Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. G., Nacionalinei žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, D. L., Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir KPD Kauno skyrius) 2022-10-25 sprendimą Nr. (12.7-K) 2K-3463 „Dėl gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų derinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. duomenys neskelbtini)) A duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų derinimo klausimą.

Nurodė, jog skundžiamu sprendimu atsisakyta derinti Pastato rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus.

Paaiškino, jog pareiškėjas, siekdamas suderinti Pastato rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus, 2021-12-29 kreipėsi į KPD Kauno skyrių su prašymu pritarti Pastato rekonstravimo projekto projektiniams pasiūlymams. 2022-01-10 KPD Kauno skyrius pateikė atsakymą „Dėl gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. duomenys neskelbtini)), duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinių pasiūlymų derinimo“, kuriuo atsakovo 2022-01-10 buvo suderinti projektiniai pasiūlymai su pastaba: nekeisti saugomo pastato stogo formos bei nuolydžio; saugomo pastato palėpės įrengimui naudoti vienodo tipo tūrinius stoglangius, kaip numatoma pastato fasade 2-1 (ne didesnius nei 3,7 m pločio). Projektinių pasiūlymų derinimo data – 2022-01-10, derinimo Nr. 22-pp-04K.

Nurodė, jog, įvykdęs pastaboje nurodytus reikalavimus, 2022-08-25 atsakovui pateikė pakartotinį prašymą suderinti Pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu juos atsisakė derinti.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nenurodyta jokių motyvų, pragrindžiančių būtinybę atšaukti Pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų suderinimą. Tvirtino, jog dėl atsakovo veiksmų susidarė tokia situacija, kai dėl to paties Pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų sprendinio (tūrinių stoglangių) galioja du skirtingi tos pačios institucijos suderinimai. Tokia situacija, pareiškėjo nuomone, negali būti laikoma atitinkančia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus.

Nurodė, jog pareiškėjui nėra aišku, kodėl pateikus pirminį prašymą suderinti Pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, Pastatui nereikėjo atlikti jokių papildomų paveldosaugos procedūrų, o skundžiamame sprendime nurodoma, kad Pastato rekonstrukcija nebus galima tol, kol KPD Kauno skyrius neatliks paveldosaugos procedūrų, kurių atlikimo terminas neaiškus. Taigi pareiškėjas atsiduria neapibrėžtoje situacijoje dėl Pastato rekonstrukcijos galimumo apskritai, dėl to patiria finansinių nuostolių. Nenurodžius argumentų, pagrindžiančių atsakovo pozicijos pasikeitimą ir paveldosaugos procedūrų būtinumą, yra pažeidžiami Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai, pareiškėjo teisė ir pareiga tvarkyti apleistą turtą. Be to, pareiškėjas yra diskriminuojamas, nes tokie patys kaip pareiškėjo siūlomi stogo sprendiniai jau yra įgyvendinti kituose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog 2020 metais planuojamam Pastato stogo remontui 2020-10-19 buvo išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2K-113, kuriuose buvo numatytas įpareigojimas išsaugoti autentišką stogo dangą (lygios skardos lakštai su valcais), tačiau nebuvo nustatyta reikalavimų stogo formai ar nuolydžiui išsaugoti. Tuo tarpu skundžiamame sprendime yra keliama papildomų reikalavimų stogui ir jo charakteristikoms.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vadinamo Žemųjų Šančių kareivinėmis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), teritorijoje. Skundžiamu sprendimu Departamentas motyvuotai atsisakė derinti Pastato projektinius pasiūlymus savo sprendimą grįsdamas tuo, kad bus tikslinamos kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vadinamo Žemųjų Šančių kareivinėmis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre duomenys neskelbtini)), vertingosios savybės ir tikėtina, kad dėl šios priežasties „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. duomenys neskelbtini)), duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniuose pasiūlymuose“ išreikšta projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja negalės būti realizuota tokia apimtimi, kaip numatyta derinti pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose.

Tvirtino, jog prie prašymo pateiktuose rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose numatytais sprendiniais, kuriais numatoma į saugomo kareivinių pastato dvišlaičio stogo šlaitų konstrukciją įkomponuoti ištisines dubliuotas stogdėžes, būtų suardoma saugomo pastato stogo kompozicija, sunaikinamos dvišlaičio stogo formos plokštumos, pastato vertinga išraiška sunaikinama stogdėžėmis.

Nurodė, jog projektiniuose pasiūlymuose išreikšta projektuojamo statinio architektūros sprendinių idėja, jei ji bus tokia apimtimi realizuota techniniame projekte, tikėtina, kad neatitiks kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir Departamentas negalės pritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui informacinėse sistemoje „Infostatyba“ pagal tokį projektą.

Atsakovo nuomone, nei Departamento 2022-01-10 sprendimas derinti projektinius pasiūlymus su pastaba, nei skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių. Tvirtino, jog pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. eA-1871-552/2019), pritarimas projektiniams pasiūlymas ar atsisakymas jiems pritarti nėra tapatus teisės aktų nustatyta tvarka pritarimui statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir (ar) suderintam statinio projektui. Teisėtus lūkesčius, pasak atsakovo, gali sukelti tik nustatyta tvarka patvirtintas ir suderintas statinio projektas bei išduotas statybą leidžiantis dokumentus, tačiau tokio sprendimo Departamentas nėra priėmęs. Tvirtino, jog skundžiamas sprendimas neriboja pareiškėjo teisės teikti derinti techninį projektą, bet perspėja, kad projektiniuose pasiūlymuose išreikšta projektuotojo idėja galimai neatitinka paveldosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. skundą prašė patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, jog dėl skundo reikalavimų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022-10-25 sprendimo Nr. (12.7-K) 2K-3463 „Dėl gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų derinimo“, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjo pateiktus pastato rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis (2023-08-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija) nustatyta, jog pareiškėjui R. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L. ir E. G. (Kauno miesto savivaldybės teisių perėmėjui) bendrosios nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – pastogė (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), esanti daugiabučiame pastate (unik. Nr. duomenys neskelbtini)) adresu duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas siekia pastogėje įrengti butus, tuo tikslu 2021 m. kreipėsi į Ž. R. projektavimo biurą, kuris parengė Pastato rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus. Pareiškėjas 2021-12-29 pateikė prašymą Departamentui, prašydamas suderinti projektinius pasiūlymus. Departamento Kauno teritorinis skyrius 2022-01-10 rašte „Dėl gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinių pasiūlymų derinimo“ nurodė, jog pastatas (duomenys neskelbtini) yra statytas carizmo laikotarpiu ir yra saugomas kaip kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vadinamo Žemųjų Šančių kareivinėmis, vertingoji savybė. Projektinius pasiūlymus suderino su pastaba: nekeisti saugomo pastato stogo formos bei nuolydžio; saugomo pastato palėpei įrengti naudoti vienodo tipo tūrinius stoglangius, kaip numatoma pastato fasade 2-1 (ne didesnius nei 3,7 m pločio). Projektinių pasiūlymų derinimo data – 2022-01-10, derinimo Nr. 22-pp-04K.

Pareiškėjas ir liudytoju byloje apklaustas Ž. R. patvirtino, jog KPD Kauno skyriaus 2022-01-10 rašte nurodytos sąlygos buvo įvykdytos, atsakovas dėl to ginčo nekelia, šią aplinkybę paneigiančių duomenų į bylą taip pat nepateikta. Tačiau, pareiškėjui 2022-08-25 pateikus pakartotinį prašymą suderinti Pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, šioje byloje skundžiamu sprendimu projektinius pasiūlymus atsisakyta derinti.

Skundžiamame sprendime atsisakymas derinti projektinius pasiūlymus grindžiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 22 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 4 dalimi, esminiais argumentais nurodant, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vadinamo Žemųjų Šančių kareivinėmis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), teritorijoje, kad Rekonstravimo projektu į kareivinių pastato dvišlaičio stogo šlaitų konstrukciją įkomponuojant ištisines dubliuotas stogdėžes būtų suardoma stogo kompozicija, sunaikinamos dvišlaičio stogo formos plokštumos, pastato vertinga išraiška sunaikinama stogdėžėmis; projektuojant tūrinius stoglangius, stogas išryškinamas, didinamas jo tūris, keičiama forma, taip nukrypstant nuo originalaus sprendimo, autentiškos išvaizdos. Taip pat atsisakymas derinti grindžiamas tuo, jog pastatui (duomenys neskelbtini), turi būti nustatytos vertingosios savybės, parengti paveldosaugos aktai, užbaigta įrašymo procedūra, t. y. bus tikslinamos kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vadinamo Žemųjų Šančių kareivinėmis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), vertingosios savybės.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad Sprendimas nemotyvuotas, neaiškus, prieštarauja pirmiau Departamento išduotam projektinių pasiūlymų pritarimui, pareiškėjas dėl jo priėmimo patenka į neapibrėžtą situaciją dėl Pastato rekonstrukcijos įgyvendinimo. Teismas su šiais argumentais iš esmės sutinka.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo Sprendimu, pažymi, kad visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-12-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog Departamentas atsisakymą derinti projektinius pasiūlymus grindė aplinkybėmis, kad įgyvendinant pasiūlymuose numatytus sprendinius, kuriais numatyta įrengti ant pastato stogo vienodo tipo tūrinius stoglangius (ištisines dubliuotas stogdėžes), būtų pažeisti kultūros paveldo objekto (Žemųjų Šančių kareivinių), kaip vertingosios savybės, apsaugos paveldosaugos reikalavimai. Tačiau teismas pažymi, jog atsakovas Sprendime neišdėstė, kaip konkrečiai pasireikštų minėtų reikalavimų pažeidimai, Sprendime neaiškus atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus faktinis ir teisinis pagrindas.

Teismas pažymi, jog NKPAĮ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022-07-16) 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka; kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos (3 dalis). Taigi, minėtos įstatymo normos apibrėžia teisinius pagrindus, kuriais remiantis tvarkomos nekilnojamosios kultūros vertybės, kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, apsaugos zonos.

Teismas pažymi, jog į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjui būtų išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai pastato rekonstrukcijai. Į bylą pateikti duomenys, kad 2020-10-19 buvo išduoti Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2K-113 planuojamam Pastato stogo remontui, o ne rekonstrukcijai.

Nagrinėjamu atveju neaišku, kokius konkrečiai paveldosaugos reikalavimus pažeistų prašomi suderinti projektiniai pasiūlymai. Sprendime pacituojamos NKPAĮ 22 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau iš jo turinio neaišku, dėl kokių konkrečiai teisinių pagrindų ir faktinių priežasčių atsisakoma derinti projektinius pasiūlymus, juolab kad sąlygos, kurias nustatė Departamentas 2022-01-10 rašte, iš esmės pritardamas projektiniams pasiūlymams, statytojo buvo įgyvendintos, ir dėl to ginčo nėra.

Skundžiamame sprendime atsisakoma derinti projektinius pasiūlymus siejant atsisakymą su tam tikromis ateity įvyksiančiomis aplinkybėmis, t. y. kad bus tikslinamos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, dėl to parengti paveldosaugos reikalavimai, t. y. Sprendimo priėmimą grindžiant ne esamais, o būsimais paveldosaugos reikalavimais, jį siejant su neapibrėžtomis sąlygomis. Teismo vertinimu, sąlyginio pobūdžio atsisakymas prieštarauja teisėtumo principui, todėl yra pagrindas Sprendimą pripažinti kaip neatitinkančiu keliamų formos ir turinio reikalavimų, pažeidžiančiu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą gero administravimo principą.

Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto Kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą 2023-05-22 Nr. KPD-SK-478, iš kurio matyti, kad jame ginčo objekto vertingosios savybės buvo patikslintos. Tačiau šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui Sprendimo priėmimo metu, todėl darytina išvada, jog buvo atimta galimybė jam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011-11-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011).

Iš skundžiamo sprendimo ir į bylą pateiktų duomenų nėra aišku, ar pagal esamą situaciją Pastato pastogės rekonstrukcijai gali būti panaudoti vienodo tipo tūriniai stoglangiai (ko siekia pareiškėjas), ar jie po vertingųjų savybių patikslinimo turi būti koreguoti, pataisyti, neaišku, kokiems konkrečiai paveldosaugos reikalavimams jie prieštarauja, kaip tai konkrečiai pasireiškia, kokie duomenys tai patvirtina.

Todėl pritartina pareiškėjo argumentams, jog jis dėl priimto neaiškaus sprendimo, nors ir linkęs bendradarbiauti su institucija, patenka į neaiškią, neapibrėžtą situaciją. Pažymėtina tai, jog procedūra buvo pradėta dar nesant priimto sprendimo dėl vertingųjų savybių patikslinimo, todėl Departamentas privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ginčo rekonstrukcija negali būti užbaigta pagal tuo metu galiojusias procedūras, juolab kad teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, jog ant kitų kareivinių pastatų įrengti tūriniai stoglangiai. Iš teismui pateiktų architekto Ž. R. susirašinėjimo su Departamento specialistais duomenų matyti, jog dubliuotų stoglangių įrengimas iš esmės galimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovui atsisakius derinti projektinius pasiūlymus neapibrėžtam terminui yra apribota jo teisė įgyvendinti Pastato rekonstrukciją pagal parengtus projektinius pasiūlymus, todėl darytina išvada, jog Skundžiamas sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atsakovo atsiliepime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1871-552/2019 nėra pagrindo vadovautis, nes ginčas joje buvo skirtingo pobūdžio, dėl neanalogiškų aplinkybių ir reikalavimų.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir nenurodyti konkretūs teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas atsisakymas derinti projektinius pasiūlymus, neatitinka gero administravimo principų, pažeidžia pareiškėjo teises, dėl to negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai).

Tai sudaro pagrindą skundą patenkinti, panaikinti KPD Kauno skyriaus 2022-10-25 sprendimą Nr. (12.7-K) 2K-3463 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų derinimo klausimą, priimant dėl to motyvuotą sprendimą.

Pažymėtina, kad ABTĮ 94 straipsnyje įtvirtinta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Todėl pareiškėjo argumentai, kad panaikinus šioje byloje skundžiamą sprendimą, atsakovas privalo vadovautis prieš tai priimtu KPD Kauno skyriaus 2022-01-10 raštu „Dėl gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinių pasiūlymų derinimo“, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20; toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu. Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. 2022-10-11 atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją pavesta atstovauti advokato padėjėjui V. S.. Pareiškėjas 2023-06-08 pateikė prašymą priteisti 792,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 770 Eur sudarė skundo teismui parengimas ir 22,50 Eur – žyminis mokestis. Išlaidų apmokėjimą patvirtina į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas parengtas 2022-11-18, todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 780,5 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4 451,25 Eur (1 780,5 x 2,5). Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Kaip matyti, 770 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio už skundo parengimą, todėl ji priteistina iš atsakovo. Taip pat pareiškėjo sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022-10-25 sprendimą Nr. (12.7-K) 2K-3463 „Dėl gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) A(duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų derinimo“.

Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo išnagrinėti gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinių pasiūlymų derinimo klausimą, priimant dėl to motyvuotą sprendimą.

Priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 792,50 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pareiškėjo R. L. naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.