Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal Konstantino Viduto apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo Konstantinas Viduto nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. 3500 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustate:

Konstantinas Viduto nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK str. 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. už tai, kad jis, 2011-01-03, apie 10.52 val., pažeisdamas KET 133, 232 p., Vilniuje, ties Šiltnamiu ir Lazdyneliu g. sankryža, vairuodamas automobili Audi 80, v.n. BFE 534, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas, nesuvalde automobilio, atsitrenke i stovinti automobili Mazda 626, v.n. PVH 496, vairuojama nukentejusiosios J. Bunkienes ir iš eismo ivykio vietos pasišalino.

Skunde nurodoma, kad teismui pateikti ir byloje esantys irodymai patvirtina, kad K. Viduto serga sunkia cukrinio diabeto forma, jam yra nustatytas 70 proc. nedarbingumas, t.y. 2 grupes neigalumas, taip pat serga hipertenzija. Nubaustasis teisme aiškino, jog jo vaistai 2011-01-02 vakare buvo like pas jo teva del to, kad jis turejo greitai ir netiketai išvykti namo, todel 2011-01-03 ryte jis jau vyko susileisti vaistu, nes iš pat ryto, nepavartojes reikalingu vaistu, jautesi blogai. Apelianto teigimu, jau vairuojant, jis jaute, kad kyla cukraus kiekis kraujyje bei kyla spaudimas. Atsitrenkes i nukentejusiosios automobili, ir isitikines, kad vairuotoja sveika, jis pažadejo grižti i ivykio vieta ir išskubejo susileisti vaistu. Apelianto manymu, teismas nepagristai vertino tik nukentejusios J. Bunkienes parodymus, kad pažeidejas nepasake, jog ketina sugrižti. Skunde teigiama, jis blogai kalba lietuviškai, todel nukentejusioji jo tiesiog nesuprato.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu K. Viduto nubaustas už tai, kad vairuodamas automobili Audi 80, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas, nesuvalde automobilio, atsitrenke i stovinti automobili Mazda 626, vairuojama nukentejusiosios J.Bunkienes ir iš eismo ivykio vietos pasišalino. Administracinen atsakomyben patrauktas K. Viduto neneigia automobilio vairavimo fakto, taciau teigia, jog iš ivykio vietos pasišalino esant butinojo reikalingumo salygoms.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teises pažeidimo byloje irodymai yra vertinami pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu. Iš paminetu teises nuostatu seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvima ar nebuvima galima tik remiantis byloje surinktu irodymu visuma, o ne atskirais irodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi ju prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu šaltiniu patikimumas.

Apeliacines instancijos teismas, patikrines byla irodymu vertinimo aspektu, sutinka su apylinkes teismo padaryta išvada, kad K. Viduto padare ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. nustatytus administracini teises pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. Viduto kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., remesi istatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinejimo metu patikrintais irodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdeste irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir ivertino teismo posedyje ištirtus irodymus bei padare faktines aplinkybes atitinkancias išvadas.

Pažymetina, kad apeliantas nepagristai nurodo, jog pažeidima padare esant butinojo reikalingumo salygoms. ATPK 17 str. nurodyta, jog administraciniu teises pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pažeidimu, bet padarytas butinojo reikalingumo bukleje, tai yra siekiant pašalinti pavoju, gresianti valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybemis negalejo buti pašalintas kitomis priemonemis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Butinojo reikalingumo teisetumo salygos yra šios : gresiantis pavojus paciam asmeniui, kitiems asmenims, ju teisems ar valstybes interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kuri galima pašalinti tik darant žala teises saugomiems interesams, treciajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesne nei išvengta. Šioje byloje tokiu salygu nera.

Byloje nera jokiu duomenu, jog administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui, ar kitam asmeniui eismo ivykio vietoje butu greses realus pavojus, kuri pašalinti butu tikslinga pasišalinti iš eismo ivykio vietos, nes K. Viduto, nei kiti asmenys nesužaloti, eismo ivykio metu nekilo kitokiu pavojingu padariniu. Duomenu apie tai, kad K. Viduto negalejo informuoti policijos pareigunu apie autoivyki, byloje nenustatyta. K. Viduto teigia, kad pasišalino iš ivykio vietos del to, kad 2011-01-03 ryte jis važiavo pas teva susileisti vaistu, nes laiku nepavartojes reikalingu vaistu, jautesi blogai. Atsitrenkes i nukentejusiosios automobili, ir isitikines, kad vairuotoja sveika, jis pažadejo grižti i ivykio vieta ir išskubejo susileisti vaistu. Taciau šie apelianto skundo argumentai neatitinka asmens pripažinimo veikus butinojo reikalingumo salygomis keliamu reikalavimu, todel yra nepagristi. Pagrindine butinojo reikalingumo teisetumo salyga yra gresiantis pavojus kitiems asmenims, visuomenes ar valstybe interesams. Byloje nenustatyta jokiu aplinkybiu, rodanciu tokios gresmes realuma, nes K. Viduto sukelto eismo ivykio metu tebuvo sugadintas automobilis „Mazda“, taciau nebuvo sužalotas nei pažeidejas, nei kiti asmenys, nekilo jokiu kitokiu pavojingu padariniu.

Kita butinojo reikalingumo salyga susijusi su tuo, kad pavojus negali buti pašalintas kitomis priemonemis. Nors apeliantas teigia, kad vairuojant automobili blogai jautesi, o atsitrenkes i stovinti automobili Mazda, tuo metu labai susijaudino ir del padaryto ivykio jam dar labiau pablogejo sveikata, taciau jis eismo ivyki padare vienoje judriausiu miesto gatviu, dienos metu, vykstant intensyviam eismui, todel galejo kreiptis pagalbos tiek i nukentejusiaja J. Bunkiene, tiek i praeivius, ir pranešti apie ivyki policijai ir iškviesti medicinine pagalba, o nerizikuodamas savo ir kitu žmoniu sveikata toliau vairuoti transporto priemone. Taciau K. Viduto to nepadare, priešingai, išlipes iš automobilio, apžiurejes abu automobilius, nieko nepranešes nei nukentejusiajai, nei policijos pareigunams, išvyko iš ivykio vietos. Juolab, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, ivykis ivyko prie pat Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines ties Šiltnamiu ir Lazdyneliu g. sankryža, todel šiuo atveju nebuvo pagrindo K. Viduto važiuoti paimti vaistu pas teva, kuris gyvena N. Vilnioje, nes vairuojant pablogejus sveikatai tokiu atveju pavojus savo ir kitu žmoniu sveikatai ar gyvybei buvo žymiai didesnis.

Trecia butinojo reikalingumo teisetumo salyga susijusi su tuo, kad asmens padaryta žala mažesne nei išvengtoji. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios žalos pažeidejas, pasišalines iš ivykio vietos, išvenge ir kodel jo padarytas KET pažeidimas mažesnis už tariamai gresusia žala. Darytina išvada, jog susidariusioje situacijoje jokia reali žala istatymo saugomoms vertybems negrese, todel K. Viduto nebuvo jokios butinybes išvykti iš sukelto eismo ivykio vietos, apie tai nepranešus policijos pareigunams ir neiškvietus medicinines pagalbos. Be to, byloje nera jokiu duomenu, kad K. Viduto ruošesi vykti i policija pranešti apie eismo ivyki, atlyginti žala, priešingai, pagal pažeidejo parodymus, i ivykio vieta jis grižo tik po triju valandu ir per ta laika apie ivyki nepraneše.

K. Viduto apeliaciniame skunde taip pat kelia administracines nuobaudos individualizavimo klausima ir prašo teismo taikyti ATPK 30¹ str. nuostata ir skirti mažesne nei istatymo numatyta nuobauda, neatimant teises vairuoti transporto priemones, bei skiriant tik pinigine bauda, išdestant jos mokejima dalimis atsižvelgiant i pažeidejo turtine padeti. Teismu praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracine nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklemis, gali buti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenu, bylojanciu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, N146-436/2009, N62-409/2009 ir kt). Šiuo konkreciu atveju jokiu išimtinu aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda apelianto atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesne nuobauda nei numatyta sankcijoje, byloje nera.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra isidarbines vadybininku-kurjeriu UAB „Visagino prekybos centras", šiam darbui atlikti yra butinas vairuotojo pažymejimas, kurio netekus praras darba ir neteks svarbios pajamu dalies. Be to, apelianto teigimu, jis yra savanoris organizacijoje „Gyvastis", kuriai teikiant pagalba taip pat yra reikalingas vairuotojo pažymejimas. Taciau šios nurodytos aplinkybes savaime negali buti pripažintos ypatingomis aplinkybemis, turinciomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikyma ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracines atsakomybes švelninima.

Aukštesnes instancijos teismas, išnagrinejes administracinio teises pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pažeidejo K. Viduto atsakomybe apsprendžiancias aplinkybes ir pagristai jam parinko administracine nuobauda – sankcijoje numatyta vidutine 3500 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 4 metu, kuria švelninti ir neskirti teises vairuoti transporto priemones atemimo nera pagrindo. Pirma, pareiškejui buvo paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracine nuobauda. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad K. Viduto ne karta buvo baustas už KET reikalavimu pažeidimus (b. l. 7 - 8), turi net šešias galiojancias nuobaudas, kas leidžia daryti išvada, jog nagrinejamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis. Šios aplinkybes neigiamai apibudina pažeidejo asmenybe, rodo, kad jam taikytos poveikio priemones nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomeneje nustatytas elgesio taisykles. Trecia, apeliaciniame skunde ivardinta aplinkybe, kad su automobilio vairavimu susijes darbas, nera išimtine ar ypatinga, todel nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti K. Viduto paskirta administracine nuobauda, t. y. neskiriant teises vairuoti transporto priemones atemimo. Pažymetina, kad iš pateiktos darbo sutarties (bl.l 35-37) matyti, kad K. Viduto isidarbino UAB „Visagino prekybos centras“ vadybininku-kurjeriu nuo 2011-03-01, t.y. praejus dviems menesiams po ivykio. Be to, tokio reikalavimo, kad šiam darbui atlikti yra butinas vairuotojo pažymejimas, darbo sutartyje nenurodyta. Pažymetina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevenciniu tikslu (ATPK 20 str.), o vien tik administracinen atsakomyben patraukto asmens pageidavimus tenkinancios administracines nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktu administracinei nuobaudai keliamu tikslu. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiancias jam del pažeidimo darymo, todel turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Apelianto skundo argumentai, kad teismas skirdamas bausme nepagristai nepripažino lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad pažeidima padare neigalus asmuo, jog del padaryto pažeidimo gailisi, pažeidejo draudimo bendrove atlygino žala nukentejusiai, atmestini. Nors K. Viduto teismo posedžio metu pareiške, kad prisipažista padares pažeidimus, taciau savaip aiškina ivykio aplinkybes. Teisme jis teige, jog atsitrenkes i stovinti automobili Mazda, vairuojama nukentejusiosios J. Bunkienes, jis priejo prie pastarosios ir paaiškino, kad autoivyki galima uždeklaruoti, o jis greitai griš, nes važiuos pasiimti vaistu. Taciau tokius parodymus paneigia nukentejusios parodymai, kad po smugio priejes pažeidejas paklause ar nieko neatsitiko, uždare dureles, nuejo prie savo automobilio ir išvažiavo. Ji isidemejo pažeidejo automobilio numeri ir praneše policijai. Teismas neturi pagrindo netiketi ir vertinti kritiškai šios nukentejusiosios byloje duotus parodymus. Nukentejusioji J. Bunkienes kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Aplinkybe, kad pažeidima padare neigalus asmuo, nera taip pat išimtine ar ypatinga, todel nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teises vairuoti transporto priemones atemimo.

Teismas, atsižvelgdamas i pažeidimo pobudi, apelianto asmenybe, nustatyta jo atsakomybe lengvinancia ir sunkinancia aplinkybiu nebuvima, pagristai K. Viduto paskyre jam inkriminuotu straipsniu (ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.) sankcijoje numatyta bausmes vidurki, galutine bausme paskiriant 3500 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemone atemimu sankcijoje numatytam vidutiniam terminui.

Esant nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimas yra teisetas ir pagristas, ji keisti ar naikinti apelianto skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarima nepakeista ir Konstantino Viduto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.