- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2YT-8184-996/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03291-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. R. (D. R.), Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
O. J. (toliau – pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su pareiškimu ir jo patikslinimu (pareiškimą dalyje dėl teismo leidimo išdavimo teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakyta priimti) (el. b. apyrašo l. 1–3, 22–24, 26–27), prašydama atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko – sūnaus D. R. (D. R.) – vardu, atsiradusį po jo tėvo M. R. (M. R.) (toliau – palikėjas, M. R.) mirties.
Pareiškėja nurodė, kad jai ir M. R. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. R. (D. R.) (toliau – sūnus, vaikas, D. R.), (duomenys neskelbtini) sūnaus tėvas M. R. mirė. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ją informavo, kad ji iki 2019 m. rugsėjo 9 d. turi kreiptis į teismą su prašymu leisti priimti arba leisti atsisakyti priimti vaiko tėvo palikimą savo sūnui, 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ją informavo, kad ji dar nepateikė prašymo dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo nuo palikimo po M. R. mirties, buvo pakviesta pokalbiui į skyrių, kuris įvyko 2019 m. gruodžio 23 d. 11 val. Pažymėjo, kad visą laiką buvo įsitikinusi, jog palikėjas savo vardu jokio turto neturi, turi tik skolų, todėl nei po jo mirties, nei po pranešimų gavimo nesikreipė dėl M. R. palikimo priėmimo vaiko vardu, nes siekė, kad nepilnametis vaikas išvengtų neigiamų turtinių padarinių ir pasekmių, kadangi miręs vaiko tėvas, jos žiniomis, turėjo tik įsiskolinimų, o ne turto. Paaiškino, kad neturi teisinio išsilavinimo ir niekada ankščiau nebuvo susidūrusi su tokia ar kita panašia situacija, nesuprato, kad net ir norint nepriimti (atsisakyti) palikimo, būtina kreiptis į teismą dėl atsisakymo priimti nepilnamečio vaiko vardu tėvo palikimą atsiradusį po vaiko tėvo mirties, tai sužinojo tik po 2019 m. gruodžio 23 d. skyriuje įvykusio pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, 2020 m. sausio 9 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Kęstučiu Černiausku, todėl laiko, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog iš valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Regitra gautų duomenų paaiškėjo, kad palikėjui joks nekilnojamasis turtas ar transporto priemonės nepriklauso, iš Lietuvos antstolių rūmų asociacijos buvo gauta informacija, kad palikėjo atžvilgiu yra neužbaigtų išieškojimų už ne mažesnę kaip 1 298,88 Eur sumą, tikėtina, kad palikėjas gali turėti ir daugiau skolų, todėl mano, kad tokio palikimo priėmimas būtų nenaudingas nepilnamečiui vaikui bei akivaizdžiai pažeistų jo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė poziciją išdėstytą pareiškime, papildomai paaiškindama, kad ji turi bendrosios praktikos slaugytojos aukštesnįjį išsilavinimą, teisinio išsilavinimo neturi.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (el. b. apyrašo l. 35–36).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja ir M. R. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. R., kuris yra nepilnametis, ir po M. R. mirties, (duomenys neskelbtini), tapo palikėjo pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas atsisakyti palikimo buvo praleistas manant, kad terminas galioja tik priimant palikimą, neturint teisinio išsilavinimo ir reikiamų teisinių žinių ir tikintis, kad, neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo, pavyks apsaugoti nepilnamečio sūnaus teises ir interesus nuo palikėjo skolų. Apie prievolę kreiptis į teismą priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pareiškėja sužinojo tik 2019 m. gruodžio 23 d. įvykusio pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, po kurio ėmė ieškoti teisinę pagalbą jai galinčio suteikti asmens ir 2020 m. sausio 9 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju.
Spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad palikėjo vardu vykdomi išieškojimai, nekilnojamojo turto, transporto priemonių jo vardu registruota nėra (el. b. apyrašo l. 13–17), taip pat pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad suprastų palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu sąlygas, termino praleidimo teisinius padarinius, tačiau operatyviai kreipėsi į advokato padėjėją teisinės pagalbos po 2019 m. gruodžio 23 d. įvykusio jos pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, pastarajam išaiškinus jai teisines pasekmes (el. b. apyrašo l. 12, 18). Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgęs į prioritetinę vaiko teisių gynybą teismas konstatuoja, jog įstatymo nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nagrinėjamu atveju praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. R. vardu, atsiradusį po jo tėvo M. R. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjos O. J. pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, po palikėjo M. R. (M. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nustatyti, kad pareiškimas apie atsisakymą priimti palikimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.