Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1857-594/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
1S-1857-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1857-594/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. A. (toliau – R. A.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 95-336 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2008 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., paskiriant jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

2009 m. vasario 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2008 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas – R. A. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 19 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-336 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo R. A. atžvilgiu jam neatlikus 1 (vienerių) metų 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2015 m. liepos 30 d.). Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. A. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. Nr. 95-336 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad bausmę R. A. šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus, tačiau už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas devynis kartus. Atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti tik todėl, kad norėjo mokytis ir įgyti specialybę ir savo tikslus jam pasiekti pavyko – jis mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių operatoriaus ir baldų apmušėjo specialybes. Laisvalaikiu aktyviai dalyvavo pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, futbolo varžybose, dalyvavo skaitovų būrelio veikloje. Šiuo metu nuteistasis turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį pagal galimybes dengia savanoriškai. Galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti. Nuteistojo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį išskirtinę reikšmę suteikė jo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumui bei pavojingumui, tačiau šie veiksniai jau buvo įvertinti teismo, pripažinusio jį kaltu ir paskyrusio šiuo metu atliekamą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas tenkinamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. redakcijojs numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir pažangą ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo taip pat seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Komentuojamo įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstyto BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos, sutinkamai su BVK 3 str. 1 d., taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos, nuteistojo R. A. skundas, priešingai nei nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo išspręstas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nagrinėtinas taikant naująsias aukščiau aptartas BVK bei BPK nuostatas.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. A. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. A. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. A. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors R. A. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 str. 1 d., padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, tačiau šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK 157 str. 2 d. 2 p. reikalaujamą bausmės dalį, t. y. žymiai daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad R. A. nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutinkamai su 2015 m. liepos 10 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažyma apie R. A. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. R. A. buvo sudarytas individualaus darbo su nuteistuoju socialinės reabilitacijos planas, kuriuo buvo numatytos šios priemonės: būtinos informacijos pateikimas, santykių su kitais nuteistaisiais vertinimas, skatinimas palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, pokalbiai drausmine tematika, vidaus tvarkos taisyklių aiškinimas, sanitarinių – higieninių normų reikalavimas, teismo priteisto civilinio ieškinio grąžinimo svarbos išaiškinimas, neigiamų pasekmių išaiškinimas. Remiantis pažymoje apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą užfiksuotais duomenimis, nuteistasis jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė visiškai, kas aukštesniajam teismui leidžia pritarti Komisijos išvadoms ir pagrįstai konstatuoti R. A. atitikimą BVK 157 str. 1 d. įtvirtintiems reikalavimams – jis ne tik vykdo, bet ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Šiame kontekste vertinant nuteistojo pažangą, atkeiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. Komisijai netaikius lygtinio paleidimo R. A. atžvilgiu, jam buvo skirtos rekomendacijos – nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, kurias, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, jis vykdė tinkamai, t. y. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, o už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuo 2014 m. gruodžio 9 d. buvo skatintas dar du kartus (viso bausmės atlikimo metu skatintas9 kartus). Analizuojant nuteistojo elgesio bei asmenybės pokyčius, akcentuotina ir tai, kad bausmės atlikimo metu R. A. nors ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis 4 kartus, ką itin akcentavo apylinkės teismas, tačiau paskutinė nuobauda jam buvo paskirta 2014 m. liepos 7 d., t. y. dar prieš 2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos svarstymą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, ir ji 2015 m. birželio 22 d. paskatinimu už aktyvų R. A. dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo panaikinta, kas suponuoja išvadą, jog šiuo metu nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos nebegalioja. Esant šiems duomenims, nors ir sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo drausmės pažeidimai jį charakterizuoja neigiamai, tačiau, tai, kad po paskutiniojo R. A. svarstymo Komisijoje, režimo reikalavimų jis nepažeidė, vietoje to, buvo skatintas du kartus, neabejotinai rodo teigiamus jo elgesio pokyčius bei pažangą laikytis nustatytos drausmės, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog R. A. ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų bei nenusikals, juo labiau įvertinus ir tai, kad šis teistumas R. A. pirmasis, ankščiau teistas jis nebuvo. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką – 16 balų, kas prilyginama žemai, bei jo kriminogeninių veiksnių nebuvimą. Be to, pats nuteistasis pripažįsta, jog per visą įkalinimo laiką jis pakeitė savo vertybines nuostatas, yra linkęs nepasiduoti provokacijoms, vengti konfliktinių situacijų, valdyti savo emocijas bei neveikti vien jų vedamas, nuteistojo teigimu, jis pakeitė savo požiūrį į daugelį dalykų, netikėti kuo, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Analizuojant R. A. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akcentuotina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai siekė savo tikslų įgyvendinimo - nors būdamas laisvėje blogai lankė mokyklą, praleidinėjo pamokas, dėl ko iš mokyklos buvo išmestas ir nebaigė 10-os klasės, pataisos namuose jis sėkmingai įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterio operatoriaus ir baldų apmušėjo specialybes. Būtent šiuo pagrindu, t. y. siekdamas įgyti vidutinį išsilavinimą bei specialybę, sutinkamai su 2015 m. liepos 13 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvada, atvykęs į pataisos namus nuteistasis atsisakė jam siūlomo apmokamo darbo, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą kuo greičiau atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir tai, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, negali būti pripažįstama neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe, sumenkinančia jo pastangas pasitaisyti. Be to, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, išėjęs į laisvę R. A. turės galimybę įsidarbinti UAB „Gentus“ duonos kepėju, kas, įvertinus tai, jog iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistasis dirbdavo nelegalius, pavienius darbus, vėlgi rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, jo suvokimą apie darbo naudą bei pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teigiamus nuteistojo pokyčius, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo ir jo požiūris į savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Negaudamas jokių pajamų, padedamas tik sesės ir pusseserės, jis, nors ir nedidele dalimi, tačiau iš asmeninės sąskaitos savanoriškai dengia jam priteistą civilinį ieškinį.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, naujų nuobaudų nebuvimą, dažnus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo R. A. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo R. A. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos nutarimas Nr. 95-336 dėl R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. A. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 95-336 dėl nuteistojo R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų neatlikus 10 (dešimt) mėnesių 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. ir 10 p., įpareigoti nuteistąjį R. A.:

- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis