Alytaus apylinkės teismo nutartis, II-82-1023/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-24
Bylos Nr.: II-82-1023/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-34-3-00041-2017-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vaida Baumilė
Pareiškėjas: L. Z.

Kategorijos

16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinė byla Nr. II-82-1023/2017Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00041-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 24 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant pareiškėjui L. Z. (L. Z.), jo atstovui advokatui V. M.,

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T.,

vertėjui R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. Z. (L. Z.) skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2017 m. vasario 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 3 d. skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 80ANN-86836107-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad 2017 m. sausio 28 d. 22.40 val. jis nebuvo apsvaigęs, pasiekęs lengvo girtumo laipsnį, t. y. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas 0,43 promilių alkoholio kiekis buvo nustatytas pagal iškvepiamame ore esančią alkoholio garų koncentraciją. Mano, kad tikras alkoholio kiekis kraujyje ir jo girtumo laipsnis šio tikrinimo metu nesiekė 0,4 promilių – ribos, kurią viršijus asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Mano, kad 0,43 promilės (paklaida +–0,01) galėjo susidaryti, kadangi jis su žmona atvažiavęs pailsėti Birštono kurorte ir vaikščiodamas po miestą buvo apie pietus šiek tiek išgėręs ir vakare, skaitydamas knygą, pasijuto silpnai (pradėjo skaudėti širdį), todėl žmona jam davė išgerti 15-20 lašų širdies vaistų – ekstrakto CROTEGI ir jie nutarė važiuoti į ligoninę. Po kelių minučių jį, vairuojant automobilį, sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino alkotesteriu. Policijos pareigūnai, patikrinę girtumą ir pamatę alkotesterio parodymus 0,43 promilių, neleido jam pūsti antrą kartą po pusės valandos, nors jis to prašė, nes tikrai žinojo, kad alkotesterio parodymai yra ne jo girtumo laipsnis, o burnoje buvusių vaistų likučiai, lėmę neteisingus parodymus, o kraujyje esantys alkoholio kiekis, t. y. realus apsvaigimas, nesiekia lengvo girtumo laipsnio ribos. Pareigūnai, jaučiantys, kad jis teisus, dirbtinai vilkino protokolo surašymo procedūrą, kad jis negalėtų laiku pasiekti ligoninės ir pasitikrinti savo blaivumą. Tai matyti pagal tyrimo alkotesteriu laiką – 22.40 val. ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką – 23.04 val. Be to, pareigūnai jį suklaidino, kad laikas, per kurį jis turi prisistatyti pakartotinam tyrimui į ligoninę (per 1 valandą) skaičiuojamas nuo dokumentų (protokolo kopijos) įteikimo jam, todėl, įteikdami dokumentus apie 23.30 val. paaiškino, kad jis gali neskubėti ir per valandą lengvai ras Prienų ligoninę. Po to jis apie 5-10 minučių aiškinosi su pareigūnais, kur gali pasitikrinti tariamą girtumą ir kur randasi ligoninė. Pareigūnai nurodė, kad pasitikrinti galima tik arčiausiai esančios Prienų ligoninės priimamajame skyriuje ir bandė paaiškinti, kur ji yra. Žmona, vairavusi automobilį, vis vien pasiklydo ir ligoninę jie pasiekė tik 23.50 val., o kraują jam paėmė 23.55 val. Mano, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtino VšĮ Prienų ligoninė atliktas tyrimas ir surašytas 2017 m. sausio 28 d. medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad jo kvėpavimas normalus, eina tiesiai, nesusimėto, judesiai tikslūs, nėra vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimo, eisena normali, nesujaudintas, sąmoningas, dėmesys nesusilpnėjęs, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, gestikuliavimo nėra, alkoholio kvapo iškvepiamame ore neužuodžiama ir todėl laiko, kad realus alkoholio kiekis jo kraujyje 2017 m. sausio 28 d. 22.40 val. (t. y. „apsvaigimas“) neviršijo 0,4 promilių, kadangi Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistė E. Š., 2017 m. sausio 30 d. atlikusi jos kraujo tyrimą, nustatė, kad kraujyje yra tik 0,28 promilės etilo alkoholio. Be to, prieš sėsdamas už vairo 2017 m. sausio 28 d. vakare jis visiškai nesijautė apsvaigęs, nebuvo jokios judesių koordinacijos, regos ar kitų sutrikimų, būdingų lengvam apsvaigimui nuo alkoholio. Mano, kad jo organizmas, galėjo per 1 val. 15 min. „sudeginti“ (neutralizuoti) arba pašalinti tik apie 0,1 promilės etilo alkoholio, todėl tikras jo „apsvaigimo“ laipsnis tikrinant policijos pareigūnui buvo apie 0,38 promilių (0,28 promilių + 0,l promilių = 0,38 promilių). Pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, pažeisdama Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 617 straipsnio 1 dalį, netyrė visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į VšĮ Prienų ligoninės 2017 m. sausio 28 d. medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, biologinės terpės siuntimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. sausio 30 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko nebuvo pagrindo priimti nutarimą nubausti jį dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies tariamo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai mano, kad jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2017 m. vasario 17 d. nutarimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas L. Z. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, kaltės nepripažino. Papildomai nurodė, kad tą dieną abu su žmona atvyko į Birštoną, į Vytautas SPA centrą pailsėti. Vakarienės metu, apie 18-19 val., išgėrė 0,5 l įprastinio stiprumo alaus. Po to grįžo į SPA, ėjo į pirtį, ir iš kurios grįžęs į viešbučio kambarį dar išgėrė apie 250 g alaus. Po pirties procedūrų pasijuto silpnai, sutankėjo širdies ritmas. Galėjo būti, kad po pirties smarkiai šoktelėjo kraujo spaudimas. Mano, kad pavartotas alkoholio kiekis negalėjo sukelti tokios būklės. Žmona pamanė, kad reikia ieškoti vaistinės arba vykti į ligoninę. Ji nutarė jam duoti vaistų, kurių turėjo savo rankinėje, todėl jis, būdamas viešbutyje, išgėrė desertinį šaukštelį Gudobelės lašiukų, kuriuos atsivežė iš namų. Sveikatos sutrikimų susijusių su širdimi gyvenime neturėjęs, bet pirtyje yra buvę tokių atvejų. Vaistų nuolat dėl to nevartoja. Kadangi jautėsi silpnai, bet nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, nutarė iš karto išgėręs vaistus važiuoti ieškoti poliklinikos. Pripažįsta, kad galėjo vairuoti žmona, nes ji taip pat vairuoja, tačiau vairavo jis, nes turi didesnę vairavimo patirtį, todėl galvojo, kad greičiau susiorientuos svetimoje vietoje nakties metu ir suras ligoninę. Maždaug po 3 min. išvažiavo ir maždaug dar po 3 min. sustabdė policijos pareigūnai. Buvo nuvažiavęs apie 500 m. Pareigūnai paprašė dokumentų, nuėjo iki tarnybinio automobilio ir atsinešė alkotesterį bei paprašė jo papūsti. Policijos pareigūnai jam nurodė, kad yra viršyta leistina alkoholio norma. Pareigūnams tikriausiai neminėjo, kad yra gėręs vaistų. Pareigūnai klausė, ar jis vartojęs alkoholio ir prisipažino, kad dienos metu buvo vartojęs alkoholio. Jam tai atrodė neadekvatu ir pasiteiravo, ar po 10 min. negalėtų dar kartą papūsti. Pareigūnai pareiškė, kad jeigu pageidauja užginčyti alkotesterio parodymus, tai vienintelė galimybė yra paimti kraujo tyrimus. Jis jiems pasakė, kad norėtų priduoti kraują tyrimams. Pareigūnai gana ilgai pildė protokolą, kadangi tarp jų buvo sunkus bendravimas. Kalbėjo po vieną žodį tai rusiškai, tai angliškai. Taip pat gana ilgai galvojo kaip teisingai būtų viską įforminti, naudojosi Google vertėju. Pareigūnai teiravosi, ar galės atvykti į bylos nagrinėjimą. Buvo nurodyta 2016 m. vasario 20 d. Jis pasakė, kad taip ir jie toliau formino protokolą. Prienų ligoninėje apžiūros metu minėjo, kad jautėsi blogai, bet apžiūros metu jau nieko nejuto, mano, kad sveikata pasikeitė dėl to, kad policijos pareigūnai sustabdė ir kai jie sustabdė jis negalvojo apie savo sveikatos būklę, o apie vairuotojo pažymėjimą. Jis pridavė kraują, apmokėjo už šią paslaugą ir su žmona išvyko į viešbutį. Vasario 17 d. nuvyko į ligoninę pasiimti pažymą dėl kraujo tyrimo ir su šia pažyma nuvyko į policijos komisariatą, kad atgautų vairuotojo pažymėjimą. Policijos komisariate jam buvo paaiškinta priešingai negu tuo metu, kai kalbėjo telefonu su policijos pareigūne, ir ji pasakė, kad neturi teisės jam grąžinti vairuotojo pažymėjimo, nes pavėluotas 1 valandos terminas, kada galima priduoti kraują tyrimams, t. y. buvo paaiškinta, kad 1 valandos terminas skaičiuojamas ne nuo 23.04 val., o nuo 22.40 val. ir yra pavėlavęs 10 minučių. Taip pat buvo paaiškinta, kad jeigu nori užginčyti šį faktą, tai jo vienintelė galimybė kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo L. Z. atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. sausio 28 d. policijai nebuvo realios priežasties stabdyti L. Z. automobilio. Automobilį sustabdė dėl to, kad šis išsuko iš stovėjimo aikštelės, akivaizdaus pažeidimo nebuvo padaryta, todėl vienintelis sustabdymo motyvas, kad buvo vėlus laikas. Pareigūnai aiškina, kad apsvaigimo požymių nebuvo, bet buvo kvapas iš burnos. Liudytoja I. Z. parodė bei Prienų rajono ligoninės gydytojų išvadose nurodyta, kad jokio alkoholio kvapo iš jo burnos nebuvo, jokių apsvaigimo požymių jis neturėjo. Nustatytas apsvaigimas labai nedaug peržengė leistiną ribą. Prietaisas, kuriuo buvo patikrintas blaivumas, pagal byloje esančius duomenis, leidžia paklaidą iki 0,17 promilės. Suapvalinus būtų 0,2 promilės. Iš 0,43 promilės atėmus 0,2 promilės ir būtų buvusi 0,41 promilė alkoholio iškvepiamam ore. Tikrą apsvaigimą, ne iškvepiamame ore, parodo objektyvi informacija – kraujo mėginys. Kraujo mėginys buvo paimtas iškart nuvykus po protokolo surašymo ir įteikimo. Prienų ligoninės gydytoja J. M. Ž. nustatė, kad jokių požymių, jog asmuo buvo apsvaigęs nėra, nes asmens judesiai tikslūs, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai lygūs, simetriški, tai reiškia, kad nebuvo jokių akių raudonumo, kaip sakė vienas iš pareigūnų, todėl asmuo buvo faktiškai blaivus, o iškvepiamame ore alkotesteris parodė išgertų vaistų likučius, nes L. Z. jautėsi blogai ir jų išgėrė. Kiekis vaistų nedidelis, o vaistai spiritiniai. Likę vaistų likučiai suklaidino ir nustatyta 0,43 promilės. Reikia ištirti objektyvius ir nešališkus įrodymus, o nešališki įrodymai, tai alkoholio kiekis kraujyje. Teismo medicinos toksikologijos laboratorija nustatė 0,28 promilių, o tai labai toli nuo leistino maksimumo. Specialistė E. Š. paaiškino, kad galėjo išlikti alaus likutis kraujyje, kuris nežymiai parodė alkoholio kiekį kraujyje. Tai yra leistina riba, kadangi apskaičiavus 0,15 procento alkoholio skaldymo organizme laikui bėgant, tai tikrai normalus leistinas alkoholio kiekis kraujyje neviršijus 0,4 promilių. Baudžiamas asmuo tik tada, kada viršija leistiną normą. Šiuo atveju realus apsvaigimas nebuvo viršytas. Praktiškai žmogus buvo blaivus. Dėl nežymaus kiekio alkoholio nėra administracinio nusižengimo sudėties. 2017 m. sausio 28 d. L. Z. buvo blaivus ką patvirtina toksikologinės laboratorijos specialisto išvada, ką patvirtino ligoninės medicininio tyrimo aktas, ką patvirtino pats L. Z. ir jo žmona. L. Z. neneigė, kad yra gėręs, tačiau pasijuto blogai po pirties ir išgėrė dar vaistų. Bandoma aiškinti, kad policijos pareigūnams nesakė, kad gėrė vaistų, tačiau to jo niekas neklausė, o tik patikrino blaivumą. Tą dieną L. Z. buvo blaivus, tikras alkoholio kiekis kraujyje nesiekė leistinos ribos ir jam negalėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei bausti nebuvo pagrindo, todėl prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas (toliau – ir nutarimą priėmusi institucija) teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo teiginiai nurodyti skunde, yra tik gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. 2017 m. sausio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiasis patrulis T. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. Z. už tai, kad jis 2017 m. sausio 28 d., apie 22.40 val. Birštone, B.Sruogos gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,43 promilių) neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais L. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Š. išnagrinėjusi pažeidėjo administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, viešo posėdžio metu, vadovaudamasi ANK 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34-36 straipsniais, 422 straipsnio 5 dalimi, 618 straipsniu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu skyrė 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Institucijos nuomone, pareigūnė, nagrinėdama bylą, teisingai vertino surinktus įrodymus, policijos pareigūnų veiksmus nustatant asmens blaivumą alkoholio matuokliu. Remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti išvadomis, mano, kad būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimis analogiškose bylose (2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-41-2013). Policijos pareigūnams 2017 m. sausio 28 d. apie 22.40 val. sustabdžius L. Z. alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230“ jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis, tačiau jis su alkotesterio parodymais nesutiko, nors pripažino gėręs alkoholio, ir savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo kraujyje. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. Z. 2017 m. sausio 28 d. 23.55 val. paimtame kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio, tačiau remiantis ekspertų teiginiais analogiškose bylose, kad alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3 - 0,4 promilių per vieną valandą, darytina išvada, kad L. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl administracinio nusižengimo protokolas, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, jam surašytas teisėtai.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato įgaliotas atstovas E. T. teismo posėdžio metu prašė palikti galioti policijos komisariato priimtą nutarimą arba paskirti naują baudą sankcijos numatytose ribose. Papildomai nurodė, kad pažeidimas akivaizdus ir užfiksuotas tinkamais prietaisais, kurie yra patikrinti metrologiškai, turi galiojančią patikrą, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Naudojamas aparatas yra laikomas vienu patikimiausių policijos sistemoje, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Atsakomybėn trauktinas asmuo neneigia, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat nustatytas faktas, kad vairavo ir dėl to ginčo nekyla. Buvo viršytas leistinas alkoholio kiekis. Specialistas patvirtino, kad aparatas gan tiksliai parodė, kadangi valandos bėgyje nukrenta 0,15 promilių, todėl nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo praėjus daugiau nei valandai, tai yra tikslūs ir objektyvūs parodymai, kas atitinka ir specialisto paaiškinimą, todėl tikrinimo metu tikrai galėjo būti 0,43 promilių girtumas. Suprantama, kad šeimos nariai yra suinteresuoti bylos baigtimi, sprendžiamas ne tik baudos dydis, bet ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kas jų šeimai sudaro daug nepatogumų, todėl duodami parodymai yra vyro naudai. Policijos pareigūnais netikėti negalima, kadangi visus parodymus jie davė nuosekliai, kas atitinka nuo tarnybinio pranešimo surašymo iki išklausant pareigūnus teisme. Atsakomybėn trauktinas asmuo nei vienam iš policininkų tiek įvykio vietoje, tiek priimant nutarimą nepateikė jokių duomenų apie vartotus vaistus, todėl atsirado kaip gynybinė versija siekiant apginti save ir suklaidinti teismą. Dėl pažeidimo kvalifikacijos nėra abejonių. Policijos pareigūnai neprivalo užklausinėti prieš tikrindami alkotesteriu ką asmuo valgė ar gėrė, tačiau atsakomybėn trauktinas asmuo, jeigu žinojo, kad vartojo vaistus, kurie yra pagaminti spiritiniu pagrindu, tai galėjo pareigūnui nurodyti. Jei paminėjo, kad vartojo alkoholį, tai turėjo paminėti, kad vartojo ir vaistus pagamintus spiritiniu pagrindu. Taip pat pareiškėjo advokatas skaičiuoja neteisingai alkotesterio paklaidą, tai yra 1,7 procentų promilės ir tai nesudaro 0,17 promilės.

Liudytojas R. J. parodė, kad pažeidimo dieną jis nedirbo. L. Z. buvo atėjęs į policijos komisariatą pasiklausti dėl datos, pažeidėjas suprato, dėl ko buvo nubaustas, sakė, kad buvo sustabdytas ir buvo surašytas protokolas už vairavimą esant neblaiviam. Kadangi jis visko nesuprato, susisiekė su tyrėja ir tik pataisė klaidingą datą protokole – iš vasario 16 d. į vasario 17 d. L. Z. buvo informuotas apie vasario 17 d. ir tą dieną buvo atvykęs.

Liudytojas T. B. parodė, kad, patruliuodami Birštono mieste, pastebėjo automobilį, išvažiuojantį iš stovėjimo vietos, ir nusprendė su kolega sustabdyti, kadangi buvo tamsus paros metas. Jokių kelių eismo taisyklių vairuotojas nebuvo pažeidęs, jie tiesiog vykdė kontrolę. Sustabdę automobilį pamatė, kad automobilis registruotas ne Lietuvoje. Pastebėjo, kad tai yra užsienietis, todėl bendravo anglų kalba. Savo tarnybiniame automobilyje numerių skenavimo įrangos neturi, todėl tikrina įprasta tvarka – sustabdžius automobilį, nes jis gali būti nedraustas, be privalomos techninės apžiūros. Matėsi, kad L. Z. arba pavargęs, arba apsvaigęs, akys buvo raudonos, iš automobilio vidaus sklido alkoholio kvapas, todėl nusprendė patikrinti alkotesteriu. Žmogus matėsi, kad išgėręs, buvo kitokia kalbėsena. Nurodė, kad vaistai turi specifinius kvapus, o alkoholis automobilio salone stipriai jaučiasi, užtenka kelias taureles išgerti ir alkoholio kvapas jau jaučiasi. Be pagrindo žmonių netikrina, kadangi buvo visi požymiai, kad žmogus neblaivus, todėl tikrino alkotesteriu. Paklausė vairuotojo ar nevartojo alkoholio. Pasakė, kad alkoholio gana seniai vartojo bare. Patikrinę jį alkotesteriu nustatė 0,43 promilių girtumą. Įpūtus 0,41 promilių jau negalima vairuoti, nes sulėtėja žmogaus reakcija. Jam įpusėjus rašyti protokolą ir praėjus apie 30 min. asmuo prašė dar kartą pasitikrinti alkotesteriu. Pasakė, kad nėra pagrindo abejoti alkotesterio parodymais ir nurodė, kad jeigu nori, gali kreiptis į ligoninę. L. Z. neminėjo, kad yra vartojęs vaistų, nesakė, kad važiuoja į ligoninę, nes blogai jaučiasi. Jis nesijautė blogai. Po protokolo surašymo matėsi, kad jis blaivėja. Protokolą rašydamas žmogiškai suklydo ir nurodė atvykti į policijos komisariatą vasario 16 d. Be to, L. Z. pasakė, kad vasario 16 d. gali atvykti, todėl paskyrė bylos nagrinėjimą tai dienai. Jie nesuinteresuoti vilkinti ar nevilkinti protokolo surašymą, o asmuo turėjo labai daug klausimų, į kuriuos norėjo jam atsakyti.

Liudytoja R. Š. parodė, kad L. Z. nepažįsta, ji gavus medžiagą, kurią buvo suforminę pareigūnai, priėmė nutarimą. Jis telefonu ją buvo informavęs, kad pridavė kraujo tyrimus ir norės dalyvauti bylos nagrinėjime. Į bylos nagrinėjimą jis atvyko, todėl paėmė dokumentus, kuriuos jis pateikė, tačiau policijos įstaigoje vadovaujasi savo prietaisais, kurie yra su patikromis, nors kraujo tyrimo patikrinimo terminas medicinos įstaigoje nebuvo praėjęs ir tai įtakos skiriant baudą neturėjo. Nutarimo priėmimo metu negali pasakyti, kad asmuo tiesiogiai pripažino nusižengimą, tačiau ginčijo pačią alkoholio leistiną normą bei pridavė kraujo parodymus. Jis paaiškino, kad jo šalyje norma yra didesnė. Tai pat paaiškino, kad nežinojo, jog Lietuvoje leistina alkoholio norma yra mažesnė, dėl ko pridavė kraujo tyrimus ir jai pateikė atsakymą, todėl laikė tai, kaip lengvinančią aplinkybę ir nutarime tą nurodė. Jis nepasakė, kad nebuvo gėręs. Jis pasakė, kad buvo kurorte, buvo kavinėje ir gėrė alaus, kadangi jautėsi gerai, todėl vairavo. Apie vartotus vaistus jai nieko neminėjo, nesakė, kad važiavo į konkrečią įstaigą, apie savo sveikatos būklę taip pat nieko neminėjo. Nutarimo priėmimo metu jis prašė, kad nepaimtų vairuotojo pažymėjimo ir geriau skirtų didesnę baudą. Paėmusi medicinos įstaigos pažymą ji nesiruošė jam grąžinti vairuotojo pažymėjimo. Nutarimą priėmė tą pačią dieną ir asmeniui buvo išaiškinta apskundimo tvarka.

Liudytojas V. L. parodė, kad sustabdė automobilį su latviškais numeriais patikrinimui, kuris išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, sukėlė įtarimą, kad galėjo būti vartojamas alkoholis, žmogus būti paieškomas. Priėję prie automobilio pajuto alkoholio kvapą, asmuo atrodė pavargęs. Vairuotojo paklausė, ar vartojo alkoholio ir jis pasakė, kad senokai bare vartojo. Pagrindas patikrinti buvo alkoholio kvapas. Patikrino alkotesteriu ir asmuo įpūtė 0,43 promiles. Asmuo sveikatos sutrikimais nesiskundė. Nesimatė, kad jam būtų bloga, silpna. Nepamena, ar asmuo jam nurodė kur vyko. Nesakė, kad yra vartojęs vaistus. Maždaug po valandos laiko asmuo klausė ar gali dar kartą pasitikrinti alkotesteriu. Pasakė, kad gali vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti kraują. Tuomet jam kolega surašė protokolą bei išaiškino teises ir pareigas. Dėl pateiktos gydytojo išvados negali nieko atsakyti, nes nėra gydytojas ir negali vertinti surašyto akto, kuriame nenustatyta jokių apsvaigimo požymių. Negali paaiškinti, kodėl alkotesterio ir kraujo tyrimo duomenys skirtingi.

Specialistė E. Š. parodė, kad buvo gautas iš Prienų ligoninės kraujo mėginys ir toksikologijos laboratorijoje dujinės chromatografijos būdu buvo ištirtas kraujo mėginys ir nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,28 promilių jau po paklaidos paskaičiavimo. Kraujo paėmimo laikas yra 23.55 val., o policija tikrino 22.40 val. Įvertinus paties dujinio chromatografo paklaidą ir praėjus 1 val. 10 min. tai išvadoje nurodytas nustatytas alkoholio kiekis dar yra paties pažeidėjo naudai. Nežino kokio patikimumo alkotesteris buvo naudojamas, tačiau valandos bėgyje jam galėjo pasišalinti iš organizmo 0,15 promilių. Taip pat nežino prieš tai kokių priemonių buvo imtasi – gal jis bėgiojo, gėrė daug skysčių. Per valandą gali sumažėti nuo 0,43 iki 0,28 promilių. Negali pasakyti, kad tikrinimo alkotesteriu metu jis galėjo būti blaivus. Jeigu iš tiesų jis gėrė Gudobelės ekstraktą prieš sėsdamas už vairo, o alkotesteriai reaguoja į iškvepiamame ore esantį alkoholį, tai galėjo kažkiek suklaidinti alkotesterį. Nors medikų akte parašyta blaivaus asmens požymiai, tačiau tai nereiškia, kad žmogus nebuvo apsvaigęs. Negali pasakyti, ar gali išsilaikyti alkoholis kraujyje praėjus kelioms valandoms nuo jo gėrimo. Pagal tai, kiek Gudobelės ekstrakto buvo išgerta, negalėtų kraujo tyrime rodoma. Prieš tai išgertas alus galėjo likti kraujyje.

Liudytoja I. Z. parodė, kad tą dieną ji su vyru atvyko į vandens pramogų parką Birštone. Visą dieną buvo kartu su vyru. Tą dieną, nežino kada tiksliai, vyras dieną išgėrė vieną skardinę alaus, vakare išgėrė gal apie pusę skardinės alaus. Po to, kai vyras išgėrė alaus, pastebėjo, kad jam pasidarė silpna – jis išbalo, pradėjo drebėti, viskas pasireiškė silpnumu, širdies permušimu. Pareikalavo vykti į vaistinę ar gydymo įstaigą. Jokių medicinos aparatų neturėjo vyro būklei nustatyti. Turėjo su savimi lašelių ir viešbučio kambaryje vyrui davė 15-20 lašelių. Tai buvo spirito ir žolelių pagrindo mikstūra. Tai galėjo būti Crotegi vaistai. Lašus skaičiavo kartu. Nepamena, ar tai buvo šaukštelis, ar tai buvo stiklinė, į kur lašino, galbūt turi atminties sutrikimų. Vyras nežinojo, kokie tai lašeliai. Mano, kad vyras buvo blaivus, jeigu būtų priešingai, ji būtų pati vairavusi automobilį. Negali tiksliai pasakyti, bet praėjus 5-7 min. po momento, kai davė išgerti vyrui vaistų ir jiems išvykus iškart sustabdė policija. Kai sustabdė policija buvo įsitikinus, kad įpūs 0,2-0,3 promilės. Pavartojęs vaistų, vyras daugiau nieko nei valgė, nei gėrė, iki kol patikrino alkotesteriu policijos pareigūnai. Su policijos pareigūnais ji bendravo. Jie buvo mandagūs, bet veiksmai ir darbas buvo pabrėžtinai lėtas. Po to kai alkotesterio rodmenys buvo didesni, ji buvo iniciatorė, kad reikia vykti į gydymo įstaigą priduoti kraują. Suprato, kad policija sąmoningai ar nesąmoningai gana ilgai pildo protokolą ir matė, kad viena valanda greitai baigiasi, o pagal Latvijos įstatymus ji žino, kad reikia priduoti kraujo tyrimus per 1 valandą laiko, tai ji reikalavo, kad vyras priduotų kraujo tyrimus, nes žinojo, kiek jis buvo išgėręs. Dėl to savo vyrą visapusiškai remia, nes jiems buvo likę apie 10 min. nuvykti į gydymo įstaigą ir priduoti kraują. Ji pareigūnų reikalavo, kad formintų greičiau dokumentus ir juos greičiau paleistų, nes apie 20 min. buvo paėmę vyro vairuotojo pažymėjimą ir nieko jiems neaiškino, kas vyksta. Pareigūnams konkrečiai neaiškino, kodėl nori kreiptis į medikus. Kadangi nė vienas iš pareigūnų gerai nekalbėjo nei rusiškai, nei angliškai ir telefone su Google vertėju ieškojo tinkamų žodžių. Ji buvo susirūpinusi ir susijaudinus, nes vyrui buvo bloga ir silpna, norėjo greičiau nuvykti į gydymo įstaigą. Vyras, praėjus 20-30 min. nuo pirmo pūtimo, prašė policijos pareigūnų dar kartą pasitikrinti alkotesteriu, tačiau pareigūnai neleido. Nepamena, bet policininkai neargumentavo, kodėl neleidžia dar kartą pasitikrinti. Jos akivaizdoje vyras pareigūnams savo sveikata nesiskundė. Jai sunku pasakyti, ar ligoninėje vyrui buvo susijaudinimas dėl esamos situacijos, ar išlikęs negalavimas iš viešbučio. Ligoninėje vyras jautėsi jau geriau, nebuvo reikalaujama jokios pagalbos iš medicinos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016).

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2017 m. sausio 28 d. 23.04 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiasis patrulis T. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 80ANP-84365176-17 L. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad L. Z. 2017 m. sausio 28 d. apie 20.40 val. Birštone, B. Sruogos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,43 promilių) girtumas (AN byla, b. l. 2-3). Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotame L. Z. paaiškinime nurodyta, kad asmuo nesutinka su alkoholio matuoklio parodymais (AN byla, b. l. 2-3). 2017 m. sausio 28 d. surašytas vyriausiojo patrulio T. B. tarnybinis pranešimas (AN byla, b. l. 4), kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 22 val. 40 min. patruliuojant kartu su Alytaus apskr. VPK Birštono PK tyrėju V. L., Birštone, B. Sruogos g., pastebėtas automobilis „VOLVO S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, stovėjęs automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatęs juos, pradėjo važiuoti. Patikrinimui sustabdė minėtą automobilį. Paaiškėjo, kad jį vairavo Latvijos pilietis L. Z.. Priėjęs prie automobilio, pajuto stiprų alkoholio kvapą. Paklausus, ar vartojo alkoholio, atsakė, kad gerokai prieš valandą bare išgėrė alaus. Pasiūlius pasitikrinti girtumą, L. Z. sutiko. Alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM 0230, patikros sertifikato Nr. 0468076, jam nustatyta 0,43 prom. (lengvas) girtumo laipsnis. L. Z. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl jam surašė ANK protokolą Nr. 80ANP-84365176-17. Vairuotojas pripažino, kad vartojo alkoholį, bet su alkotesterio parodymais nesutiko. Vairuotojas L. Z. praėjus valandai laiko, prašė pakartotinai patikrinti alkotesteriu, tačiau nebuvo teisėto pagrindo pakartotinai tikrinti. Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (AN byla, b. l. 5) matyti, kad L. Z. 2017 m. sausio 28 d. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. Š. tarnybiniame pranešime (AN byla, b. l. 11) nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. 17064918596, kurioje 2017 m. sausio 28 d. 22.40 val. buvo tikrinamas vairuotojo Latvijos piliečio L. Z. blaivumas alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230, patikros sertifikatas Nr. 0468076, pastebėta, kad neatitinka tikrinimo laikas su duomenų išklotine. Patikrinus prietaiso laiką pastebėta neatitikimas alkotesterio Alcotest 6810 laiko su realiu laiku (prietaise nustatytas 30 min. ankstesnis laikas, nei yra realus), todėl L. Z. faktiškai buvo tikrinamas 22.40 val., nors išraše užfiksuota, kad 22.10 val. Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230 duomenų išklotinės (AN byla, b. l. 12) matyti, kad 2017 m. sausio 28 d. 22.10 val. nustatytas 0,43 promilių asmens neblaivumas. Iš patikros sertifikato Nr. 0468076 (AN byla, b. l. 13) matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230 2016 m. lapkričio 29 d. patikrintas AB „Vilniaus metrologijos centre“, yra tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2017 m. gegužės 29 d. 2017 m. sausio 28 d. 23.50 val. VšĮ „Prienų ligoninė“ Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 6 (toliau - medicininės apžiūros aktas) užfiksuota L. Z. medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti (AN byla, b. l. 9 - 10). Minėtame akte nurodyta, kad L. Z. oda neparaudusi, akys neparaudusios, eisena tiesi, judesiai tikslūs, Rombergo pozoje nesvyruoja, kvėpavimas normalus, pulsas ritmiškas, arterinis kraujospūdis 120/70, savijautos nusiskundimų neturi, sakosi, jog po pirties buvo širdies permušimai ir išgėrė gurkšnį Extr. Crotegi, kalba rišli, alkoholio kvapo iškvepiamame ore neužuodžiama, o akto išvadoje nurodyta: „paimtas iš venos kraujas“. 2017 m. sausio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės E. Š. specialisto išvadoje Nr. T-A 974/2017(01) (AN byla, b. l. 8) užfiksuota, kad, atlikus L. Z. kraujo, paimto 2017 m. sausio 28 d. 23.55 val., tyrimą L. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilės etilo alkoholio. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Š. 2017 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 80ANN-86836107-17 (AN byla, b. l. 1), kuriuo L. Z. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už tai, kad L. Z. 2017 m. sausio 28 d. apie 20.40 val. Birštone, B. Sruogos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Volvo S60“, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,43 promilių) girtumas, paskyrė L. Z. 300,00 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Pareiškėjas skundu, kuriuo jis neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skundžia būtent šį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2017 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 80ANN-86836107-17 (b. l. 2-4).

Pareiškėjo L. Z. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pažeidimo fiksavimo metu tikras alkoholio kiekis kraujyje ir jo paties girtumo laipsnis šio tikrinimo metu nesiekė 0,4 promilių ribos, kurią viršijus asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, o 0,43 promilės galėjo susidaryti, kadangi jis buvo apie pietus ir vakare šiek tiek išgėręs alaus, o pasijutęs silpnai (pradėjo skaudėti širdį), išgėrė 15-20 lašų širdies vaistų – gudobelės ekstrakto (lot. crateagi) ir iškart nutarė važiuoti į ligoninę, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas alkotesteriu. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai, patikrinę girtumą, neleido jam pūsti antrą kartą. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Z. neginčija įvykio aplinkybių, t.y. jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2017 m. sausio 28 d. apie 20.40 val. Birštone, B. Sruogos gatvėje vairavo transporto priemonę „Volvo S60“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini), vairuojantis minėtą automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnų, sutiko tikrintis blaivumą, alkotesteris nustatė 0,43 promilių neblaivumą. Nors skunde pareiškėjas nurodė argumentus dėl policijos pareigūnų ilgo protokolo forminimo, tačiau nutarimą priėmusios institucijos atstovui pripažinus, kad kraujas priduotas neblaivumo tyrimui atlikti laiku, konstatuotina, kad byloje ginčo dėl kraujo paėmimo termino nekilo.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punktą ir įvykdė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.

Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnyje įtvirtintos normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Nors L. Z. savo kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą neigia, jo kaltę įrodo liudytojų T. B., V. L., R. Š. parodymai ir specialistės E. Š. teismo posėdyje duoti paaiškinimai bei byloje esančių toliau įvertinamų rašytinių įrodymų visetas.

Iš patikros sertifikato Nr. 0468076 (AN byla, b. l. 13) matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230 2016 m. lapkričio 29 d. patikrintas AB „Vilniaus metrologijos centre“, yra tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2017 m. gegužės 29 d., todėl jo rodmenys laikytini patikimais.

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230 duomenų išklotinės (AN byla, b. l. 12) ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. Š. tarnybinio pranešimo (AN byla, b. l. 11) matyti, kad 2017 m. sausio 28 d. 22.40 val. L. Z. nustatytas 0,43 promilių asmens neblaivumas. Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. 80ANP-84365176-17 matyti, kad L. Z. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 22.40 val. (AB byla, b.l. 1 - 2). Teismo posėdžio metu L. Z. parodė, kad tą dieną per pietus ir vakare išgėrė vieną skardinę ir dar apie 250 g alaus, pasijutęs blogai išgėrė vaistų, išvažiavo, jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, po 10 min prašė leisti pūsti pakartotinai, tačiau apie vaistų vartojimą pareigūnų neinformavo. Pareiškėjo sutuoktinė, byloje apklausta kaip liudytoja, I. Z., parodė, kad išgėrus vaistų išvažiavo, nuo pirmo įpūtimo praėjus 20-30 min vyras prašė leisti pūsti pakartotinai, jos akivaizdoje vyras sveikata pareigūnams nesiskundė, nuvykus į ligoninę duoti kraujo tyrimui vyras jautėsi geriau, nereikalavo jokios pagalbos iš medicinos įstaigos. Liudytojai T. B. ir V. L. nurodė, kad L. Z. neminėjo, kad yra vartojęs vaistų, tačiau sakė senai bare vartojęs alkoholio, todėl įpusėjus rašyti protokolą ir praėjus daugiau nei pusvalandžiui pagrindo leisti dar kartą pūsti į alkotesterį nebuvo. Atsižvelgiant tiek į paties pareiškėjo parodymus, tiek į minėtų liudytojų policijos pareigūnų T. B. ir V. L., bei liudytojos I. Z. parodymus, konstatuotina, kad prieš patikrą L. Z. pareigūnų neinformavo, kad yra vartojęs vaistų ir prieš kurį laiką jų vartojęs. Nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad policijos pareigūnai, tikrindami L. Z. blaivumą, savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - taisyklės), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau - metodika) reikalavimų, alkotesterio naudojimo instrukcijos. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų taisyklių 6 ir 6.1 punktais, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos ar administracijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė ir esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus jo patikrinimas tęsiamas minėtų taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V–673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos VI skyrius reglamentuoja policijos patrulių veiklą vykdant eismo priežiūrą. Vykdydamas eismo priežiūrą policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (instrukcijos 69.1 punktas). Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, policijos patruliams, kilus pagrįstų įtarimų dėl vairuotojo L. Z. blaivumo (tiek liudytojas T. B., tiek liudytojas V. L., teismo posėdžio metu nurodė, kad priėjus prie automobilio pajuto alkoholio kvapą, vairuotojas patvirtino, kad buvo vartojęs alkoholio, atrodė pavargęs, akys raudonos, kalbėsena kitokia), nustačius minėtoje metodikoje požymius dėl asmens neblaivumo, asmeniui sutikus pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, buvo patikrintas L. Z. blaivumas alkotesteriu, surašytas protokolas ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Pažymėtina, kad tik esant pagrįstiems įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo jo patikrinimas gali būti tęsiamas pagal minėtų taisyklių reikalavimus ir tik tada vairuotojas gali būti nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, juolab šiuo nagrinėjamu atveju pagrįsti įtarimai dėl asmens neblaivumo pasitvirtino. Be to, minėta, policijos pareigūnai naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl abejoti alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0230 užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Pažymėtina, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0230 užfiksuotą L. Z. neblaivumą patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų T. B. ir V. L. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atlikto L. Z. neblaivumo patikrinimo rezultatai, užfiksuoti specialisto išvadoje, specialistės E. Š. paaiškinimai. Pareigūnas T. B. parodė, kad sustabdžius automobilį matėsi, jog L. Z. neblaivus, nes tam buvo visi požymiai - jo akys buvo raudonos, iš automobilio vidaus sklido alkoholio kvapas, jo buvo kitokia kalbėsena, todėl tikrino alkotesteriu. Paklaustas, ar vartojo alkoholio, asmuo pasakė, kad alkoholio gana seniai vartojo bare, neminėjo, kad yra vartojęs vaistų, nesakė, kad važiuoja į ligoninę, nesakė, kad blogai jaučiasi, mano, kad L. Z. blogai nesijautė. Pareigūnas V. L. parodė, kad priėjęs prie automobilio, pajuto alkoholio kvapą, asmuo atrodė pavargęs, sakė, kad bare vartojo alkoholio, sveikatos sutrikimais nesiskundė, nesakė, kad yra vartojęs vaistus. Be to, liudytoja policijos pareigūnė R. Š. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. apie vartotus vaistus jai taip pat nieko neminėjo, nesakė, kad važiavo į konkrečią įstaigą, apie savo sveikatos būklę taip pat nieko neminėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais teismo posėdyje apklaustų liudytojais policijos pareigūnų T. B., V. L. ir R. Š. parodymais, kuriuos patvirtina ir kitos teismo posėdyje ištirtos ir įvertintos aplinkybės, bei iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. Z. parodymai, o įžvelgti minėtų liudytojų suinteresuotumą melagingai apkaltinti L. Z., teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo, todėl T. B., V. L. ir R. Š. parodymus teismas laiko pagrįstais ir patikimais. Pažymėtina ir tai, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad pažeidimo padarymo dieną jis vartojo alkoholio. L. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimo fiksavimo dieną jis vakarienės metu, apie 18-19 val., išgėrė 0,5 l įprastinio stiprumo alaus, po to grįžo į SPA, ėjo į pirtį, iš kurios grįžęs į viešbučio kambarį dar išgėrė apie 250 g alaus, vėliau 15-20 lašų gudobelės ekstrakto. Specialistė E. Š. paaiškino, kad specialisto išvadoje nurodytas nustatytas alkoholio kiekis yra pažeidėjo naudai, nustatant mažiausią etilo alkoholio koncentraciją jau po paklaidos paskaičiavimo, kadangi per valandą gali sumažėti nuo 0,28 iki 0,43 promilių, o pažeidėjui teoriškai nustatyta, kad pasišalino 0,15. Minėti specialistės paaiškinimai visiškai atitinka ir teismų praktiką aiškinant alkoholio koncentracijos mažėjimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.).

Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais, jog aplinkybę, kad pažeidimo fiksavimo metu jo neblaivumas buvo mažesnis nei 0,40 promilių patvirtina 2017 m. sausio 28 d. 23.50 val. VšĮ „Prienų ligoninė“ Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 6 (AN byla, b. l. 5) užfiksuoti jo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti duomenys, kad jo oda neparaudusi, akys neparaudusios, eisena tiesi, judesiai tikslūs, Rombergo pozoje nesvyruoja, kalba rišli, alkoholio kvapo iškvepiamame ore neužuodžiama. Visų pirma, medicininės apžiūros, atliktos 23.50 val., t.y. praėjus 1.10 val. po neblaivumo patikrinimo, rezultatai neparodo asmens būklės ar neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, t.y. tuo metu, kai buvo užfiksuotas teisės pažeidimas. Be to, minėto akto išvadoje nenurodyta, kad L. Z. yra blaivus, šio akto išvadoje tik nurodyta, kad „paimtas iš venos kraujas“. Specialistė E. Š. taip pat nurodė, kad nors medikų akte parašyti blaivaus asmens požymiai, tačiau tai nereiškia, kad žmogus nebuvo apsvaigęs, prieš tai išgertas alus viešbutyje galėjo likti kraujyje, nes pagal tai kiek gudobelės ekstrakto buvo išgerta – tai jo nebūtų kraujo tyrime rodoma. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (AN byla, b. l. 8), kad L. Z. kraujo mėginys buvo paimtas 2017 m. sausio 28 d. 23.55 val., t.y. praėjus valandai ir 15 minučių po jo patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0230 (patikrinimas atliktas – 22.40 val.). Ištyrus L. Z. kraujo mėginį, buvo konstatuota, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilės etilo alkoholio (b.l. 17), t.y. specialisto išvada nustatytas 0,15 promilių mažesnis L. Z. neblaivumas negu pirminio tikrinimo alkotesteriu metu. Teismo nuomone, minėta specialisto išvada, specialistės E. Š. paaiškinimai, tik patvirtina pirminio patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0230 rezultatų patikimumą, kadangi natūralu, kad laikui bėgant iš organizmo savaime gali pasišalinti suvartotas alkoholis, be to, kaip teisingai pažymėjo minėta specialistė teismo posėdyje, neaišku kokių priemonių buvo imtasi po pirminio patikrinimo – ar daug judėjo, bėgiojo, gėrė daug skysčių ir pan.

Be to, minėtas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas kelia pagrįstų abejonių patikimumo prasme. Medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas tikslesnių duomenų gavimui, negu tik tų, kurie gauti, po bendro asmens būklės vertinimo ar testavimo alkotesteriu. Iš bylos medžiagos matyti, kad medicininės apžiūros akte yra įrašų apie asmens bendrą ir psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), duomenys gauti atlikus testavimą iš uoslės, o skiltyje „Biologinės terpės bandinys“ įrašyta, kad paimta 2 ml kraujo, tačiau šio tyrimo rezultatas akte nefiksuotas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei teisės aktų reglamentavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2, 11 punktai) konstatuotina, kad šioje byloje medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, medicininė apžiūra atlikta nepilnai, nevisapusiškai, pažeidžiant minėtos metodikos reikalavimus, išvados formulavimo taisykles, pagal kurias turi būti suformuluojama išvada ir tik tada, kai atliktas kraujo tyrimas. Nustačius šį pažeidimą medicininės apžiūros aktu, kaip įrodymu, nesivadovautina, nes jis abejotinas, atliktas pažeidus teisės aktų reikalavimus. Be to, minėtame medicininės apžiūros akte nurodytas bendros būklės vertinimo aplinkybes paneigia aukščiau įvertinti liudytojų pareigūnų parodymai, alkotesterio duomenys, alkotesterio patikros sertifikatas ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad paimtame biologinės terpės bandinyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio, kas praėjus daugiau nei valandai yra realu ir kaip teismo posėdyje patvirtino specialistė pasišalino iš pareiškėjo organizmo minimalus kiekis alkoholio 0,15 promilės (0,43-0,15?0,28).

Pažymėtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pareiškėjo iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tikrindami L. Z. neblaivumą alkotesteriu pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl alkotesterio rodmenų patikimumo abejonių nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013), tokios pozicijos teismo posėdyje laikėsi ir specialistė E. Š.. Taigi, praėjus 1 val. 15 min. po pirminio patikrinimo iš L. Z. organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio – 0,15 promilės ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Todėl teismas daro išvadą, kad pirminio L. Z. patikrinimo alkotesteriu rezultatai patikimi ir laikytini patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimu nustatytas mažesnis alkoholio kiekis L. Z. kraujyje būtent kraujo paėmimo metu (t.y. 2017 m. sausio 28 d. 23.55 val.) nepaneigia ir negali paneigti kitais neginčijamais įrodymais (alkotesterio Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0230 duomenų išklotine; alkotesterio patikros sertifikatu, liudytojų T. B. ir V. L. tarnybiniais pranešimais ir jų duotais teismo posėdyje parodymais) konstatuoto pareiškėjo girtumo automobilio vairavimo metu (t.y. 2017 m. sausio 28 d. 22.40 val.).

Nors L. Z. teigė, kad iš esmės įvykio dieną 2017 m. sausio 28 d. išgerti vaistai, jų likutis burnoje įtakojo tai, kad alkoholio matuoklis užfiksavo 0,43 promilių jo girtumą, tačiau teismas tokią jo pateiktą versiją vertina kaip neatitinkančią tikrovės, pateiktą siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Specialistė E. Š. pažymėjo, kad pagal tai, kiek gudobelės ekstrakto buvo išgerta negalėtų kraujo tyrime išviso būti rodoma išlikusio alkoholio. Pažymėtina, kad L. Z. jį sustabdžiusiems pareigūnams, tikrinantiems jo blaivumą, nenurodė vartojęs vaistų, šios aplinkybės nenurodė ir nagrinėjant bylą nutarimą priimančiai policijos pareigūnei R. Š.. Toks elgesys, kai asmuo, žinodamas jog alkotesterio rodmenys užfiksavo ne jo neblaivumą, bet vartotų vaistų likučius burnoje, apie tai neinformuoja jo blaivumą alkotesteriu tikrinančio policijos pareigūno, prieštarauja įprastai logikai, todėl šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją teismas laiko neįtikinama, nelogiška ir atmeta kaip neatitinkančią tikrovės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Nors liudytoja I. Z. teismo posėdyje patvirtino minėtą L. Z. versiją, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. Z. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, bei kad nei ji, nei L. Z. aplinkybės apie vaistų vartojimą pareigūnams nenurodė, I. Z. parodymus vertina kritiškai dėl jos galimo subjektyvumo, siekiant padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštaringi nurodytoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Kritiškai vertintini minėtos liudytojos I. Z. parodymai dėl gudobelių ekstrakto vartojimo aplinkybių, kadangi ji labai tiksliai parodė ir gerai prisiminė, jog sutuoktiniui davė 15-20 lašų ekstrakto, tačiau negalėjo paaiškinti ir prisiminti ar minėti lašeliai buvo išgerti iš stiklinės, ar iš šaukštelio, ar jie buvo praskiesti vandeniu, nors tvirtino, kad visą laiką buvo šalia vyro, kad vyras po lašelių vartojimo nei valgė nei gėrė iki kol patikrino alkotesteriu pareigūnai. Be to, minėta pareiškėjo versija dėl gudobėlių ekstrakto likučių jo burnoje įtakos alkotesteriu užfiksuotam neblaivumo laipsniui atmestina ne tik kaip gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bet ir kaip nelogiška, prieštaraujanti protingumo principui, neatitinkanti vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standarto, kadangi asmuo, pasijutęs blogai, kaip kad teigė pareiškėjas, pajutęs širdies aritmiją, silpnumą, drebulį, kraujotakos sutrikimus, nesės už vairo ir pats nevairuos, o kviesis greitąją pagalbą, juolab pareiškėjas kaip pats nurodė ilsėjosi Vytautas SPA centre, Birštone, kuriame be abejonės yra gydytojai, skiriantys procedūras, ir kitas medicininį išsilavinimą turintis personalas, galintis suteikti kvalifikuotą pirminę būtinąją pagalbą, galintis iškviesti greitąją pagalbą. Minėta pareiškėjo gynybinė versija dėl gudobelių ekstrakto įtakos atmestina ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog sveikatos sutrikimų, susijusių su širdimi, gyvenime nėra turėjęs, vaistų nevartoja, todėl kyla pagrįstas klausimas kam reikalingi sveikam asmeniui turėti būtent tokie medicininiai preparatai, kurie skirti širdies veiklai gerinti. Be to, neįtikima yra pareiškėjo ši versija ir dėl to, kad sveikatos sutrikimai baigėsi su tuo momentu, kaip kad nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes tuomet pareiškėjas pradėjo galvoti ne apie sveikatos būklę, o apie vairuotojo pažymėjimą. Taip pat neįtikima ir nelogiška yra, kad pareiškėjas, kaip silpnai besijaučiantis, drebantis, širdies permušimus, kraujotakos sutrikimus jaučiantis asmuo pats vairuotų, o ne duotų vairuoti tai galinčiai ir mokančiai daryti sutuoktinei, kad sustabdytas policijos pareigūnų nepasisakytų jiems apie jaučiamus sveikatos sutrikimus ir būtiną pagalbą, tikslą važiuoti į gydymo įstaigą, kad apskritai tokios būsenos sėstų už vairo, važiuotų ir tokiu būdu rizikuotų savo ir kartu važiavusios savo sutuoktinės saugumu, bei rizikuotų padaryti eismo įvykį ar sukeltų pavojų eismo saugumui, juolab KET 14 punktas draudžia vairuoti esant pavargusiam ar susirgusiam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5, 6 straipsniais vienas iš policijos uždavinių, atliekant jai priskirtas funkcijas, yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo atstovo argumentas, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo stabdyti automobilio, nes L. Z. nepadarė jokio teisės pažeidimo, juolab iš surašyto protokolo ir priimto nutarimo matyti, kad prevenciniais tikslais sustabdyto automobilio vairuotojas buvo neblaivus, tokiu būdu buvo nustatytas teisės pažeidimas, surašytas protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas.

Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, tai, kad pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas pagal patvirtintas ir aprobuotas metodikas, kad abejoti alkotesterio užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo, kad naudotas alkotesteris turėjo galiojantį patikros sertifikatą, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, atliktos praėjus tam tikram laikui po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, o dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio teismui nekilo jokių abejonių, alkotesterio duomenimis nustatytą asmens neblaivumą patvirtino liudytojų T. B., V. L. parodymai, specialisto išvada ir specialistės E. Š. paaiškinimai, konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl ko skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi nutarimas paliktinas nepakeistu ir L. Z. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2017 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 80ANN-86836107-17 nepakeistą ir L. Z. (L. Z.) skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 80ANN-86836107-17, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė