Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų H. P. ir P. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Č., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų H. P. ir P. P. atstovė advokatė Donata Motiejūnė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė savo motinos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą ir nurodė, jog po motinos mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą J. P. turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), dalį su sutuoktiniu V. P., mirusiu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninius ir namų apyvokos reikmenis priėmė faktiškai jį valdydami ir valdo iki šiol, gyvena minėtame bute, moka mokesčius. Pareiškėjai negali pilnai realizuoti savo teisės į palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai priėmė motinos palikimą faktiškai jį valdydami. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys R. Č., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti suinteresuotų asmenų R. Č., VĮ Turto banko atsiliepimai į pareiškimą, kuriais jie nurodo neprieštaraujantys, jog pareiškimas būtų patenkintas, bei prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims R. Č., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 571 str., 574 str., 587 str.). Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniais lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, įvaikiai, sutuoktinis ir tėvai ((įtėviai), 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m., CK 587 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą. Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (1964 m. CK 587 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš mirties, sutuoktuvių liudijimų matyti, jog J. P., gim. (duomenys neskelbtini), (sutuoktuvių liudijime P.) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. P., mirusiu (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimų, gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjai H. P. ir P. P. bei suinteresuotas asmuo R. Č. yra J. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai, kas pašalina dėl byloje esančiuose dokumentuose skirtingai nurodytos pavardės – P./P. – kylančias abejones dėl pareiškėjų ir mirusiosios J. P. giminystės. Iš pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2003 m. gegužės 12 d. apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. P., būdamas santuokoje su J. P., buvo įgijęs nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) matyti, kad pareiškėjai gyvenamąją vietą yra deklaravę, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pareiškėjų atstovė advokatė Donata Motiejūnė, pareiškėjai po jų motinos J. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydami priėmė visą savo motinos palikimą, t. y. jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei nekilnojamąjį turtą, t. y. paveldėtą turtą prižiūrėjo, valdė ir valdo iki šiol, nes gyvena siekiamame paveldėti bute, moka mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės S. J. pažymos matyti, jog motinos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas. Iš aptarto nustatyta, jog po motinos mirties pareiškėjai nesikreipė į notaro kontorą dėl minėto turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jį, rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 587 straipsnio 2 dalimi (1964 m. redakcija), laikytina, kad jie priėmė J. P. palikimą faktiškai jį valdydami ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.0,58 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydami priėmė motinos J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė