Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-11-20 · Civilinė byla Nr. e2S-3540-861/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
e2S-3540-861/2025
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03023-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-3540-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03023-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei K. T. ir atsakovės K. T. priešieškinį ieškovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei K. T. 2025 m. liepos 31 d. buvo gautas atsakovės priešieškinis ieškovui, kuris teisėjo rezoliucija priimtas 2025 m. rugpjūčio 4 d., nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti.

Atsiliepimas

2. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateikė civilinėje byloje atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę patikslinti priešieškinio reikalavimus ir nurodyti realią priešieškinio kainą, suformuluoti aiškius ir suprantamus reikalavimus rezoliucinėje dalyje bei apmokėti turtinius ir neturtinius reikalavimus žyminiu mokesčiu, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorinių reikalavimų SEB bankui pakeitimo, kompensacijos už automobilį priteisimo, UAB ,,Revolut bank“ kreditorinių įsipareigojimų pripažinimo asmenine A. T. prievole, AB ,,Fjord bank“ prievolės modifikavimą ir laikymą solidaria šalių prievole ir nepriteisti kompensacijos už sumokėtą kredito dalį.

3. 2025 m. rugpjūčio 14 d. teismas priėmė nutartį, kuria nurodė, jog bus išsamiau pasirengta nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje, todėl skyrė parengiamąjį teismo posėdį.

Šalies argumentai

4. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė nustatyti atsakovei K. T. terminą ištaisyti priešieškinio trūkumus dėl pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų ir apmokėti juos žyminiais mokesčiais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. Pagal įstatymą teismo rezoliucija neskundžiama.

5.2. Teismo nutartis dėl priešieškinio priėmimo taip pat yra neskundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas A. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 rugsėjo 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Atsakovės priešieškinis yra pateiktas su trūkumais.

6.2. Ieškovas siekia, kad atsakovei teismas nustatytų terminą trūkumams pašalinti, jog trūkumai būtų ištaisyti iki parengiamojo teismo posėdžio ir nebūtų vilkinamas procesas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nutartis, kuria priimamas priešieškinis, atskiruoju skundu neskundžiama.

7.2. Ieškovo keliamas bylos proceso, priėmus priešieškinį, teisėtumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes jam neužkertama galimybė apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla bus išspręsta iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, kaip pateiktą dėl rezoliucijos, kuri negali būti apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

11. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. ieškovui pateikus civilinėje byloje atsiliepimą į priešieškinį, jis prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti tam tikrus priešieškinio trūkumus. Teismas tokio ieškovo prašymo netenkindamas (nespręsdamas) 2025 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutartį, kuria skyrė parengiamąjį teismo posėdį ir nurodė, jog bus išsamiau pasirengta nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje.

12. Ieškovui 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikus teismui atskirąjį skundą, kuriuo jis prašė nustatyti atsakovei K. T. terminą ištaisyti priešieškinio trūkumus, Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo rezoliucija neskundžiama, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.

13. Nagrinėjamo atvejo kontekste susiklostė procesinė situacija, kuomet akivaizdu, kad ieškovas siekia, jog pirmosios instancijos teismas priimtų nutartį, kuria būtų nustatyti atitinkami priešieškinio trūkumai. Akcentuotina, kad byloje aktualios teisės normos, reglamentuojančios priešieškinio pateikimo sąlygas. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, kuriuo siekiama apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: (1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; (2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; (3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Jei nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas turi patikrinti, ar pateiktas priešieškinis atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 143 straipsnio 2 dalis) ir priimti arba atsisakyti priimti priešieškinį.

14. Teismui priėmus priešieškinį ir nustačius parengiamojo teismo posėdžio datą, kad bylai būtų pasirengta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, ieškovas pagal teisės aktų reikalavimus neturi jokios procesinės galimybės tokių pirmosios instancijos teismo veiksmų apskųsti apeliacinės instancijos teismui, ką savo nutartyje ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas neįtvirtina šalių teisės skųsti teismo atliktų procesinių veiksmų, kuriais į bylą yra priimami šalių procesiniai dokumentai.

15. Priešingai negu nurodo ieškovas, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, suprasdamas, ko ieškovas procesiškai siekia byloje, pažymi, kad jo keliami teisėtumo klausimai, priėmus, kaip ieškovui atrodo, priešieškinį su trūkumais, gali būti patikrinti tik bylą nagrinėjant iš esmės arba apeliacine tvarka apskundus teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu motyvu, jog argumentai dėl neaiškių, netinkamai suformuluotų reikalavimų yra ginčo dėl bylos esmės klausimai, kurie procesinių dokumentų priėmimo stadijoje nėra ir negali būti sprendžiami.

16. Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo atskirąjį skundą, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėja Donata Kravčenkienė