Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 4 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, taip pat nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai nutartis grindė teisiniais argumentais, kurie neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl „priverstinio vykdymo veiksmų“ sąvokos. Pareiškėjos teigimu, šiame ginče antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, surašė pareiškėjai raginimą įvykdyti teismo sprendimą, sustabdė vykdomąją bylą, atnaujino vykdomąją bylą ir už šiuos savo veiksmus prisiskaičiavo 12 175,03 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 11 844,64 Eur atlygis antstoliui, nepaisant to, kad pareiškėja pati geruoju sumokėjo pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Tuo tarpu pareiškėja, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, buvo įsitikinusi, kad atlyginimas antstoliui priklauso tada, kai antstolis pradeda priverstinį išieškojimą ir atlieka kurį nors ar visus CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytus priverstinio vykdymo veiksmus.

2. Teismų nukrypimas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos kartu yra ir CPK 624 straipsnio 2 dalies, 655 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 5 punkto teisės normų pažeidimas. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad tik pradėjus priverstinį vykdymą antstolis turi teisę apskaičiuoti ir gauti atlygį. Tuo tarpu, pareiškėjos teigimu, antstolis neatliko jokių priverstinio vykdymo veiksmų.

3. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, nes pripažino antstolio teisę apsiskaičiuoti ir gauti atlygį, nesant pagrindo pradėti priverstinį vykdymą, nes pareiškėja pati geruoju per antstolio raginime nustatytą terminą įvykdė sprendimą. Teismai atsisakė taikyti CPK 624¹ straipsnio 3 dalies normą, todėl padarė procesinės teisės normos pažeidimą. Teismai, pripažindami, kad antstolio veiksmai, apsiskaičiuojant atlygį antstoliui ir neužbaigiant vykdomosios bylos, buvo teisėti, pažeidė CPK 76 straipsnio, 655 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 5 dalies, 624¹ straipsnio 3 dalies normas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.