidą buvo nurodytas atsakovas. Ši klaida dar 2010 metais buvo pastebėta ir visų šalių, įskaitant ieškovą, pripažinta, jog tikroji šio laivo remonto sutarties šalis yra jo savininkė – Continental Ship Partner AS. Tai patvirtina ir 2011-08-23 laiško turinys, kuriame aiškiai išskirti laivų savininkai ir jų skolos. CK 6.54-6.55 straipsniuose numatyta įmokų paskirstymo tvarka taikytina, jei šalys nėra susitarusios kitaip ir skolininkas nėra pareiškęs, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką. Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo šalių tikroji valia, sudarant sutartis, buvo kitokia, t. y. mokėjimai buvo atliekami dengiant pagrindinę skolą, į kurią buvo įskaičiuotas 8 proc. metinių palūkanų mokestis už mokėjimų išdėstymą 12 mėn. Nors ieškovas neginčija, kad atsakovas yra sumokėjęs 570 000 EUR, ieškovo pateiktoje delspinigių lentelėje ši aplinkybė neatsispindi, joje padarytos ir kitos skaičiavimo klaidos. Tačiau tai teisiškai nereikšminga, kadangi nepagrįstas yra ieškovo aiškinimas dėl mokėjimų paskirstymo. Ieškovo argumentas, kad 8 proc. metinių palūkanų dydis buvo nustatytas už atidėjimus keliems mėnesiams, nelogiškas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Laikantis ieškovo pozicijos, negalima logiškai pagrįsti, kodėl mokėjimai buvo atidedami skirtingiems laikotarpiams, tačiau mokestis visais atvejais buvo vienodas. Kita vertus, palyginus su bankų siūlomomis sąlygomis, 8 proc. dydžio metinės palūkanos už mokėjimo atidėjimą trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, dviem mėnesiams, ekonomiškai nenaudingos, kas sudaro prielaidą pagrįstai abejonei, ar verslininkas sutiktų mokėti jas mokėti, esant galimybei pasiskolinti lėšas pigiau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo ieškinys dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo atmestas, grindžia materialiosios teisės normų, nustatančių sutarčių aiškinimo principus ir piniginių prievolių vykdymo tvarką, netinkamu taikymu, įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimu ir netinkamu įrodymų įvertinimu. Tokius skundo argumentus, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia laivų „WANI WILL“ bei FREYFAXI“ remonto sutarčių bei kai kurių su jomis susijusių dokumentų kopijas (t. 3, b. l. 8-23). Skunde teigiama, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį teiginį, nenurodoma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto procesinis elgesys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris bus aptartas toliau nutartyje, nesuponuoja CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymo. Apelianto, kaip bylą iniciavusios proceso šalies, pareiga laiku pateikti visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus kyla tiesiogiai iš atitinkamų teisės normų (CPK 7 str. 2 d., 12 str., 135 str. 2 d., 178 str.). Bylos duomenys neleidžia vertinti, jog apeliantas šio reikalavimo būtų deramai laikęsis. Kita vertus, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti. Todėl apelianto naujai teikiami dokumentai (laivo „WANI WILL“ remonto sutartis, du dokumentai anglų kalba, sąskaita faktūra, darbų priėmimo aktas; laivo „FREYFAXI“ remonto sutartis, sąskaita faktūra, darbų priėmimo aktas), nepriimami.

Dėl prievolės atsiskaityti už laivų „PEAK OSLO“, „PEAK BERGEN“, „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“ remontą (ne)įvykdymą pagrindžiančių įrodymų

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas sudarė su atsakovu sutartis dėl penkių laivų, kurie priklauso atsakovui, remonto – 2010-07-30 laivo „PEAK OSLO“ remonto sutartis Nr. 07/10-E-WSR-1268, 2010-09-06 laivo „UNION TOPAZ“ remonto sutartis Nr. 09/10-E-WSR-1272, 2010-10-14 laivo „UNION NEPTUN“ remonto sutartis Nr. 10/10-E-WSR-1281, 2010-10-25 laivo „UNION MOON“ remonto sutartis Nr. 10/10-E-WSR-1303, 2011-01-24 laivo „PEAK BERGEN“ remonto sutartis Nr. 01/11-E-WSR-1344 (t. 1, b. l. 11-35). Sutarčių 9 punkte įtvirtintas dokumentų, susijusių su šių sutarčių vykdymu, tarpusavio hierarchija, kuria remiantis šalys susitarė spręsti klausimus dėl galimų neatitikimų, prioritetą suteikdami darbų perdavimo aktams, galutinėms specifikacijoms ir papildomiems užsakymams. Pagal apelianto į bylą pateiktus darbų priėmimo aktus, sudarytus pirmiau nurodytų sutarčių pagrindu ir remiantis galutinėmis specifikacijomis, matyti, kad laivo „PEAK OSLO“ galutinė remonto darbų kaina yra 97 290 EUR (t. 1, b. l. 36; t. 2, b. l. 82-85, 110-113), laivo „UNION TOPAZ“ – 77 876 EUR (t. 1, b. l. 38; t. 2, b. l. 86-89, 114-117), laivo „UNION NEPTUN“ – 139 714 EUR (t. 1, b. l. 40; t. 2, b. l. 90-95, 118-123), laivo „UNION MOON“ – 194 400 EUR (t. 1, b. l. 42; t. 2, b. l. 96-101, 124-128), laivo „PEAK BERGEN“ – 60 720 EUR (t. 1, b. l. 44; t. 2, b. l. 102-104, 129-131), t. y. iš viso atlikta darbų už 570 000 EUR. Už kiekvieno laivo remontą mokėtinos sumos atitinkamai nurodytos apelianto PVM sąskaitose faktūrose (t. 1, b. l. 37, 39, 41, 43, 45). Šios sumos pakartotos ir 2013-01-17 apelianto atsakovui pareikštoje pretenzijoje (t. 1, b. l. 61-62, 65-66). Tiek apelianto, tiek atsakovo pateiktos mokėjimų pavedimų kopijos patvirtina, kad pirmiau nurodyta bendra 570 000 EUR suma buvo pervesta į UAB „Vakarų laivų remontas“ sąskaitą, esančią AB SEB banke (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-54, t. 2, b. l. 7-9, 21-29). Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai patvirtino, kad ginčo dėl to, jog UAB „Vakarų laivų remontas“ gavo šiuos mokėjimus, nėra (2014-02-03 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO; dublikas, t. 1, b. l. 185).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje aktualu nustatyti, kuo remdamasis apeliantas reiškia reikalavimą dėl skolos ir kitų su ja susijusių sumų priteisimo iš atsakovo už laivų „PEAK OSLO“, „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“, „PEAK BERGEN“ remontą ir kiek šis jo reikalavimas pagrįstas byloje surinktais objektyviais faktiniais duomenimis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 570 000 EUR sumą apeliantas gavo į UAB „Vakarų laivų remontas“ sąskaitą tokia tvarka: 2010-11-29 – 55 000 EUR, 2011-01-27 – 110 000 EUR, 2011-02-17 – 58 500 EUR, 2011-03-24 – 50 000 EUR, 2011-04-19 – 50 000 EUR, 2011-05-26 – 30 000 EUR, 2011-06-20 – 31 500 EUR, 2011-07-14 – 55 000 EUR, 2011-08-28 – 130 000 EUR (t. 1, b. l. 46-54, t. 2, b. l. 7-9, 21-29). Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovo skola apeliantas laiko 66 365 EUR sumą (t. 1, b. l. 3). Jos dydį grindžia paskaičiavimais, išdėstytais prie ieškinio pridėtoje lentelėje (t. 1, b. l. 104). Analizuojant lentelės turinį matyti, kad 2011-02-17 mokėjimas, kurio įskaitymo klausimą byloje kelia atsakovas, yra iš dalies fiksuotas, t. y. nurodoma, jog 26 298 EUR suma, gauta pagal minėtą pavedimą, priskirta apmokėjimui už laivo „PEAK BERGEN“ remontą. Tačiau į apibendrinamąjį atsakovo atliktų mokėjimų sąrašą (sudarytą lentelės dešiniajame šone), 2011-02-17 mokėjimas 58 500 EUR sumai neįtrauktas. 58 500 EUR suma išskirta nenurodant jokios informacijos, iš kurios galima būtų spręsti apie jos reikšmę, pavyzdžiui, gavimo pagrindą, paskirtį ir pan. Be to, lentelėje figūruoja 2011-11-20 apmokėjimo data. Įrodymų, patvirtinančių jos ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku, byloje nesama.

Iš 2013-01-17 pretenzijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagal sutartis dėl laivų „PEAK OSLO“, „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“ ir „PEAK BERGEN“ remonto nesumokėta skola apeliantas laikė 66 866 EUR sumą (t. 1, b. l. 65). Pagal su pretenzija pateiktos skaičiavimų lentelės (t. 1, b. l. 67) pavadinimą galima spręsti, kad apskaičiavimai joje atlikti ne dėl 5, o dėl 6 laivų – „PEAK OSLO“, „UNION TOPAZ“, „WILL WANI“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“ ir „PEAK BERGEN“. Nors lentelėje 2011-02-17 mokėjimas 58 500 EUR sumai taip pat iš dalies fiksuotas (analogiškai kaip pirmiau aptartu atveju), atsakovo atliktų mokėjimų sąraše (t. 1, b. l. 68), pridėtame prie pretenzijos, jis nėra nurodytas. Aukščiau minėta 2011-11-20 apmokėjimo data aptariamoje lentelėje taip pat fiksuota.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kuomet buvo derinama šalių valia užbaigti ginčą taikos sutartimi (2014-02-03 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), paaiškėjo, kad tarp šalių vyksta ginčai ir dėl kitų laivų remonto sutarčių, kuriomis ieškinyje nėra remiamasi, vykdymo. UAB „Vakarų laivų remontas“ dublike (t. 1, b. l. 184-186), remiantis tuo pačiu 2011-08-23 elektroniniu laišku (t. 1, b. l. 55-57, 58-60; t. 2, b. l. 16, 30), teigiama, kad šalių susitarimas negali būti pripažintas tinkamai įvykdytu, kadangi atsakovas neįvykdė reikalavimo sumokėti visą šiame laiške įvardytą 150 270 EUR sumą (130 000 + [2 x 10 135]), t. y., sprendžiant iš laiško turinio, nesumokėjo 20 270 EUR, mokėtinų už laivus „WANI WILL“ ir / ar „FREYFAXI“. Tenkindamas atsakovo prašymą (triplikas, t. 2. b. l. 43-49) ir siekdamas ištirti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, teismas 2013-12-18 nutartimi (t. 2, b. l. 80) įpareigojo apeliantą pateikti sutartis (užsakymus) dėl laivų „WANI WILL“ ir „FREYFAXI“ remonto ir atsiskaitymą už suteiktas remonto paslaugas patvirtinančius įrodymus. Tačiau tokie įrodymai dėl neįvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, nors 2014-02-03 teismo posėdyje apelianto atstovas pažadėjo nedelsdamas įvykdyti šį teismo įpareigojimą, dar daugiau, 2014-03-17 teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie savo neatvykimo priežastis teismo neinformavo (posėdžių garso įrašai, užfiksuoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO).

Pirmiau išdėstytos pagal byloje esančius įrodymus nustatytos aplinkybės, kuriomis remdamasis apeliantas įrodinėja atsakovo skolos už atliktus laivų remonto darbus egzistavimą, leidžia teisėjų kolegijai pripažinti, kad ieškinio materialinis reikalavimas dėl skolos priteisimo nėra pagrįstas objektyviais, nuoseklia ir logiška grandine susietais įrodymais, į jų visumą inkorporuojant sąsajumo reikalavimo neatitinkančius duomenis (CPK 180 str.), kas lemia kolegijos vertinimą, jog identifikuoti apelianto prašomos priteisti skolos atsiradimo faktinį pagrindą iš esmės nebuvo galimybės. Civilinio proceso teisės normos numato, kad asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 str.), ieškinyje privalo aiškiai nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (CPK 13 str.). Remiantis proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, įtvirtintu onus probandi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str., 179 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už apelianto atliktus 5 laivų – „PEAK OSLO“, „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“ ir „PEAK BERGEN“ – remonto darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas, kartu įvertinęs ir tai, kad apeliantas savo teise patikslinti ieškinį, pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą (CPK 141 str.) nepasinaudojo, nors tokia teisė jo atstovui buvo išaiškinta (2014-02-03 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), pagrįstai konstatavo, kad ieškinys neįrodytas ir dėl to turi būti atmestas.

Dėl šalių sutartinių santykių aiškinimo

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino į bylą pateiktus įrodymus ir neįvertino bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko netinkamai taikė CK 1.63 (sandorių samprata ir rūšys), 6.154 (sutarties samprata), 6.54 (įmokų paskirstymas), 6.55 (įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos), 6.71 (netesybų samprata), 6.75 ((netesybų) įrodinėjimo pareiga), 6.156 (sutarties laisvė principas), 6.193 (sutarčių aiškinimo taisyklės) straipsnių bei CPK 178 (įrodinėjimo pareiga), 185 (įrodymų vertinimas) straipsnių nuostatas.

Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2 str., 6.156 str.). CK 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoris gali būti sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti aiškiai apibrėžtą, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, teismas turi vertinti šalių sutartinius santykius, vadovaudamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, taip pat sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sąžiningai aiškinant sutartinius santykius, dėl kurių kyla ginčas, turi būti nustatyti šalių tikrieji ketinimai, šalių elgesys derybų etape ir po sandorio sudarymo, kiti šalių tarpusavio santykiai.

Iš 2010-06-08 – 2010-06-23 susirašinėjimo elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 3-6, 17-20) matyti, kad ginčo šalis ir anksčiau siejo verslo santykiai, o atsakovas apelianto atstovo įvardintas kaip nuolatinis ir lojalus užsakovas. Laiškų teiginiai, atspindintys praeityje turėtus sutartinius santykius, leidžia spręsti, kad dar iki nagrinėjamoje byloje aktualių sutarčių sudarymo apeliantas teikė atsakovui laivų remonto paslaugas, už kurias šis atsiskaitydavo po 50 000 EUR per mėnesį. Remdamasis ekonomine situacija rinkoje ir įmonės padėtimi joje, atsakovas tikėjosi analogiškos mokėjimų tvarkos ir naujam užsakymui dėl 5 laivų remonto. Tokį siūlymą išdėstė šiuo klausimu su atsakovu (tiek raštu, tiek žodžiu telefonu) bendravusiam apelianto atstovui (V. Č.). 2010-06-22 laiško turinys patvirtina, kad pasiūlymo esmė UAB „Vakarų laivų remontas“ tenkino, tačiau buvo pakoreguotas kasmėnesinės įmokos dydis (55 000 EUR) ir nustatyta 8 proc. metinė kredito palūkanų norma, su kuo atsakovas sutiko. Iš 2011-02-10, 2011-08-18 susirašinėjimo matyti, kad būtent tokios atsiskaitymo už atliktus laivų remonto darbus praktikos ir buvo laikomasi, ją pripažino abi ginčo šalys (t. 2, b. l. 105-107, 132-134). Mokėjimo dalimis, t. y. po 55 000 EUR kas mėnesį, sąlyga įtvirtinta ir sutartyse, kuriomis apeliantas remiasi ieškinyje (sutarčių 5 p.).

Išdėstytos aplinkybės, objektyviai užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose, atitinka atsakovo paaiškinimus dėl realiai egzistavusio susitarimo tarp UAB „Vakarų laivų remontas“ ir Norswede Shippings K. S., pagal kurį atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus laivų „PEAK OSLO“, „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“, „PEAK BERGEN“ remonto darbus per 12 mėn. laikotarpį, kuris buvo tinkamai įvykdytas, atsakovui 2011-08-24 pervedus galutinę 130 000 EUR sumą. Ir nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-08-23 elektroninio laiško (t. 1, b. l. 55-57, 58-60; t. 2, b. l. 16, 30) turinio ir reikšmės, sprendžiant ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą, vertinimu, teismui pateiktų šią dieną tarp šalių vykusį susirašinėjimą liudijančių dokumentų (t. 2, b. l. 108-109, 135-136) analizė nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad juose užfiksuoti duomenys buvo įvertinti netinkamai. Iš atsakovo atstovo laiško UAB „Vakarų laivų remontas“ atstovui matyti, kad 130 000 EUR suma, kurią atsakovas buvo pasirengęs apmokėti, apeliantui patvirtinus jos teisingumą, apskaičiuota tokiu būdu: 193 702 EUR – 124 422 („WANI WILL“) + 60 720 („PEAK BERGEN“) = iš viso 130 000 EUR, t. y. suma, mokėtina už laivą „WANI WILL“ buvo atimta. Apeliantas tokius skaičiavimus pripažino teisingais ir patvirtino, kad atsakovui pervedus 130 000 EUR, bus laikoma, kad sumokėta už laivus „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“, „PEAK OSLO“, „PEAK BERGEN“. Šiame kontekste aktualu pažymėti, kad išvadą, jog šalys susitarė dėl galutinės atsiskaitymo sumos, kurią įmokėjus sutartiniai santykiai dėl šių laivų remonto bus pripažinti pasibaigusiais ir, be kita ko, tokio rezultato apeliantas tikėjosi kuo greičiau, aiškiai atskleidžia sakinys „thus, please transfer the amount of Euro 130 000 – soonest to close Norswede matter“, kurio vertimas ieškovo pateiktuose dokumentuose, teisėjų kolegijos vertinimu, tendencingas. Jame nurodoma „todėl prašome kaip įmanoma greičiau pervesti 130 000 eurų sumą už „Norswede“ (t. 1, b. l. 55-57, 58-60), nors frazė „kiek įmanoma greičiau“ (soonest) priskirtina žodžiams „užbaigti Norswede reikalą“ (to close Norswede matter), kas tiksliau atsispindi antrosios sutartinių santykių šalies (t. y. atsakovo) pateiktame aptariamo laiško vertime „taigi, perveskite 130 000 EUR, kad užbaigtume Norswede reikalą“ (t. 2, b. l. 16, 30, taip pat b. l. 108, 135). Tai papildomai patvirtina ir atsakovo vadovo E. K. A. (apklausto byloje liudytoju) paaiškinimai 2014-03-17 teismo posėdyje, jog po šios sumos sumokėjimo V. (apelianto atstovas) paskambino ir pasakė „ačiū, dabar mes atsiskaitę“ (garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO).

Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog už pagal susitarimą sulygtą mokėjimų išdėstymą 12-ai mėnesių į pagrindinę skolą iš anksto buvo įskaičiuotas 8 proc. metinių palūkanų mokestis, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2010-06-22, 2010-06-23 elektroniniai laiškai (t. 2, b. l. 4-5, 18-19), darbų specifikacijos, pagal kurias sudaryti darbų priėmimo aktai (t. 2, b. l. 82-104, 110-131), bei atsakovo vadovo E. K. A. (apklausto byloje liudytoju) paaiškinimai 2014-03-17 teismo posėdyje (garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO).

Tai, kad ir apeliantas su atsakovu susiklosčiusius sutartinius santykius suprato būtent taip, kaip aptarta pirmiau, patvirtina paties apelianto konkliudentiniai veiksmai (neveikimas). Paskutinis atsakovo mokėjimas pagal sutartis dėl laivų „UNION TOPAZ“, „UNION NEPTUN“, „UNION MOON“, „PEAK OSLO“, „PEAK BERGEN“ remonto buvo gautas 2011-08-28, su pretenzija dėl skolos nesumokėjimo apeliantas į atsakovą kreipėsi tik 2013-01-17, t. y. praėjus beveik 1,5 metų laikotarpiui, nors, atsakovo vadovo teigimu, jam toliau bendraujant su apelianto atstovais kitais klausimais šie nieko neužsiminė apie skolą (2014-03-17 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO).

Remdamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimo proceso taisyklių, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinių teisinių santykių aiškinimą ir iš jų kylančių prievolių vykdymą, ir padarė teisingą išvadą, jog pagal byloje esančius įrodymus apelianto ieškinys negali būti tenkinamas. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais tarp ginčo šalių susiklosčiusius verslo santykius, aktualius nagrinėjamoje byloje, apeliantas interpretuoja sau palankia linkme, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir byloje priimti kitokį procesinį sprendimą. Atsakovui vykdant prievoles sutartyse nustatyta tvarka, teisinių prielaidų kitokiai (pagal įstatymą) jo įmokų paskirstymo tvarkai neatsirado, taigi šie apelianto skundo argumentai išsamiau neaptarinėtini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas Norswede Shipping K. S. pateikė įrodymus dėl patirtų 1 800 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 35-38). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostata bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punktu, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, reikalingų tirti teisinių aplinkybių apimtį, sprendžia, jog šis prašymas tenkintinas iš dalies, iš apelianto priteisiant 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Apeliantas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 6). Šis prašymas, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų remontas“ 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litus advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme Norswede Shipping K. S. naudai.