Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-13 · Administracinė byla Nr. A-143-1026-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-13
Bylos Nr.
A-143-1026-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
UAB ,,Vilniaus energija“
Atsakovas
Gyventojų registro tarnybai
Advokatai
Valdemaras Stančikas, Tadas Kelpšas
Administracinė byla Nr. A11 – 1026/2006Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tadui Kelpšai,atsakovo atstovei Marijai Norkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija“ skundą atsakovui Gyventojų registro tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Vilniaus energija“ su skundu (b. l. 2 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Gyventojų registro tarnybą tinkamai įgyvendinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pateikiant jo atstovams šių 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašymu atsakovui prašytus pateikti duomenis.

Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. jo atstovas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašymu ,,Dėl duomenų pateikimo“ kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti duomenis apie mirusių asmenų sutuoktinių deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat jų pavardes, vardus, gimimo datas bei santuokos įregistravimo datas, o tokio sutuoktinio mirties atveju – taip pat informaciją apie jo mirtį. Prašyme buvo išsamiai paaiškinta, kad minėti duomenys reikalingi teikiant teisines paslaugas klientui UAB „Vilniaus energija“ dėl skolų išieškojimo teismine tvarka. Vadovaujantis VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, šie mirę asmenys buvo butų, į kuriuos UAB „Vilniaus energija“ tiekė šiluminę energiją, savininkai, todėl prašyta informacija buvo būtina, siekiant sužinoti galimus tokių butų bendrasavininkius. Kartu su prašymu atsakovui buvo pateikta ir atstovavimo susitarimo Nr. KSP 2005/1 kopija. Pažymėjo, jog 2005 m. rugpjūčio 25 d. faksu gautas atsakovo raštas dėl atsisakymo pateikti prašyme nurodytus duomenis, kuriame, vadovaujantis Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nurodoma, kad Gyventojų registro tarnyba informacijos apie butų bendrasavininkius neturi, todėl siūloma kreiptis VĮ Registrų centrą. Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo veiksmai ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, bet ir riboja Konstitucijoje įtvirtintas jo teises. Nurodė, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte teigiama, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, iš valstybės ir savivaldybių institucijų turi teisę gauti veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Kadangi advokatai veikia kaip nepriklausoma teisinės sistemos dalis (Advokatūros įstatymo 3 str. 1 d.) bei asmenims padeda realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą jų laisvę gauti informaciją, toks šios laisvės ribojimas gali būti grindžiamas tik įstatymu ir vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka. Ši nuostata suponuoja ne tik advokatų teisę, bet ir savo ruožtu nustato pareigą visoms valstybės ar savivaldybės institucijoms aktyviai vykdyti įstatymo keliamus reikalavimus, teikiant ar motyvuotai atsisakant teikti reikalingą informaciją. Pareiškėjo nuomone, būtina atsižvelgti ir į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame numatyta, kad duomenų tvarkytojas privalo pateikti duomenų gavėjui net ir ypatingus asmens duomenis (duomenis, susijusius su rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais įsitikinimais, sveikata, lytiniu gyvenimu ir t. t.), kurie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme. Jis tokių svarbių duomenų pateikti neprašė, tačiau ir jie nebuvo pateikti. Teigė, jog minėta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostata laikytina bendrąja norma visų kitų specialiųjų įstatymų atžvilgiu, suteikiančių teisę įgaliotoms institucijoms ir asmenims (teismams, advokatams, antstoliams, ikiteisminio tyrimo institucijoms ir t. t.) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti bylos nagrinėjimui reikalingos informacijos. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jei to reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pareiškėjo teigimu, jo atstovo prašymas atitiko abu aukščiau paminėtus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio punktus, nes iš atsakovui pateikto jo atstovo prašymo bei pridėto atstovavimo susitarimo buvo matyti, kad atstovas veikė kaip oficialius įgaliojimus įgyvendinantis bei savo funkcijas teikiant teisines paslaugas vykdantis subjektas. Gyventojų registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir šią įstatymo normą detalizuojantis Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (29)4R-44 patvirtintų Duomenų teikimo iš gyventojų registro taisyklių (Taisyklės) 25 punktas numato, kad registro duomenys neteikiami tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. Savo rašte atsakovas tokių atsisakymo pagrindų neįvardijo, tinkamai nemotyvavo savo atsakymo. Pabrėžė, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašyme dėl duomenų pateikimo jo atstovas prašė suteikti duomenis ne apie butų, kurių savininkai mirė, bendrasavininkius, o apie mirusių skolininkų sutuoktinių deklaruotą gyvenamąją vietą, jų vardus, gimimo datas bei santuokos įregistravimo datas, o tokio asmens mirties atveju – taip pat informaciją apie jo mirtį. Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad tokią funkciją atlieka atsakovas, todėl pasiūlymas kreiptis VĮ Registrų centrą yra nepagrįstas. Teigė, kad pažeisti ne tik Advokatūros įstatymas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, bet ir prašymų nagrinėjimo procesą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovas Gyventojų registro tarnyba atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija“ skundą (b. l. 32 – 33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. gavo pareiškėjo atstovo prašymą dėl duomenų pateikimo, kuriame buvo prašoma remiantis jo anksčiau pateiktais duomenimis pateikti mirusių asmenų sutuoktinių deklaruotos gyvenamosios vietos adresus, taip pat jų pavardes, vardus, gimimo datas bei santuokos įregistravimo datas, o sutuoktinių mirties atveju – informaciją apie jų mirtį. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad informacija apie sutuoktinius yra būtina siekiant nustatyti butų, kurių anksčiau išvardinti savininkai mirė, bendrasavininkius. Pažymėjo, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Nurodė, kad tarp pareiškėjo atstovo ir jo 2005 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta asmens duomenų teikimo sutartis Nr. 29grt-s-406. Sutarties 1 priedo „Asmens duomenų teikimo sąlygos“ 5 punkte susitarė dėl tokių pareiškėjo atstovui teikiamų duomenų elementų: vardo, pavardės, gimimo datos arba asmens kodo, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso ir informacijos apie asmens mirtį. Kitų duomenų teikimas apie asmenį jo mirties atveju, t. y. sutuoktinio vardo, pavardės, gimimo datos, santuokos įregistravimo datos, deklaruotos gyvenamosios vietos, sutuoktinio mirties atveju – informacija apie jo mirtį, nenumatytas. Pareiškėjo atstovo 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašyme buvo nurodyta, jog informacija apie sutuoktinius yra būtina siekiant nustatyti butų, kurių anksčiau išvardinti savininkai mirė, bendrasavininkius. Civilinio kodekso (CK) 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad sutuoktinis yra turto, įregistruoto viešajame registre, bendrasavininkis tik tuomet, kai registre savininkais nurodyti abu sutuoktiniai arba turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, bet nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjo atstovas prašyme nepagrindė, kad sutuoktinis yra bendrasavininkis, nurodytais nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teigė, kadangi jis tokių duomenų nekaupia, pareiškėjui 2005 m. rugpjūčio 18 d. rašte buvo pasiūlyta pirmiausia kreiptis į tokią informaciją kaupiantį VĮ Registrų centrą. Vadovaujantis Taisyklių 27 punktu, atsakymas į gautą 2005 m. rugpjūčio 10 d. prašymą buvo parengtas 2005 m. rugpjūčio 18 d. Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Raštvedybos taisyklių 16 ir 17 punktais, parengtas atsakymas buvo pateiktas pasirašyti direktorei bei atiduotas registruoti ir išsiųsti paprastu laišku, o rengėjo vizuotas atsakymo nuorašas buvo patvirtintas atsakingo struktūrinio padalinio antspaudu ir perduotas saugoti į bylą. VĮ Lietuvos paštas minėto laiško negrąžino. Nurodė, jog 2005 m. rugpjūčio 25 d. žodiniu susitarimu buvo išsiųstas atsakymo nuorašas faksimilinio ryšio įrenginiu. Todėl su pareiškimu, kad ne laiku ir netinkamai parengė atsakymą, nesutinka. Atsakovas teigė, kad nesilaikyta įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo tvarkos. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prižiūri ir kontroliuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymą. Todėl pareiškėjo atstovas iki teismo turėjo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Priešingu atveju būtų paneigta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymo priežiūra ir kontrolė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b. l. 56 – 59) pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija“ skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ vardu skundą padavė pareiškėjo atstovas advokatų profesinės bendrijos advokatas Valdemaras Stančikas. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašo įpareigoti atsakovą Gyventojų registro tarnybą tinkamai įgyvendinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pateikiant pareiškėjo atstovams jų 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašymu atsakovui prašytus pateikti duomenis. 2005 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė prašymą dėl duomenų pateikimo, kuriame buvo prašoma remiantis atsakovo anksčiau pateiktais duomenimis pateikti mirusių asmenų sutuoktinių deklaruotos gyvenamosios vietos adresus, taip pat jų pavardes, vardus, gimimo datas bei santuokos įregistravimo datas, o sutuoktinių mirties atveju – informaciją apie jų mirtį. Prašyme nurodė, kad informacija apie sutuoktinius yra būtina siekiant nustatyti butų, kurių anksčiau išvardinti savininkai mirė, bendrasavininkius. Teismas pažymėjo, jog tarp UAB „Vilniaus energija“ ir advokatų profesinės bendrijos „Kelpšas, Stančikas ir partneriai“ 2005 m. kovo 25 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. KPS 2005/1 dėl teisinių paslaugų UAB „Vilniaus energija“ teikimo. Iš skunde UAB „Vilniaus energija“ suformuluoto prašymo matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus advokatų profesinės bendrijos naudai – pateikti pareiškėjo atstovams jų 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašymu Gyventojų registro tarnybai prašytus pateikti duomenis. Tačiau UAB „Vilniaus energija“ nėra įgaliota veikti advokatų profesinės bendrijos vardu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi keliamo reikalavimo teisės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde (b. l. 61 – 65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teigia, jog advokatas su atsakovu susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose veikė ne kaip savarankiškas teisinių santykių dalyvis, o kaip jo atstovas. Bet kokie kliento vardu atliekami advokato veiksmai iš esmės yra tie patys atstovavimo santykiai, kuriems gali būti taikomos ne tik specialiosios Advokatūros įstatymo, bet ir bendrosios CK nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-582/2005). Todėl teismas privalėjo ne apsiriboti formalia faktinių bylos aplinkybių analize, o atsižvelgti į susiklosčiusius atstovavimo santykius. Pareiškėjas pažymi, jog atstovavimo instituto pagalba siekiama užtikrinti efektyvų atstovaujamojo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, todėl bet kokie atstovo veiksmai teisines pasekmes visų pirma sukelia ne pačiam atstovui, o jo atstovaujamam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-582/2005, Nr. 3K-3-558/2001, Nr. 3K-3-1175/2002). Nepagrįstai ribojant atstovo veiklą ar trukdant jam naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, tiesioginė žala visų pirma padaroma atstovaujamojo teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-888/2002, Nr. TA8-11/2004). Teigia, kad atsisakydamas pateikti informaciją atsakovas pažeidė jo kaip advokato kliento teisę į efektyvią ir laiku suteiktą teisinę pagalbą (neturėdamas duomenų, negali kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo).

Atsiliepimas

Atsakovas Gyventojų registro tarnyba atsiliepime į pareiškėjo UAB ,,Vilniaus energija“ apeliacinį skundą (b. l. 72) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėju nurodyta UAB ,,Vilniaus energija“, o pareiškėjas prašo įpareigoti Gyventojų registro tarnybą įgyvendinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pateikiant jo atstovams šių 2005 m. rugpjūčio 8 d. prašymu Gyventojų registro tarnybai prašytus pateikti duomenis. Pažymi, kad pagal Advokatūros įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Pareiškėjas yra bendrovė, centralizuotai aprūpinanti šiluma gyventojus, o ne teikianti teisines advokatų paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl (pareiškėjo manymu, netinkamo) Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo. Todėl yra būtina pateikti šios teisės normos aiškinimą jos reglamentuojamų teisinių santykių nustatymo aspektu.

Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti; advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad ji yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų. Advokato klientas (asmuo, kurio interesais vykdoma minėta advokato veikla) nėra joje nurodytas kaip šių santykių dalyvis. Jo (šiuo atveju pareiškėjo) dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio paskirtis - nustatyti advokato teisių apimtį, o pats straipsnis yra pateiktas įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame advokatų teises, pareigas bei veiklos garantijas. Taigi analizuojamos teisės normos aiškinimas lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais rodo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentavimui.

Advokato kliento (šiuo atveju pareiškėjo) interesas gauti minėtą informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų. Todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu toks pareiškėjo interesas negali būti ginamas (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius