- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1105/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04177-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conama“
- Ieškovas
- L.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eurocom“, Vilniaus
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Conama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties, kuria buvo iškelta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Conama“ bankroto byla pagal ieškovų L. S., uždarosios akcinės bendrovės „Pionerplyus“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimus. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Eurocom“ ir Vilniaus apskrities VMI.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą ir vėlavimą išmokėti darbuotojui atlyginimą kaip savarankiškus pagrindus iškelti įmonei bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas L. S. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atsakovui UAB „Conama“ iškelti bankroto bylą bei administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Nurodė, kad atsakovui keltina bankroto byla dėl to, kad jis 2010 m. liepos 7 d. nutraukęs su ieškovu darbo sutartį, iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui 2 600 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų.
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atsakovui iškelti bankroto bylą bei administratoriumi paskirti UAB „Emodus“. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 29 d. atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 107 435,62 Lt ir 1 681,15 Lt delspinigių. Atsakovo banko sąskaitose lėšų judėjimas 2010 m. spalio – lapkričio mėn. nevyko. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas turi 5 transporto priemones, kurios yra areštuotos. Iš atsakovo paskutinio 2006 m. balanso matyti, kad įmonė yra nemoki.
Ieškovas UAB „Pionerplyus“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atsakovui iškelti bankroto bylą bei administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult group“. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovui pagal 2010 m. birželio 8 d. tarpusavio pasirašytą susitarimą dėl paslaugų teikimo Nr. 2010/06/08(1) ir šios sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PIO 000567 sudaro 544,50 Lt. Tai, kad ieškovas skolos neatgauna ilgą laiką bei tai, kad atsakovas nepadengė nedidelio įsiskolinimo net gavęs įspėjimą apie bankroto bylos iškėlimą, patvirtina, kad atsakovas yra nemokus.
Atsakovas UAB „Conama“ atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „EUROCOM“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą bei administratoriumi paskirti UAB „Mikola“. Nurodė, kad pagal Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. E10057/09-01-12/999, Nr. E10057/09-10-20/1287, Nr. E10082/10-03-15/184 atsakovo įsiskolinimai ieškovui sudaro 5 490,80 Lt. Atsakovas niekada neginčijo skolos ir iki šiol neatsiskaitė, iš ko seka, kad atsakovas yra nemokus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI sutiko su reikalavimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui 160 818,88 Lt, iš jų 131 292,04 Lt mokesčių ir 29 526,84 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Conama“ bankroto bylą bei administratoriumi paskyrė UAB „Emodus“. Teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų darbuotojui, turi ženklius įsiskolinimus Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui bei kreditoriams UAB „Pionerplyus“ ir UAB „EUROCOM. Pagal paskutinį 2006 m. Juridinių asmenų registrui pateiktą atsakovo balansą, UAB „Conama“ turtas sudarė 494 043 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 420 346 Lt. Taigi, jau 2006 m. atsakovas buvo nemokus, nes trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas nusprendė, kad atsakovo nemokumą patvirtino tai, jog VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto; pagal Kelių transporto priemonių registro išrašą UAB „Conama“ turi 5 automobilius, kurie areštuoti; atsakovas turi 5 sąskaitas banko įstaigose, kurios yra areštuotos ir, kaip nurodo antstolė I. B., jokių piniginių lėšų judėjimo sąskaitose nėra. Be to, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtos 33 vykdomosios bylos dėl piniginių reikalavimų išieškojimo, iš ko seka, kad atsakovas turi ir kitų kreditorių. Teismas, palyginęs atsakovo turimą turtą (5 automobilius) su atsakovo pradelstais įsipareigojimais, kurie pagal ieškovų reikalavimus ir vykdomąsias bylas sudaro 301 551,95 Lt sumą, konstatavo, jog atsakovo pradelsti įsiskolinimai yra ženkliai didesni už įmonės turtą, todėl atsakovą laikė nemokiu, kuriam keltina bankroto byla. Be to, atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Šių dokumentų atsakovas nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui nuo 2006 m. Atsakovo turto atžvilgiu taikomi didelio masto priverstiniai išieškojimai, o teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų nekilnojamojo turto ar kito turto, kuris nebūtų areštuotas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovas, būdamas faktiškai nemokus, bus pajėgus atstatyti savo nemokumą ir turės galimybių ateityje atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis atitinka įmonės nemokumo būseną, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbo užmokestį, jam, keltina bankroto byla pagal du savarankiškus pagrindus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi vertingo ilgalaikio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas kreditorių naudai, todėl, iškėlus bankroto bylą, bus užtikrintos kreditorių teisės ir teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Conama“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. bankroto bylų tinkamas išnagrinėjimas susijęs su viešuoju interesu, nes nutarčių šiose bylose priėmimas įtakoja ne tik kreditorių, bet ir pačios įmonės bei jos savininko interesus;
2. teismas privalėjo išsireikalauti 2009 m. atsakovo balansą, nes 2006 m. atsakovo balansas neatspindi tikrosios atsakovo finansinės būklės. Atsakovo nemokumo neįrodo tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Vien atsakovo debitoriniai įsiskolinimai sudaro 400 000 Lt, o atsakovo automobiliai yra areštuoti tik VSDFV Vilniaus skyriaus patvarkymu;
3. tuo metu, kai ieškovas L. S. 2010 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškinį, atsakovo generalinis direktorius P. K. rimtai sirgo, vėliau nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2010 m. spalio 20 d. gulėjo ligoninėje bei pasiėmęs atostogas, gydėsi. Dėl šių aplinkybių, atsakovas nesumokėjo ieškovui tik 1 mėnesio darbo užmokesčio bei nebuvo informuotas apie ieškinį, dėl ligos negalėjo pateikti atsiliepimo bei pasinaudoti CPK 40 straipsnyje įtvirtintomis atsakovo teisėmis.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. balandžio 13 d. buvo gautas atsakovo UAB „Conama“ atskirojo skundo papildymas, kuriuo prašoma sustabdyti bankroto bylos iškėlimą, atidėti mokėjimus ir suderinti atsiskaitymo dalimis grafiką. Atsakovas papildomai nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui sudaro virš 100 000 Lt, o įsiskolinimas VSDFV mokesčiams, darbuotojams ir kitiems skolininkams – 25 000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo debitoriniai įsiskolinimai sudaro 400 000 Lt, darytina išvada, kad įmonė gali padengti įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovo buvusiam direktoriui P. K. 2010 m. rugpjūčio 31 d. įvyko insultas, jis gulėjo ligoninėje ir gydėsi ambulatoriškai iki 2011 m. sausio 24 d. Grįžęs į darbą, P. K. 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 02 nustatė, kad administracijos vadovas R. G. atliko neteisėtus veiksmus, kurie pakenkė įmonės veiklai, dėl ko buvo parašytas pareiškimas į V-ąjį policijos komisariatą. Nuo 2011 m. kovo 8 d. vienintelio akcininko P. K. sprendimu R. B. buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė balanso bankroto bylos iškėlimo dienai. Atsakovo vadovas nesikreipė į VSDFV Vilniaus skyrių dėl skolos atidėjimo. Skolos atsakovas nemoka nuo 2010 m. birželio mėn. 2011 m. sausio 1 d. atsakovo įsiskolinimas sudaro 120 350,22 Lt ir jis tik didės, nes šiuo metu UAB „Conama“ yra 12 apdraustųjų, kuriems kiekvieną mėnesį skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai, tai yra, kai įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Conama“ keltina bankroto byla remiantis dviem savarankiškais bankroto bylos iškėlimo pagrindais – įmonės nemokumu bei įsiskolinimu darbuotojui.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienintelis ribojimas, kurio kreditorius turi laikytis prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, tai yra kreditorius apie šį savo ketinimą turi pranešti skolininkui raštu. Tuo tarpu jokių kitų ribojimų (įskaitant pradelstos skolos dydį ar terminą), kurie būtų taikomi kreditoriaus pareiškimui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, įstatymo leidėjas nenumatė. Vadinasi, šiuo atveju, atsakovui pradelsus ieškovui L. S. sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, ieškovas, tinkamai įgyvendinęs ikiteisminę tvarką, turėjo teisę vadovaudamasis šia aplinkybe kaip bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindu, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (CPK 5 str., Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, esant nesumokėtam tik vieno mėnesio darbo užmokesčiui, atmetami kaip prieštaraujantis Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, reglamentuojančioms kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo pateikimo pagrindus (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja, jog ieškovo L. S. pareiškimas jam nebuvo įteiktas, nes atsakovo vadovas tuo metu sirgo. Iš CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyje įtvirtintų teisės normų seka, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui, o jų neradus – bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kaip matyti iš byloje esančios teismo pažymos, ieškovo L. S. pareiškimas bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. pranešimas dėl atsiliepimo ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardintų finansinių dokumentų pateikimo, 2010 m. lapkričio 24 d. buvo įteiktas atsakovo darbuotojai – buhalterės padėjėjai K. S. (b.l. 22). Vadinasi, minėtas pareiškimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai, tai yra nepažeidžiant įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 122 str. 2 d., 123 str. 2 d. ir 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).
Taigi, iš išdėstyto seka, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis eliminavo 2 600 Lt įsiskolinimą buvusiam darbuotojui L. S.. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovui keltina bankroto byla dėl to, jog jis yra pradelsęs atsiskaityti su darbuotoju (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p.).
Tuo tarpu sprendžiant dėl įmonės nemokumo kaip savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisės normos seka, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Kaip matyti iš bylos faktinės situacijos, pirmosios instancijos teismui nepavykus gauti iš atsakovo Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardintų dokumentų, kurie atspindėtų tikslią atsakovo finansinę padėtį, teismas apie atsakovo finansinę būklę sprendė iš byloje turimų įrodymų viseto. Pirmosios instancijos teismas, susumavęs atsakovo turimus įsiskolinimus ieškovams ir tretiesiems asmenims, kurie pateikė įsiskolinimų dydžius patvirtinančius įrodymus, taip pat susumavęs atsakovo turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams pagal antstolių vykdomus išieškojimus iš atsakovo turto, nustatė, kad atsakovo pradelstas įsiskolinimas kreditoriams sudaro 301 551,95 Lt. Atsakovas atskirajame skunde, nesutikdamas su teismo nustatytu įsiskolinimo dydžiu, pateikė vienintelį argumentą, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 100 000 Lt, o kitiems kreditoriams bei valstybės biudžetui – 25 000 Lt. Jokių rašytinių įrodymų – atsakovo finansinių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas iš dalies ar visiškai atsiskaitė su skundžiamoje teismo nutartyje nustatytais kreditoriais arba sudarė su šiais kreditoriais skolų sumokėjimo atidėjimo susitarimus – atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis pradelstus įsiskolinimus kreditoriams sumažino nuo skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos 301 551,95 Lt sumos iki atskirajame skunde nurodytos 125 000 Lt sumos. Todėl atsakovo argumentai apie sumažėjusį įsiskolinimą kreditoriams atmetami kaip abstrakčios ir neįrodytos atsakovo prielaidos (CPK 12 ir 178 str.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neįrodytus ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja, kad jo turto vertė yra didesnė nei skundžiama nutartimi nustatyta, nes vien jo turimi debitoriniai įsiskolinimai sudaro 400 000 Lt. Atsakovas, atskirajame skunde įrodinėdamas 400 000 Lt siekiančią debitorinių įsiskolinimų sumą, išvardino pavadinimus 7 juridinių asmenų, kurių visų bendra debitorinių įsiskolinimų atsakovui suma siekia 277 548 Lt. Iš VĮ „Registrų centras“ viešai prieinamų apie Lietuvos Respublikoje registruotus juridinius asmenis nustatyta, kad atsakovo debitoriais nurodytų įmonių – UAB „LKS“, UAB „BETOSTRAS“ ir UAB „Liasta“ apskritai nebuvo įregistruota juridinių asmenų registre, o UAB „Vytaras“ ir B UAB „Spauda“ yra išregistruotos. Vienintelės įregistruotos juridinių asmenų registre ir veikiančios įmonės yra UAB „Įžvalga“ ir UAB „Investicijų menas“, kurios pagal atsakovo pateiktą debitorių sąrašą, yra atsakovui skolingos 26 276 Lt. Iš nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovas atskirajame skunde pateikė vienintelį savo turto vertės, nustatytos 2006 m. balanse, patikslinimą, tai yra įrodė, kad jo iš debitorių gautinos sumos siekia ne 138 437 Lt kaip nurodyta 2006 m. balanse, o 26 276 Lt. Vadinasi, atsakovo turimo turto vertė pagal atsakovo pateiktus duomenis, kuriais jis patikslino 2006 m. balansą, sudaro 381 882 Lt (494 043 Lt – 138 437 Lt + 26 276 Lt), iš ko seka, kad jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis bent iš dalies padengė pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, kurie inicijavo atsakovui bankroto bylos iškėlimą, kas patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, pasyvus atsakovo elgesys, tai yra neapskundimas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria buvo areštuotas visas atsakovo trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas neturi neareštuoto vertingo turto, kurį realiai naudotų savo ūkinėje – komercinėje veikloje. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina išvadą, kad atsakovas nėra aktyvus rinkos dalyvis, perspektyviai vykdantis savo ūkinę – komercinę veiklą, kuri leistų jam eliminuoti skolas savo kreditoriams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įsiskolinimai kreditoriams didėja, o atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę atsakovo turimo turto vertės, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo prieitą išvadą, kad atsakovui keltina bankroto byla vadovaujantis vienu iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumu (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Todėl visi atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja savo mokumą atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).
Nagrinėjamu atveju, atsakovo vadovui neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareiškimo ir jo priedų įteikimo atsakovui dienos pateikti minėtame straipsnyje išvardintus dokumentus, atspindinčius atsakovo finansinius duomenis, pirmosios instancijos teismas ex officio aktyviai rinko įrodymus apie atsakovo finansinę būklę, ir iš tų įrodymų, kuriuos pavyko gauti, viseto padarė išvadą, jog atsakovui keltina bankroto byla. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino konkrečią nagrinėjamos bylos situaciją, tai yra atsižvelgė į faktą, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas (dėl bankroto bylos iškėlimo) yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas jau pasirengimo nagrinėti šią bylą stadijoje ėmėsi aktyvaus įrodymų rinkimo vaidmens, siekdamas kiek įmanoma išsamiau ištirti atsakovo finansinę būklę bei atitinkamai padaryti kuo objektyvesnę išvadą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog šios bylos nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso tenkinimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.). Iš to seka, kad atskirojo skundo dalyku gali būti tik prašymas, susijęs su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pakeitimu ar panaikinimu (CPK 306 str. 1 d. 1 p., 4 p., 337 str., 338 str.). Todėl atsakovo atskirojo skundo papildymo reikalavimas - sustabdyti bankroto bylos iškėlimą, atidėti mokėjimus ir suderinti atsiskaitymo dalimis grafiką, atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis atskirojo skundo turinio reikalavimų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Conama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.