Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-836-1118/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1-836-1118/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
S. J.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta 40 MGL – 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, prilygintas 2 MGL (100,00 eurų) dydžio baudai. S. J. įpareigotas 38 MGL – 1900,00 Eur dydžio baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmė neatlikta (2019 m. gruodžio 12 d. išduotas vykdomasis raštas), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, nemažiau dviejų kartų trenkė rankomis ir kojomis V. G. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. G. smakro ir kairės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, apatinės lūpos muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, trijų dantų panirimus, sužalojimus sukėlusius nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią S. J. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. ryte sugyventinei S. Š. paskambinęs pažįstamas D. S. pakvietė kartu išgerti. Dviese nuėjo į V. G. namus, esančius Naujojoje Akmenėje, Ramučių gatvėje, kur keturiese vartojo alkoholį. Teigia, jog kompanija jam nepatikusi, todėl kiek pabuvęs iš ten išėjo. Sugyventinė pasiliko, tačiau už kokio pusvalandžio paskambinusi telefonu pasakė, kad V. G. prie jos kabinėjasi bei pasakiusi, jog netrukus su juo eis į prekybos centrą, paprašė ją pasitikti. Eidamas parsivesti sugyventinės, prie V. G. namų pamatė einančius V. G. ir savo sugyventinę S. Š.. Teigia priėjus prie sugyventinės ir pasakius jai, kad ši eitų kartu namo, V. G. apsikabinęs S. Š. atsakė, jog ji neis, dėl to, vieną kartą sudavė V. G. kumščiu į veido sritį ir jį pastūmė, dėl ko, šis nukrito ant žemės. Kiek prisimena, daugiau smūgių V. G. nesudavė, tačiau pripažįsta, kad suduodamas smūgį į veidą, galėjo padaryti V. G. sužalojimus, nes pastebėjo, jog po suduoto smūgio V. G. veidas buvo kruvinas. Labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 89–90).

S. J. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. lapkričio 30 d. nuo ryto su draugu D. S. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Iš pradžių vartojo alkoholį dviese, o vėliau D. S. pasikvietė savo pažįstamą S. Š., kuri apie 12.00 val. atėjo kartu su savo sugyventiniu, kaip vėliau nustatyta S. J., bei vyriškiu vardu Arūnas, pavardės jo nežino. S. Š. sugyventinio nepažįsta, ankščiau nebuvo jo matęs. Apie 14.00 val. S. Š. sugyventiniui išėjus, visi likusieji kartu gėrė alų, jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Teigia po pusvalandžio, sugalvojęs nueiti pas pažįstamą pasiskolinti pinigų. S. Š. pasisiūlius, išėjo kartu su ja. Nurodė, jog jam su S. Š. išėjus į namo kiemą, paėjus už namo kampo pajuto smūgį, dėl ko, nukrito ant žemės. Teigia tuomet pamatęs, jog jį užpuolė S. Š. sugyventinis, kuris šiam nukritus ant žemės, jį spardė į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, tačiau po jo suduotų smūgių pradėjo klibėti dantys, buvo praskelta lūpa ir pamėlusi kairioji ausis. Taip jam sukėlė fizinį skausmą, bet į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio byloje neteiks. Už ką buvo sumuštas nežino, tačiau spėja, kad S. Š. sugyventinis supyko dėl to, kad jis buvo kartu su jo sugyventine S. Š. (b. l. 35–36);

liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. lapkričio 30 d. ryte paskambinęs pažįstamas D. S., pasiūlė kartu išgerti. Sutikusi su siūlymu, kartu su savo sugyventiniu S. J. nuėjo į pažįstamo vardu V. G., pavardės jo nežino, namus, esančius Naujojoje Akmenėje, kažkur Ramučių gatvėje, tikslaus adreso nežino. Nuėjus, keturiese vartojo alkoholį – alų. Išgertuvių metu D. S. su V. G. pradėjo šaipytis iš S. J., todėl šis pasakęs, jog išeina, nuėjo į savo mamos namus. Teigia norėjusi dar išgerti, todėl kartu su S. J. nėjo ir pasilikusi V. G. namuose toliau vartojo alkoholį. Nurodė, jog dėl to jokių konfliktų nebuvo. Išgertuvių metu V. G. pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ši nuėjusi į tualetą paskambino S. J. ir pasakė jam, kad netrukus ji kartu su V. G., eis į parduotuvę bei prašė S. J., juos pasitikti. Su V. G. išėjus į namo kiemą, ten susitiko S. J., kuris jai liepė eiti su juo į namus. Teigia, jog tada V. G. ją apsikabinęs, pasakė, jog ji niekur neis. S. J. supykęs ranka trenkė jam į veido sritį. Nuo suduoto smūgio V. G. nukrito ant žemės, kiek ji matė, S. J. daugiau smūgių V. G. nesudavė (b. l. 54–55);

2019 m. gruodžio 1 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. lapkričio 30 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. sumušė pažįstamos S. Š. sugyventinis, su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodyta, jog vyriškis sudavė V. G. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Įvykio vieta apžiūrėta, nufotografuota, įtariamasis įvykio vietoje nesulaikytas (b. l. 1–2);

2019 m. lapkričio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjo V. G. pareiškimas dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 17–19);

2019 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, bei šio kiemo vaizdai (b. l. 23, 24–25);

2019 m. lapkričio 30 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), kuriuose nurodyta, jog ant V. G. apatinės lūpos bei kairės ausies matomas patynimas bei kraujosruva, sužalojimai užfiksuoti fotoaparatu (b. l. 27, 30–31);

2019 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu su priedu (fotolentele Nr. 1), užfiksuota, jog nukentėjusysis V. G. atpažino ir parodė įvykio dieną jį sumušusį asmenį – S. J., procesinis veiksmas užfiksuotas fotoaparatu (b. l. 41–43, 46);

2019 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1704/2019(04), kurioje užfiksuota, jog V. G. nustatyti sužalojimai: smakro ir kairės ausies kaušelio poodines kraujosruvos, apatinės lūpos muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, trijų dantų panirimai; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griuvinėjant; sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau 2 trauminiais poveikiais; V. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. J. smurtavo, t. y. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. G. į įvairias kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96–98).

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo S. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas prieš tai teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnykęs (nesumokėjęs paskirtos baudos), tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

S. S. Jurkuvėnui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – S. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu už viešosios tvarkos pažeidimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 71–76), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77–80; 81–82).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. J. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 93–94).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 38 MGL (1900,00 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. J. sulaikymo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam S. J..

Išaiškinti kaltinamajam S. J., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Išaiškinti S. J., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Informuoti S. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė