Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-89-514/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
2-89-514/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. 2-89-514/2014
Procesinis Nr.2-33-3-01742-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.6.1, 116.4
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29 d.Plungė
Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. I. B.,atsakovo atstovams R. Z., adv. pad. I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sudarytą tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ab initio; taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį buvusią iki 2012 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymo; priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui 79 484,74 Lt įsiskolintino; priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12. 2012-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė skolos užskaitymo aktą, pagal kurį ieškovas ir atsakovas atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą 79 484,74 Lt sumai. Ieškovo vertinimu skolos užskaitymo aktas, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir dėl to turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Abi ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ieškovas, sudarydamas sutartį, žinojo, kad yra nemokus, nesugeba vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų ir kad jam gali būti keliama bankroto byla. 2012-05-31 ieškovo balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 2 785 534 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 560 193 Lt. 2012-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, finansiniais metais įmonė patyrė 235 260 Lt nuostolių, 2012-06-18 duomenimis ieškovui buvo pritaikyti turto areštai, ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo .Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas 2012-06-27. Atsakovas, sudarydamas skolos užskaitymo aktą, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nedėjo pastangų įvertinti, ar ieškovas, sudarydamas skolos užskaitymo aktą yra mokus, ar neturi kreditorių, kuriems negali vykdyti įsipareigojimų, ar neturi pritaikytų turto areštų, ar jam nėra keliama bankroto byla. nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl minėtų duomenų, nereikalavo jų iš ieškovo. Ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, dėl ko prarado realią galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Skolos užskaitymo akto ieškovo nei įstatymas, nei sutartis ar vienašalis ieškovo sandoris sudaryti neįpareigojo, todėl ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, taikant restituciją, kartu taikytinos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nepagrįstai perleistas turtas grąžintinas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis skolų užskaitymo aktu bei ieškovo išrašytomis ir atsakovo tinkamai pasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, atsakovo skola ieškovui pagal 20112-10-15 PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr.400 yra 40 352,29 Lt, pagal 2012-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr.416 – 39 132,45 Lt, iš viso skola ieškovui sudaro 79 484,74 Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė CK 6.66 str. numatytų pagrindų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Vienas iš ginčijamo sandorio būtinų actio Pauliana patenkinimo sąlygų yra turtą įgijusio asmens nesąžiningumas ir šias aplinkybes privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas ir atsakovas 2011-12-22 buvo sudarę nuomos sutartį, kurios objektas buvo tvarkingos technikos nuoma. 2012-06-25 ieškovas ir atsakovas pratęsė šią nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui mechanizmus ir transporto priemones. Atsakovas ieškovui taip pat tiekė prekes (asfaltbetonį, sijotą smėlį). Dalis ieškovų sąskaitų pagal sutartis liko nepamokėtos ir ieškovo skola 2012-10-31 atsakovui sudarė 79 578,44 Lt. Atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią siekė įgyvendinti. Kadangi atsakovas savo praktikoje dažnai su kitais ūkio subjektais sudaro tarpusavio skolų užskaitymo aktus, tad skolų užskaitymą sudarė ir su ieškovu. Fakto, jog ieškovas yra nemokus ir teisme yra paduotas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, atsakovas nežinojo, bankroto procese nedalyvavo, ieškovas atsakovo apie tai neinformavo. Žinodamas, kad ieškovas yra nemokus, atsakovas nebūtų sudaręs transporto nuomos sutarties ir toliau teikęs ieškovui transporto nuomos paslaugas, kas sąlygoja, jog 2012-06-29 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr.0303 ir 2012-07-16 PVM sąskaita-faktūra Nr.0314. Ieškovas 2012-06-14 sumokėjo 10 000 Lt, 2012-07-23 – 5000 Lt ir 2012-07-26 – 3000 Lt, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad ieškovas yra mokus ir gali įvykdyti įsipareigojimus. Turto arešto buvimas pats savaime nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki, kad ji turi finansinių sunkumų, kad kreditorių reikalavimai yra pagrįsti ir pan. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-27 laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik ieškovo nekilnojamajam ir ilgalaikiam materialiam turtui. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę atlikti pinigines operacijas, todėl ginčijamas tarpusavio skolų užskaitymo aktas nepažeidžia jokių kreditorių teisių. Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-16 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo tik 2012-11-12, todėl informacija apie ieškovui iškeltą bankrotą viešai prieinama tapo tik po 2012-11-12, t.y. po 2012-10-31. Ieškovo statusas „bankrutuojantis“ VĮ Registrų centre įregistruotas tik 2012-11-19. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, būdamas atidus ir apdairus, fiziškai neturėjo galimybių įsitikinti, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla ir kad nutartis yra įsiteisėjusi.

Pagal ieškovo pateiktus duomenis ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai 2012-05-31 duomenimis iš viso sudarė 2 147 870,89 Lt. Jau tada ieškovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais Atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 79 484,74 Lt kilo pagal 2012-10-15 ir 2012-10-31 išrašytas ieškovo sąskaitas už atsakovui parduotas prekes, kurios parduotos už realią rinkos kainą, to ieškovas neginčija. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas sąlygojo atsakovo, kaip pirkėjo, pareigos pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymą ir ieškovo, kaip nuomininko bei pirkėjo, tinkamą pareigų įvykdymą. Šio akto sudarymo teisėtumą sąlygoja ir tai, kad ieškovas galėjo atlikti pinigines operacijas. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokie kreditorių interesai nebuvo pažeisti, o pats tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymas neturėjo įtakos, kad ieškovas prarastų galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad ieškovas reikalauja dvigubos sumos. Teismui tenkinus ieškinį ir šalis grąžinus į pirmykštę padėtį, įpareigojus grąžinti 79474,74 Lt ir priteisus iš atsakovo 79484,74 Lt, atsakovas turėtų sumokėti iš viso 158 696,48 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2012-10-31 skolos užskaitymo aktą, pagal kurį ieškovas ir atsakovas atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą 79484,74 Lt sumai, ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.

LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl laikoma, kad įmonės administratorius sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų .ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teise, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti nebejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovui bankroto byla iškelta 2012-10-16, ginčijamas sandoris sudarytas 2012-10-31, t.y. po bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2012-06-27. 2012-05-31 duomenimis ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai iš viso sudarė 2 147 870,89 Lt, ką patvirtina 2012-05-31 skolų tiekėjams išrašas Nr.450, skolų subrangovams išrašas Nr.452. Remiantis šias duomenimis, darytina išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovo kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovą.

Dėl kitos būtinos actio Pauliano taikymo sąlygos – būtinumo sandoriu pažeisti kreditorių teises, pažymėtina, kad įstatymas sandoriu, pažeidžiančiu kreditoriaus teises, įvardija situacijas, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (CK 6.66 str. 1 d.).

Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi nebuvo jokių įstatyme numatytų apribojimų ieškovui atsiskaityti su atsakovu, nurodo, kad jokie kreditorių interesai nebuvo pažeisti, o pats tarpusavio akto sudarymas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos, kad ieškovas prarastų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad kreditoriui nebuvo nedraudžiama daryti įskaitymus ir tokiu būdu atsiskaityti su atsakovu, tačiau skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, kurių reikalavimai yra piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, pripažįstama, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pat, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu.

Ginčo sandorio sudarymo metu 2012-05-31 duomenimis ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai iš viso sudarė 2 147 870,89 Lt, ką patvirtina 2012-05-31 skolų tiekėjams išrašas Nr.450, skolų subrangovams išrašas Nr.452, įmonės turtas areštuotas, dalis kreditorių jau buvo kreipęsi į teismus, 2012-10-16 duomenimis ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolingas 91 303,05 Lt, skola VSDFV sudarė 61 539,50 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydamas 2012 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, faktiškai buvo nemokus, bendrovės turtinė padėtis buvo sunki, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo kitų kreditorių. Įmonės nemokumas konstatuotas ir 2012-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Dėl ko darytina išvada, kad bendrovė, būdama nemoki, pasirinktinai sudarydama susitarimą su atsakovu ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, pažeidė kitų kreditorių teises (kitiems kreditoriams sutrukdant gauti bent dalį atsiskaitymo), toks elgesys paprastai vertinamas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai.

Ieškovas, įrodinėdamas šalių nesąžiningumą, nurodė, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, žinojo, kad yra nemokus, nesugeba vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų ir kad jam iškelta bankroto byla, o atsakovas sudarydamas skolos užskaitymo aktą, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nedėjo pastangų įvertinti, ar ieškovas, sudarydamas skolos užskaitymo aktą yra mokus, ar neturi kreditorių, kuriems negali vykdyti įsipareigojimų, ar neturi pritaikytų turto areštų, ar jam nėra keliama bankroto byla. nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl minėtų duomenų, nereikalavo jų iš ieškovo. Atsakovo atstovai su tokiu vertinimu nesutiko, nurodę, kad ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, kad informacija apie ieškovui iškeltą bankrotą viešai prieinama tapo tik po 2012-11-12, t.y. po ginčo sandorio sudarymo, ieškovo statusas „bankrutuojantis“ VĮ Registrų centre įregistruotas tik 2012-11-19, todėl atsakovas fiziškai neturėjo galimybių įsitikinti, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla ir kad nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, ieškovas 2012-06-14 sumokėjo 10000 Lt, 2012-07-23 – 5000 Lt ir 2012-07-26 – 3000 Lt., todėl atsakovas pagrįstai manė, kad ieškovas yra mokus ir gali įvykdyti įsipareigojimus, o turto arešto buvimas pats savaime nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-05-31 ieškovo balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 2785534 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2560193 Lt. 2012-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, finansiniais metais įmonė patyrė 235260 Lt nuostolių. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo piniginių įsipareigojimų ne tik atsakovui, bet ir kitiems kreditoriams.

Kaip atidus ir rūpestingas verslininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie skolų mastą, turtinę padėtį, finansinius sunkumus, nemokumą, ginčus teisme privalėjo informuoti sandorio šalį, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, byloje nepateikta.

Iš pateikto tarpusavio skolų užskaitymo akto matyti, kad ieškovas bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-31 sudarė su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pagal kurį buvo padengta skola atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, neapmokėjus įsiskolinimų pagal 2012 m. sausio – liepos mėnesiais išrašytas sąskaitas-faktūras. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad esant ieškovui skolingam, atsakovas buvo nusprendęs kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo, ir tik po to, kai ieškovas atliko dalinį sąskaitų apmokėjimą, atsakovas šio sumanymo atsisakė. Esant šiai situacijai, atsakovui kaip verslu užsiimančiai bendrovei, turėjo būti žinoma, kad skolininkas (ieškovas) gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais verslo partneriais, todėl sudaromu sandoriu gali būti apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose. Teismai nagrinėjamose bylose bendrovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas ieškovo turtas. Iš pateikto turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad siekiant užtikrinti ieškinius kreditorių galimiems reikalavimams patenkinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2012-06-18 duomenimis uždėtas areštas ieškovo 269 627,99 Lt vertės kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Turto arešto duomenys, kaip ir informacija apie civilinės bylos dėl bankroto iškėlimą, yra vieša (LR turto arešto aktų registro įstatymo 5 str.), todėl kiekvienas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų.

Bylos nagrinėjimo metu teisme atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Dėl šių priežasčių atsakovo elgesys neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeis skolininko kreditoriaus interesus, todėl konstatuotina, kad abi šalys, sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos. Atsakovo argumentas, kad atsakovas neturėjo abejonių dėl ieškovo mokumo vien todėl, kad ieškovas atliko dalinį uždelstų sąskaitų apmokėjimą, esant nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms ieškovo nemokumą, neleidžia vertinti atsakovo elgesio kitaip.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalys turėjo pareigą sudaryti ginčijamą 2012-10-31 tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Ginčijamu sandoriu ieškovas nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovui, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana tenkinimui, todėl 2012-10-31 tarpusavio skolos užskaitymo aktas pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija ir skolininkas grąžintinas į ankstesnę padėtį, negaliojančiu sandorio pagrindu įskaitytos lėšos priteistinos ieškovo naudai, t.y. iš atsakovo priteistina 79 484,74 Lt ieškovui. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyja reikalavimo teisę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl toks prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi ginčo šalys, sudarydamos sandorį nebuvo sąžiningos, pagal šį teismo sprendimą atsakovas įgis reikalavimo teisę į ieškovą bankroto byloje, teismas sprendžia, kad už kilusias teisines pasekmes yra atsakingas tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl iš atsakovo priteistina ½ dalis žyminio mokesčio, t.y. 1192 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268, 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2012-10-31 tarpusavio skolos užskaitymo aktą, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį šalys atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą 79484,74 Lt sumai.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 79 484,74 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1192 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė