Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. R. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Canterbury Karūnos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas už narkotinių medžiagų įvežimą, pažeidžiant 1979 m. Muitinės ir akcizų įstatymo 170 straipsnio 2 dalį, 1971 m. Narkotikų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu devyneriems metams ir devyniems mėnesiams.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Canterbury Karūnos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu E. R. laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams ir devyniems mėnesiams, paskirtą pagal 1979 m. Muitinės ir akcizų įstatymo 170 straipsnio 2 dalį, 1971 m. Narkotikų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir nustatė laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 30 d. Į laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas laikas, kurį E. R. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde nuteistojo E. R. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir suderinti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Canterbury Karūnos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu E. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams ir devyniems mėnesiams su Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatant, kad E. R. turi būti lygtinai paleistas, kai atliks pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

4. Skunde nurodoma, kad Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmeniui paskirta bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Bausmė, paskirta asmeniui, negali tapti sunkesne ar ilgesne ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies d punkte yra nustatyta, kad bausmės konversijos metu kompetentinga institucija negali pabloginti nuteistojo teisinės padėties. Vis tik skundžiama nutartimi E. R. teisinė padėtis buvo aiškiai pasunkinta.

5. Skunde aiškinama, kad šiuo atveju lygtinis paleidimas yra susijęs ne su bausmės vykdymu ar atitinkamo Lietuvos Respublikos lygtinio paleidimo instituto nuostatų pritaikymu, o su suderinamos bausmės dydžiu, nes Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisės aktų nuostatų nepaisymas reiškia bausmės dydžio padvigubėjimą nuteistajam, t. y. jo padėties bloginimą. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės 2003 m. Baudžiamosios justicijos įstatymo 244 straipsnyje yra nurodyta, kad, kai tik nuteistas asmuo išbuvo būtiną laisvės atėmimo terminą, valstybės sekretoriaus pareiga yra išleisti jį pagal numatytą licenciją. Paminėtame teisės akte nurodytas būtinas laisvės atėmimo laikotarpis yra pusė numatytos bausmės. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Canterbury Karūnos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje taip pat yra nurodoma, kad nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs pusę paskirtos bausmės. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teismai parenka nuteistiesiems bausmės dydį iš anksto atsižvelgdami į tai, kad nuteistajam teks išbūti laisvės atėmimo vietoje pusę paskirtos bausmės, o kitą pusę paskirtos bausmės nuteistieji bus prižiūrimi. Tokiu būdu pagal nuosprendį priėmusios valstybės teisės aktus paskirtos bausmės dydis yra dvigubai mažesnis, nei skundžiama nutartimi su Lietuvos Respublikos teisės aktais suderinta E. R. paskirta bausmė.

6. Nuteistojo gynėjas teigia, kad Konvencijos papildomajame protokole yra pažymėta, jog, pasikeitus Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vidaus įstatymams, kaliniai, padarę nusikaltimus po 2005 m. balandžio 4 d., po pusės bausmės atlikimo yra paleidžiami iš suėmimo ir likusią bausmės dalį yra prižiūrimi. Tuo atveju, jeigu E. R. nebūtų perkeltas bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką ir bausmę atliktų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, jis privalomai būtų paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs pusę paskirtos bausmės. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisės aktai aptartu būdu reglamentuoja paskirtos bausmės dydį, o ne lygtinio paleidimo instituto taikymą. Skundžiama nutartimi E. R. bausmė buvo nustatyta neatsižvelgus į realią Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pritaikytos bausmės trukmę, todėl buvo akivaizdžiai apsunkinta nuteistojo padėtis, kas prieštarauja tarptautiniams teisės aktams.

7. Skunde pažymima, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) 8 straipsnio 4 dalį adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ar trukmės. Pamatinio sprendimo 17 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad valstybės narės gali numatyti, jog priimant sprendimą dėl paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai taip pat būtų galima atsižvelgti į tas išduodančiosios valstybės nurodytas nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias asmuo nustatytu metu turi teisę būti paleistas nesuėjus terminui ar lygtinai. Šiuo atveju, atsižvelgus į Pamatinio sprendimo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vadovaujantis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės 2003 m. Baudžiamosios justicijos įstatymo 244 straipsniu, garantuojančiu nuteistajam lygtinį paleidimą atlikus pusę numatytos bausmės, nuteistajam suderinta su Lietuvos Respublikos teisės aktais bausmė turėtų pasibaigti tuo metu, kokiu ji pasibaigtų pagal išduodančios valstybės teisės aktus.

8. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta bausmė ne tik pablogina nuteistojo padėtį, bet ir yra netikslinga, nes dvigubai ilgesnis bausmės atlikimo laikas nesudaro palankesnių sąlygų asmens socialinei reabilitacijai ir sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Dvigubai ilgesnis bausmės atlikimo laikas prieštarauja bausmės paskirčiai ir žymiai suvaržo nuteistojo teises, be to, esminis nuteistojo padėties pablogėjimas prieštarauja ir teisingumo principui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato skundas atmestinas.

9. Konvencijos 10 straipsnio nuostatos leidžia teigti, kad valstybėje, kurioje yra tęsiamas bausmės atlikimas, nuteistajam paskirtos bausmės trukmė turi būti tokia, kokia buvo nustatyta nuosprendžiu, tačiau tuo atveju, jeigu bausmės trukmė prieštarauja valstybės, kurioje ši bausmė atliekama, įstatymams, bausmė gali būti pritaikyta prie bausmės, numatytos valstybės įstatymuose už tokio paties pobūdžio nusikaltimą. Tuo pačiu tokia bausmė savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę, negali nei pasunkinti, nei pailginti taikymo trukmės, taip pat negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Bausmės konversija (pakeitimas) atliekama laikantis Konvencijos 11 straipsnio nuostatų, taip pat ir pareigos nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, atsitiktinai nesusieti minimalia sankcija, numatyta valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už padarytą ar padarytus nusikaltimus.

10. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties matyti, kad, suderinus Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Canterbury Karūnos teismo 2021 m. lapkričio 30 d, nuosprendžiu E. R. paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teisės aktais, šiam nuteistajam buvo paskirta tokia pati bausmė kaip ir nuosprendį priėmusioje valstybėje, t. y., laisvės atėmimas devyneriems metams ir devyniems mėnesiams. Nuteistojo gynėjas tikina, kad žemesnysis teismas suderindamas paskirtą bausmę privalėjo nustatyti ir tai, jog E. R. privalo būti lygtinai paleistas, kai atliks pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes tokią sąlygą numato Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisės aktų nuostatos, tokia sąlyga buvo nustatyta ir bausmę paskyrusio teismo, priešingu atveju nuteistojo padėtis bus pabloginta. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad su tokia gynėjo pozicija nėra pagrindo sutikti.

11. Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK (BVK 1 straipsnio 1 dalis). Čia pastebėtina, kad lygtinio paleidimo klausimai yra aptarti BVK VII skyriuje, kuriame yra reglamentuojama laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Taigi lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimų išsprendimas yra susijęs su bausmės vykdymu (atlikimu), o ne su asmeniui paskirtos bausmės dydžiu. Tokie klausimai yra sprendžiami pagal nacionalinę teisę. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra pagrindo tapatinti su asmeniui paskirtos bausmės dydžiu. Derinant bausmes svarbu atsižvelgti į bausmės trukmę, o ne bausmės vykdymo sąlygas, kadangi tarptautiniai teisės aktai nenumato bausmės vykdymo sąlygų suderinimo.

12. Faktą, kad lygtinis paleidimas yra nacionalinės teisės klausimas ir jis nėra sprendžiamas, kai yra derinama užsienio valstybių teismų nuosprendžiais asmeniui paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos įstatymais, iš dalies patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ĮDESVNSBBTPV) bei Pamatinio sprendimo nuostatos. ĮDESVNSBBTPV 14 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pamatinio sprendimo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė ir tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai pagrindus. Pažymėtina, jog atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, E. R. įgyja teisę į lygtinį paleidimą atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sutikdamas su jam taikoma intensyvia priežiūra, gali būti paleistas iki devynių mėnesių anksčiau (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal BVK nuostatas E. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galėtų būti taikomas anksčiau, nei nustatyta Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Canterbury Karūnos teismo 2021 m. lapkričio 30 d, nuosprendžiu. Būtent svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, bus sprendžiama, ar asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog E. R. teisinė padėtis skundžiama nutartimi buvo pasunkinta.

13. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas pagal Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentingos institucijos pareigūno prašymą pateikė informaciją apie lygtinio paleidimo taikymo tvarką pagal Lietuvos Respublikos teisę, šio instituto taikymo galimybes E. R.. Pateikta informacija nepakeitė nuosprendžio priėmusios valstybės sprendimo perduoti E. R. Lietuvos Respublikai paskirtos bausmės atlikimui. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad skirtingas lygtinio paleidimo sąlygų taikymas valstybėse nesudaro pagrindo teigti esant Konvencijoje ar kituose teisės aktuose numatytų bausmių derinimo principų pažeidimų.

14. Nuteistojo gynėjas advokatas skunde nurodo, kad šiuo atveju turėjo būti vadovautasi Pamatinio sprendimo 17 straipsnio 4 dalimi ir nuteistajam suderinta bausmė turėtų pasibaigti tuo metu, kokiu ji pasibaigtų pagal išduodančios valstybės teisės aktus. Vis tik šioje vietoje aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 62 straipsnio 1 dalies f punktu bei 126 straipsniu, minėtas Pamatinis sprendimas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio santykiams nebetaikomas nuo 2020 m. gruodžio 31 d.

15. Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nuteistojo gynėjo advokato skundas yra atmestinas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. R. gynėjo advokato skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.